Afleveringen
-
Prieš 30 metų biologas Kees Moeliker išgirdo stiprų trenksmą – į stiklinį pastatą, kuriame dirbo, atsitrenkė antis. Kas nutiko toliau, pakeitė jo gyvenimą. Ir pelnė vadinamąją „Šnobelio“ premiją, skirtą, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįprastai ir šmaikščiai mąstančius mokslininkus.
Dar laidoje apie alternatyvas „Starlink“ – ES kuria naują didelę programą „IRIS²“, kurios išskirtinumas – privataus sektoriaus įsitraukimas. Čia galėtų įsitraukti ir Lietuvos įmonės.
Pabaigoje – pažintis su Lietuvos mokslo premijų laureatais; šįkart su KTU mokslininkais, tiriančiais organinius puslaidininkius.
Ved. Karolina Panto -
Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki galimybės įkrauti telefoną saulės energija. O kur dar dirbtinio intelekto galimybės! Kokias inovacijas kuria didieji gamintojai, kaip ieškoma, ko nori vartotojas, ir ko galime tikėtis ateityje? Laidoje tai apžvelgiame su technologijų ekspertais.
Ved. Karolina Panto -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas.
Mikroplastiko neišvengsime, tačiau galime mažinti jo kiekį kasdienybėje – mažinti plastikinių pakuočių, negerti vandens iš plastikinių buteliukų. Daugiau apie mikroplastiką pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkės Violeta Kaunelienė ir Dalia Jankūnaitė.
Lietuvos mokslo premija paskirta ir mokslininkams už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną. Apie tai – taip pat laidoje.
Ved. Karolina Panto -
VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus įvykius, apie kuriuos pati jaunystėje žinojo mažai, mokslininkė lygina su šiandieniniais Rusijos veiksmais siekiant pažaboti ukrainiečių tautą. Apie jos tyrimus ir Ukrainos mokslininkų iššūkius bei kasdienybę vykstant karui – pokalbis laidoje.
Tęsiame pažintį ir su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Humanitarinių mokslų srityje premija skirta istorikei Tamarai Bairašauskaitei už visuomenės ir imperijos 19-ame amžiuje tyrinėjimus.
Ved. Karolina Panto -
Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad didžioji dauguma vaikų prie ekranų praleidžia daugiau laiko nei rekomenduojama. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad vaikai naudoja ekranus ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, tai nebūtinai skatina kokybišką pažinimą. Lietuvoje svarstant drausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, išsamiau pasikalbėjome su VU Vaikų universiteto projektų vadove Akvile Alauskaite.
Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Laidoje – pažintis su VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikų komanda, kuriai paskira premija gamtos mokslų srityje už darbus su baltymų struktūromis.
Ved. Karolina Panto -
Pastaraisiais metais daug girdime apie dirbtinio intelekto pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Dažnas jais naudojamės patys. Tačiau ar žinome, kaip veikia tokie pokalbių robotai? Paprastai paaiškina ekspertai – dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius, Roterdamo Erasmus universiteto dirbtinio intelekto ekspertė Goda Mockutė, KTU tyrėjas, dirbtinio intelekto specialistas Mantas Lukauskas.
Antroje laidos dalyje su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku apžvelgsime naujienas iš kosmoso – radinius iš asteroido Bennu, bylojančius apie svarbiausius gyvybės statybinius blokus; ir tikimybę, kad į Žemę 2032 m. gali rėžtis asteroidas (p.s. tikimybė labai maža).
Ved. Karolina Panto -
Kinų dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ praėjusią savaitę sukėlė šoką dirbtinio intelekto pasaulyje ir finansų rinkoje – atvirojo kodo modelis veikia ne ką prasčiau nei „ChatGPT“, tačiau su mažiau pažangiais ir pigesniais lustais. Kas lėmė kinų kalbos roboto sėkmę ir kokių grėsmių jis kelia?
Laidoje taip pat pokalbis su naujos kartos technologijų stratege Odeta Jace. Kaip su mados technologijų pradžia siejamos lemputės ir ananasai? Kaip inovacijos padeda prisitaikyti prie klimato iššūkių ar net išsaugoti tradicinius amatus? Išgirsite ir ateities prognozes – Odeta Jacė mano, kad kitąmet keisis skaitmeninio apsipirkimo potyriai, o štai virtualios realybės scenarijus šiandien vis mažiau palankus visiems.
Ved. Karolina Panto -
Kalifornijoje, Lorenso Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, pradėjo veikti sparčiausias pasaulyje superkompiuteris. 600 milijonų dolerių kainavęs įrankis atliks itin pažangias užduotis, įskaitant JAV branduolinių ginklų atsargų apsaugą ir stebėseną. Kas yra superkompiuteris, kaip jis atrodo ir veikia? Ko reikia jam išlaikyti? Pasakoja VU MIF informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys.
Taip pat laidoje – pokalbis su šiuo metu Harvardo medicinos mokykloje stažuotę atliekančia Urte Venclovaite. Dar būdama Lietuvoje, Urtė dirbo VU Gyvybės mokslų centro Amiloidų tyrimo sektoriuje – mes su ja ir pasikalbėjome apie amiloidus, baltymų svarbą ir kaip jie tiriami siekiant anksčiau aptikti Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų požymius.
Ved. Karolina Panto -
JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.
Dar laidoje ir apie žmogaus metapneumoviruso protrūkį Kinijoje, bei kodėl virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad dėl to nerimauti nevertėtų.
Pasižvalgysime ir po Las Vegase praūžusią didžiausią technologijų mugę „CES“ – kokios įdomybės ir keistenybės pristatytos šiemet?
Ved. Karolina Panto -
„Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis sveikata. Šis perimenopauzės laikotarpis, kai kinta hormonai, gali pasireikšti nemaloniais simptomais, kuriems gydyti dabar atsiranda vis daugiau būdų, nes mokslininkai intensyviau tiria moterų sveikatą. Ir keičia ankstesnius nusistatymus – naujas Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimas rodo, kad daugeliui moterų iki 60-ies metų, išgyvenančių menopauzę, hormonų terapijos nauda simptomams gydyti gali būti didesnė už riziką, nors prieš kelis dešimtmečius hormonų terapijos saugumu buvo abejojama. Laidoje – apie naujausius tyrimus moterų sveikatos srityje. Ir dar mokslo įdomybė – Helsinkyje galima paragauti dirbtiniu intelektu sukurto kavos pupelių mišinio.
Ved. Karolina Panto -
Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo būti žmogumi ir patikti žmonėms“, - sako 8 mėnesius belugą tyrinėjęs filmo režisierius, jūrų biologas Fabrice Schnoller. Laidoje – pokalbis su juo.
VU Gyvybės mokslų centro tyrėjai su užsienio mokslininkais atrado unikalų genų nutildymo mechanizmą. Šis tarptautinės komandos atradimas paskelbtas pasaulio mokslo žurnale „Nature Communications“. Apie jį laidoje pasakoja doktorantė Rimvydė Čepaitė.
Ved. Karolina Panto -
„Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik ne dabar ir ne artimiausią dešimtmetį. Laidoje kalbamės apie šiandieninius ir ateities automobilius – kaip keičiasi jų kokybė, kur pritaikomos inovacijos, ar verslas ir ilgaamžiškumas apskritai dera?
Taip pat laidoje – kelios mokslo naujienos trumpai.
Ved. Karolina Panto -
Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas naršant socialiniuose tinkluose ir žiūrint menkaverčius vaizdo įrašus. Kodėl nelabai vertingo turinio dabar tiek daug ir kaip neribojamas laikas prie ekranų veikia mūsų smegenis? Apie tai laidoje kalba neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir socialinių tinklų, rinkodaros ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis.
Ved. Karolina Panto -
Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir senėjimą? Kaip iRNR vakcinos padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip ligos bus gydomos ateityje? Šie ir kiti klausimai aptariami ne tik knygoje, bet ir pokalbyje.
Ir kelios mokslo naujienos trumpai – išgirsite, kaip dirbtinio intelekto močiutė kovoja su telefoniniais sukčiais bei kas naujo sužinota apie laikinai Žemę lankantį antrąjį palydovą.
Ved. Karolina Panto -
Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius – žiniasklaidos straipsnius, jų antraštes, komentarus internete. Apie projektą pasakoja jo vadovė, KTU profesorė Ramunė Kasperė.
Taip pat laidoje – apie prieš 50 metų atkastą žmonių giminaitę, hominidą Lucy. Kaip šis atradimas pakeitė suvokimą apie žmogaus evoliuciją ir kaip su šia fosilija susiję Bitlai?
Ved. Karolina Panto -
Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu.
Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksiantis sveikatos hakatonas „Cancel Cancer“ ieškos sprendimų, kurie keistų situaciją. Tai - antra laidos tema, kuria kalbėsime su MSD farmacijos bendrovės Baltijos šalių vadovu Armen Manukian ir praėjusių metų laimėtoja gydytoja odotologe Rūta Turčinskiene, kuri pasiūlė iš seilių tyrimo nustatyti polinkį į aterosklerozę arba kraujagyslių siaurėjimą.
Ved. Karolina Panto -
Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų.
„OpenAI“ žengia dar vieną žingsnį į paieškos sistemų pasaulį – pristato paieškos funkciją „SearchGPT“. Kaip tai paveiks milžinę „Google“? Pasvarstymais dalijasi technologijų ekspertas, žurnalistas Lukas Keraitis.
Ved. Karolina Panto -
Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovacijai plėstis. Anot Alekso Mayerso, dirbtinė mėsa padėtų spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir kitus iššūkius – pavyzdžiui, visame pasaulyje augantį antimikrobinį atsparumą.
Naujausias tyrimas atskleidė, kad bendras į informacinių technologijų studijų programas įstojusių moterų skaičius šiemet sumažėjo. Visgi, specialistai tendencijas vadina „tvariu augimu“ ir sako, kad rinktis dažniausiai vyrų dominuojamas specialybes merginas vis dar stabdo visuomenėje vyraujantys stereotipai.
Ved. Karolina Panto -
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų agentūros kosmoso srities vadove Egle Elena Šataite.
Miegą tiriantis prancūzų menininkas Virgile Novarina sako, kad tai – prasminga gyvenimo dalis, kurią nepelnytai nuvertiname. Šią žinutę jis perteikia neįprastu būdu – pats kelias paras nemiegojęs, galiausiai akis užmerkia prekybos centre, parduotuvės vitrinoje, muziejuje. Performansą menininkas atliko ir Lietuvoje.
Ved. Karolina Panto - Laat meer zien
