Afleveringen
-
Iš Ukrainos į ES rinką įvežami kiaušinių ir paukštienos kiekiai yra padidėję, palyginti su laiku iki karo Ukrainoje, tad ES rinkoje šių produktų pasiūla išaugo, o vartojimas išliko to paties lygio. Kaip tai paveikė Lietuvos paukštininkystės sektorių? Išsamiau Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą. Ūkininkams kyla klausimas, kodėl 2022 metais didžiojoje dalyje sektorių emisijos mažėjo, o žemės ūkio sektoriuje fiksuojamos didesnės emisijos, nors išbrangus trąšoms jų buvo sunaudota mažiau. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Jolanta Merkelienė sako, kad ŠESD statistika dar bus tikslinama.
Palikę sostinę, į Šakių r. Gustainiškių kaimą kraustėsi ir ūkininkavimu ketino užsiimti du menininkai Gabrielė ir Augustas Masevičiai. Taip iš meno pasaulio atėjusi pora rimtai kibo ūkininkauti, o vėliau įkūrė aliejaus spaudyklą. Kino pasaulyje besisukanti Gabrielė ūkyje daugiau gilinosi į kanapių aliejaus spaudimo subtilybes, o muzikantas Augustas tapo agronomu. 500 ha ūkyje net ir talkinant tėvams yra daug veiklos, jauni žmonės rūpinosi, kad būtų pasitelktas mokslas ir žinios.
Ved. Regina Montvilienė -
Šalyje yra apie 15 tūkstančių ožkų. Jos auginamos maždaug 3,5 tūkst. ūkių. Daugelis ožkų bandų nedidelės, vidutinis ūkio dydis – 4 ožkos. Tad jų pieno produktų nedaug rasime vietos rinkoje. Kokia jų auginimo patirtis Austrijoje, kurioje lankėsi grupė ūkininkų, specialistų, mokslininkų? Ko iš jų galėtų pasimokyti mūsų šalies ožkų augintojai?
Europos Komisija pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Juos patvirtinus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.
Kaimyninėje Lenkijoje ūkininkų protestų pabaigos dar nematyti. Savaitę budėję ir tikrinę iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuojančius sunkvežimius, dabar sumuoja rezultatus ir įžvalgomis žadėjo netrukus pasidalyti; taip pat solidarizuodamiesi su daugelio kitų Europos valstybių ūkininkais traktoriais apsupo Varšuvą; ir jau mėnesį blokuoja sunkvežimių iš Ukrainos patekimą į Lenkiją. Kaip tai paveikė kariaujančios Ukrainos ūkininkus?
Ved. Regina Montvilienė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Nuo miško ligų ir kenkėjų ypač nukentėjo eglynų, kitų spygliuočių miškai. Teko iškirsti didelius jų plotus. Kaip, kokiu lapuočių ir spygliuočių medžių santykiu bus atkuriami miškai, ar tam pakaks medelynuose išaugintų sodmenų? Aptaria Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Panevėžio regioninio padalinio miško auginimo specialistas Valdas Juozaitis ir Medelynų padalinio laikinasis vadovas Egidijus Kaluina.
Šiemet tarp penkių mažųjų Lietuvos kultūros sostinių yra ir Onuškio miestelis. Nuo šiol aktyviau bus siekiama stiprinti vietos kultūrinę tapatybę, organizuoti prasmingas pramogas, ugdyti ir skatinti kūrybinių bei meninių raiškų įvairovę. Taip pat bus skatinama kurti išliekamąją meninę vertę turinčius kūrinius. Tai atvers platesnius kelius Onuškio krašto žinomumui, skatins vietos žmonių norą keistis, tobulėti. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Onuškio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Liuda Korsanovienė.
Moters hobis tapo verslu. Pasvalio rajone, Valakėlių kaime, Inga Rutkauskienė nuo vaikystės mėgo gaminti. Tačiau tik pastaraisiais metais, ūgtelėjus vaikams, nusprendė pomėgį paversti verslu. Vyro padedama, įkūrė kepyklėlę „IR saldėsiai“. Kepa tortus, pyragėlius, sausainius. Jos gaminiai turi paklausą, užsakymų nestinga. Ateityje svajoja išmokti kepti šakočius.
Ved. Regina Montvilienė -
Versliniai sodai Lietuvoje užima 4000 ha ir juose užauginti obuoliai sudaro 80 proc. šalies obuolių rinkos. Pasvalio rajone yra vienas didžiausių šalyje sodų. Bendrovėje „Aukštikalnių sodai“ yra beveik 200 ha derančių obelų sodų. Tik jų derlius dėl gamtos išdaigų ne visada gaunamas geras. Pasak bendrovės direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, pernai dėl pavasarinių šalnų tesurinko 27 proc. įprasto obuolių derliaus. Ne tik nederlingi metai trukdo plėsti sodų plotus. Išsamiau – Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.
Akmenės rajono ūkininkas Viktoras Gedaminskis – darbštus žmogus. Ir nevengė imtis nelengvų verslų. Pradžioje patraukė šiltnaminė daržininkystė, tačiau dėl išaugusios konkurencijos ir smukusių supirkimo kainų teko jos atsisakyti. Pradėtą veislinių kiaulių verslą nukonkuravo šalia įsikūręs kompleksas. Tad kiaules ūkyje keitė karvės. Kaip su jomis pasisekė?
Bundanti gamta, kasdien vis skaisčiau nušvintanti saulė kviečia į miškus bei laukus pasigrožėti juose vykstančiomis permainomis. Anot gamtininkų, jos jau prasidėjo vasario pabaigoje. Išsamiau apie gamtoje vykstančius pokyčius – gamtininkas Almantas Kulbis.
Ved. Regina Montvilienė -
Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, keitėsi daugelio žmonių gyvenimai, skatinę pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tikrais savo žemės šeimininkais pasijuto kaimo žmonės. Ne visiems, anuomet pradėjusiems ūkininkauti, pasisekė. Laimėjo tie, kurie nepristigo ryžto, sumanumo ir atkaklumo įveikti sunkumus. Tarp jų LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkė Lina Židonienė su šeima.
Kiekvieną naują darbo savaitę Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bendruomenė pradeda sugiedodama himną ir iškeldama trispalvę. Patriotiškumo vertybės yra vienos svarbiausių mokykloje, ateityje siekiama turėti kadetų mokyklos statusą. Anot mokyklos direktoriaus, Lietuvos kariuomenės rinktinės nario, orientacininko Regimanto Kavaliausko bei direktoriaus pavaduotojos ugdymui Daivos Gramalienės, skautiška veikla ir pilietinio pasipriešinimo žinios yra svarbios kiekvienam žmogui.
Įdomu žinoti. Dabar pats laikas pasirūpinti kambarinių augalų priežiūra. Juos persodinti į tinkamai parinktus vazonus ir gerą žemę, patręšti. Kai kuriuos pavasarį galima padauginti. Kaip tai tinkamai padaryti, pataria Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.
Ved. Regina Montvilienė -
Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl tai vyksta? Ko trūksta stulpų konstrukcijoms?
Inkilus keliame soduose, medžiuose prie namų, tačiau jų trūksta miškuose, nors miškininkai kasmet iškelia tūkstančius. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasakoja, jog tęsiasi inkilų kėlimo tradicija ir pataria, kaip sumeistrauti inkilą. Beje, daugiausiai reikia inkilų zylėms – jų landos skersmuo 3,5 cm, taip pat varnėninių – su 4,5 cm skersmens landa. Klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams inkilai kalami dideli, jų landos kersmuo 15-16 cm..
Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė -
Daug triukšmo ne tik žemdirbių visuomenėje sukėlė reikalavimas atsėti daugiametes pievas. Bet pasirodo nelabai žinoma kokios pievos labiausiai tinka biologinei įvairovei. O keisčiausia, kai valdininkai pripažįsta, kad „tų pievų niekam nereikia, nebent komisijai“. Tikimasi, kad šiemet pievų atsėti nereikės, bet tai trumpalaikis sprendimas. Kaip visiems laikams išspręsti problemą pasiūlymą turi Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas. Siūlymą vertina Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Europos Parlamentas, priėmęs Gamtos atkūrimo reglamentą, vėl numatė daug įpareigojimų žemės ūkio sektoriui. Tarp ambicingų tikslų – pievų drugių indeksas, didelės įvairovės kraštovaizdžio elementai, paukščių populiacijos indeksas, nusausintų šlapynių atkūrimas. Nors dar prieš mėnesį Europos Komisija, įvertinusi geopolitinę padėtį, maisto gamybos svarbą, žadėjo švelninti žaliojo kurso reikalavimus, mažinti biurokratiją. Kaip padėtį aiškina skirtingai balsavę europarlamentarai Juozas Olekas ir Bronis Ropė? Savo ekspertinį vertinimą pateikia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.
Ved. Arvydas Urba -
Vakar Seimo kaimo reikalų komitete buvo aiškinamasi kaip įgyvendinami prieš mėnesį Vilniuje vykusio žemdirbių protesto reikalavimai. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad du reikalavimai iš šešių jau patenkinti, deramasi ir dėl kitų, bet pasigendama Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iniciatyvos. Vienas iš protesto organizatorių, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pastebi pažangą, bet dėl įstrigusių sprendimų ir įstatymų projektų, neatmeta galimybės pakartoti protestą.
Raseinių rajono ūkininkas Ričardas Bentnorius vis dar turi 120 melžiamų karvių ūkį. Jis įsitikinęs, kad jei žemės ūkyje nebus stabilių sprendimų, galimybės savo veiklą planuoti bent 5 metus, perspektyvos nebus ir modernizuotam ūkiui. Artimiausiu laiku ūkininkas apsispręs ką daryti su melžiamų karvių banda.
LRT radijo bendradarbė Austrijoje Daiva Trečiokaitė pasakoja apie vietos ūkininkų didžiausią rūpestį – padažnėjusį dirbamos žemės užstatymą pastatais. Paprastai gyvenamaisiais namais, prekybos centrais, kurių statyba labai apsimoka žemių valdytojams. Bet austrų ūkininkai neprotestuoja. Kodėl?
Ved. Arvydas Urba -
Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos ūkininkų sąjungą, derėtis paprasčiau, nes įtakos turi ne tik argumentai, bet ir vykusi protesto akcija. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis kalba apie palengvinimus deklaruojantiems pasėlius ir tikina, kad taisyklės šiemet bus parengtos laiku.
Tauragės rajono ūkininkų šeima Laima ir Juozas Žalandauskai verčiasi pienininkyste, bet randa laiko ir pomėgiams. Laima mėgsta keliauti, o Juozas - garsios ne tik apylinkėse “Bijotaičių” kapelos dainininkas. Jiedu turi 60 melžiamų karvių, 80 ha žemės, bet spėja visur. Kaip ir kodėl reikia atsipūsti ir labai užsiėmusiems žemdirbiams?
Raseinių rajone Nemakščiuose pagamintos mobilios medinės pirtelės parduodamos Norvegijoje, Lenkijoje, o šiemet pradedama siųsti ir į Italiją. Verslo sumanytojas Vaclovas Šimaitis džiaugiasi gaminių populiarumu ir per 30 metų buvusiame smėlio karjere pasistatyta įmone, kurioje darbo turi keliolika apylinkių gyventojų.
Ved. Arvydas Urba
„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ. -
Vienas pirmųjų Lietuvoje mėsinius galvijus pradėjęs auginti Albertas Šiurna teigia, kad dabar gyvulininkams perspektyva nėra gera. Tauragės rajone Kirklių kaime laikantis apie 200 aubrakų ir limuzinų veislės galvijų, ūkininkas įsitikinęs, kad dėl netinkamos žemės ūkio politikos ir žmonių kaime mažėjimo sparčiai menksta ir susidomėjimas perspektyviu laikytu verslu.
Pakeitus Žemės įstatymą, šiemet pasikeitė ir valstybinės žemės nuomos sutartys. Dabar galimos tik ilgalaikės – 25 metų sutartys, iš valstybės nuomojantiems žemės ūkio paskirties žemę. Kam to reikėjo, kodėl pokyčiai nenaudingi mažesniems ūkiams? Pokalbis su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Mocevičiumi ir Kupiškio raj. ūkininke, seniūnijos žemėtvarkininke Aiste Petruliene.
Širvintų rajono Šešuolių seniūnijoje Girelės miško pakraštyje, vienkiemyje gyvenantis Petras Šimonis – miškininkas ir kalvis. Dabar jis jau užtarnautam poilsyje, bet visą gyvenimą praleidęs gamtos apsuptyje, daug bendraudamas su aplinkiniais, sukaupė įdomią patirtį. Kiek kaimuose liko gyventojų, kaip šernai sumažino antžeminių paukščių populiaciją, kokios atšiaurios būdavo žiemos ir kodėl vienkiemyje miške gyventi ramu?
Ved. Arvydas Urba -
Širvintų rajono ūkininkas Leonas Rutkauskas du dešimtmečius augina kalakutus. Natūraliais pašarais, „kaimiškai“ auginami paukščiai dabar eksportuojami į Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Prancūziją, nors pradžioje verslo labiau orientuotasi į vietos rinką. Kas atsitiko? Reportažas iš 800 kalakutų, kurių kiekvienas sveria apie 20 kg, fermos.
Nuo kovo 4 d. gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti investicijoms į biosaugą. Tam numatoma panaudoti daugiau kaip milijoną eurų iš strateginio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano. Kodėl vieniems parama naudinga, o kitiems visai nerūpi? Aptaria ŽŪM atstovė, paukščių, kiaulių ir pieninių karvių augintojai.
Kaip pavasario pradžioje kvepia žemė, kokie jau dygstantys grybai yra pavasario pranašai? Išsamiai paaiškina ir apie pirmuosius parskridusius paukščius pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistas, ekologas Vaidas Greičius.
Ved. Arvydas Urba -
Šešis šimtus šitakių rąstelių turinti šeima sako, kad, norintys pradėti auginti, rąsteliais turėtų pasirūpinti jau dabar. Loreta negaili patarimų, kaip užsiauginti vienus populiariausių grybų, kurie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Ciuniai augina ne tik grybus, bet ir šilauoges. Produkciją realizuoja savitarnos kioskelyje, išveža ir klientams į Vilnių.
Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais produktais. Šiais metais paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių – septyniais daugiau nei pernai. Plačiau apie tai, kaip veikia paramos priemonė, pakomentavo Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas.
Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ susipažinsite su Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima iš Pasvalio rajono. Ilgus metus sostinėje gyvenę Maračinskai visgi nusprendė gyventi ramiau ir skirti šeimai daugiau laiko. Įsikūrę kaime Simona ir Marius nenuobodžiavo, rekonstravo seną namą, vyras prisijungė prie darbų tėvų ūkyje, o Simona įgyvendina idėjas keramikos srityje, daug laiko skiria skaitymui, nes įkūrė ir knygų klubą Pasvalyje.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Kone trisdešimtmetį augalininkystės ūkį Varėnos rajone puoselėjantis Vytautas Raulonis sako, kad niekas ūkyje savaime neatsiranda. Norint plėsti ūkį ir dirbti tvariai reikia nemažų investicijų. Ūkininkas pabrėžia, kad dabartiniai valdžios sprendimai stabdo bet kokias mintis apie ūkio modernizavimą. Kartu su 3 sūnumis ūkininkas dirba 900 hektarų žemės.
Siekiant išsaugoti gyvybingumą kaime, didelis vaidmuo tenka ir veikiančioms ugdymo įstaigoms. Deja, kaip tikina VDU Žemės ūkio akademijos profesorė Vilma Atkočiūnienė, situacija regionuose nėra gera. Uždaromos mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai neskatina jaunų žmonių rinktis gyvenimo kaimiškose vietovėse, tačiau yra išimčių, kai jauni žmonės patys turi resursų ir ambicijų organizuoti ugdymą.
Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ ūkininkų protestus ir jų priežastis Lenkijoje apžvelgė Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska-Norkienė.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Reaguodama į situaciją regione, Žemės ūkio ministerija imasi griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai. Kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, bus tikrinama ne tik kokybė, bet ir nustatoma grūdų kilmės šalis. Nauja tvarka leis konfiskuoti produkciją, jeigu paaiškės, jog ji vogta.
Varėnos rajone mėsinius galvijus auginantis Valentas Streikus gyvulius parduoda lenkams ir gauna 15 procentų didesnę kainą nei Lietuvoje. Ateityje vyras ketina plėsti ūkį ir turi siekį sertifikuoti kaip ekologišką. Valentas sako besigailintis tik vieno, kad anksčiau nepradėjo laikyti gyvulių.
Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su istorike Viktorija Gorbotenko, kuri Ukmergės rajone, Sližių dvaro sodyboje įkūrė netradicinį verslą – „Dvaro kavos“, kurios yra gaminamos iš augalų šaknų ir sėklų. Kaip sako moteris, lietuviams vis dar didelius sentimentus kelia gilių kava.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Daržoves auginantys Karolina ir Paulius Paulavičiai pratina miesto žmones prie įvairesnio maisto. Šeima klientams veža daržovių krepšelius ir sako, kad žmonės labai džiaugiasi asortimento įvairove. Viską Paulavičių šeima augina natūraliai, tad produkcijos paklausa yra labai didelė, ne visiems norintiems užtenka „Mėnulės ūkyje“ užaugintų daržovių. Ateityje ūkyje planuojamas ir perdirbimas.
Iki šiol Nacionalinės kokybės produktus sertifikuodavo dvi įmonės. Nuo šių metų sertifikavo teisę įgijo ir Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Kaip sako skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus, gamintojai nuo šiol turės didesnę galimybę rinktis, o vartotojas galės plačiau atrasti išskirtinės kokybės produktus. Lazdijų r. ūkininko Ginto Cimakausko ūkiui, Nacionalinės kokybės produkto sertifikatas leido įsilieti į naują rinką, tiekiant produkciją ugdymo įstaigoms.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie daržininkų dilemą pavasarį, tai sėti jau ar dar ne? Atsakymų ieškosime su VDU ŽŪA profesoriumi, daktaru Vytautu Liaku.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Antibiotikų naudojimas žemės ūkyje, anot mokslininkų, yra pasaulinė problema. Tiesa, Lietuvoje situacija nėra bloga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus antibiotikų naudojimas žemės ūkyje sumažėjo dešimčia procentų. Tai lemia užtikrinta gyvūnų gerovė, biologinių apsaugos reikalavimų laikymasis ūkiuose. Anot Telšių rajono ūkininko Dainiaus Dargio, antibiotikų naudojimą ekologiniame pieno ūkyje leidžia sumažinti subalansuotas pašaras.
Senovinis verpimo ratelis, mezgimas, tautinio paveldo duonos kepimas – visi šie amatai labai artimi Daivai Petruškevičienei iš Varėnos rajono. Moteris tikina, kad visuose darbuose klauso širdies balso. Užuot dariusi puošnias staltiesėles, užuolaidėles, moteris pastaraisiais metais mezga specialias kojines ukrainiečių kariams.
,,Verta žinoti“. Lietuviams puikiai pažįstamas medis – Mažalapė liepa gavo šių metų vaistinio augalo titulą. Tokį konkursą jau daugybę metų rengia VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų skyrius. Viena iš konkurso narių, mokslininkė profesorė habil. Dr. Ona Ragažinskienė pastebi, kad Mažalapės liepos panaudojimas labai platus: nuo farmacijos iki kosmetologijos ar žemės ūkio.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Mūsų liko nebe daug, sako mini ūkio savininkė Jolanta Jasiūnienė. Itin kalvotoje Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Karaliūnų kaime,
Jolantos mini ūkyje aštuonios melžiamos karvutės ir devynios ožkos. Iš pieno nedideliame ceche gaminama varškė, sūreliai, jogurtai, sūriai ir desertai, grietinė ir sviestas. Tokį savo svajonių ūkį Jolanta įsidrąsino įkurti po skaudžios verslininkės patirties. Šiauliuose turėtas nedideles maisto parduotuves teko uždaryti, kai tokias parduotuves šluote nušlavė didžiųjų prekybos centrų plėtra. Dabar Jolanta sako išgyvenanti tą patį. Mažieji ūkiai, jos įsitikinimu, išgyventi nebeturi galimybių.
Tikimasi, kad jau po mėnesio Žemės ūkio ministerija Vyriausybei teiks Melioracijos fondo įstatymo projektą. Melioracijos įrenginių būklė Lietuvoje kritiška, nusidėvėjimas siekia 75 proc. Žemės savininkai palaikė tokio fondo steigimo planą, bet turėjo pastabų. Ar rasti kompromisai? Kalba Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio ministerijos atstovė Violeta Važnevičienė.
Dar viena gera žinia ūkininkams iš Europos Komisijos. Valstybės suteikiama teisė 2024 metais taikyti išimtines geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 reikalavimo sąlygas. Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių narių, palaikė tokią Europos Komisijos iniciatyvą, kuri suteiks daugiau lankstumo, siekiant geriau atsižvelgti į ES ūkininkams kylančius iššūkius.
Ved. Kristina Toleikienė -
Kurtuvėnuose veikiantis žirgynas hipoterapiją maždaug prieš 20 metų pradėjo taikyti pirmasis šalyje. Šiandien darbui su fizinę negalią ar raidos sutrikimų turinčiais asmenimis skirti trys žirgai. Jų paruošimas, pasak specialistų, yra ilgas ir sunkus darbas, o norinčių lankyti terapinius užsiėmimus - eilės ilgos. Pasakojimas iš Kurtuvėnų žirgyno „Girniukas“.
„Turto banko“ aukcione buvo parduota valstybinė, Žemės ūkio ministerijai priklausiusi įmonė „Šilutės veislininkystė“. Apie šį įvykį bei kodėl valstybinės įmonės parduodamos retai - pokalbis su lietuvos valstybės įmonės „Turto bankas” Valstybinių kompetencijų departamento vadovu Algirdu Stumbriu.
Peru atgaivintas senovinis žemės dirbimo metodas, padedantis įveikti besikeičiančio klimato keliamas problemas.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Vaida Auglienė kartu su vyru rūpinasi 400 ha ūkiu Ukmergės rajone, tačiau savo laisvą laiką skiria naujai atrastam pomėgiui – keramikai. Pokalbis apie tai, kaip ūkininkavimą pavyksta derinti su keramika ir ko išmokė ši meno rūšis.
Anykštėnė sodyboje įrengė vaizdo kameras, kad galėtų stebėti čia atklystančius laukinius žvėris. Surinktoje vaizdo kolekcijoje moteriai trūksta tik lūšies ir meškos. Kristina Rudokaitė pasakoja, kad barsukai, lapės, stirnos, elniai ir netgi vilkas jau tapo nuolatiniais sodybos svečiais, kurie visiškai nebesibaimina čia užsukti pasivaišinti jiems paliktomis vaišėmis.
„Ungurio koja“ – bene du dešimtmečius gyvuojanti žuvų rūkymo ir pardavimo įmonė, kuri savo produkciją ruošia Palangos apylinkėse, o platina visoje Lietuvoje. Pokalbis su įmonės įkūrėja Renata apie tai, kokias žuvis kokiame Lietuvos mieste dažniausiai žmonės perka.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Jonavos rajone ramybės vietos gyventojams neduoda, kaip spėjama, vienišas, paliegęs vilkas, puolantis ne tik naminius gyvulius, bet ir kieme laikomus šunis. Stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras Adeikis sako, kaimuose greičiausiai siautėja sergantis arba vienišas vilkas, ieškantis lengvo grobio: „Problemos sprendimas vienas – vilką reikia sumedžioti.“
Stintų žvejyba bobomis ant ledo – į Lietuvos nematerialaus paveldo sąrašą įtraukta vertybė, kuri vis dar puoselėjama Molėtų bei Ignalinos rajonuose. Apie žvejybą bobomis ir kaip ši tradicija puoselėjama šiomis dienomis – pasakoja Ežerų žvejybos muziejaus muziejininkė Alfreda Petrauskienė, Molėtų r.
Sausio mėnesį vyko Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas bei apskaita. Stebėtojus registravo ir jų surinktus duomenis rinkęs apibendrino Lietuvos ornitologų draugijos apskaitų koordinatorius Laimonas Šniaukšta, kuris apžvelgė, kaip keičiasi Lietuvoje žiemojančių paukščių tendencijos.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė - Laat meer zien