Afleveringen
-
Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.
Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiajai visuomenei?
Dvi leidyklos - KTU ir LAPAS - išleido mokslinę monografiją „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“, kurią parašė Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis. Leidinys plačiai apžvelgia labai svarbią ir dar mažai ištyrinėtą sritį - lietuviškos architektūros palikimą Šiaurės Amerikoje ir pasakoja apie vieno produktyviausių architektų Jono Muloko gyvenimą ir kūrybą.
Apie egzilio architektūrą pokalbis su knygos autoriumi dr. Vaidu Petruliu ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriumi, menotyrininku Juozapu Blažiūnu.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Mulokų šeimos archyvo nuotr. Kristaus atsimainymo bažnyčia Niujorke -
Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.
Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė.
Nuotrauka Regimanto Tamošaičio -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams.
Žinomi gastronomijos istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai išleido naują knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ (išleido „Aukso žuvys"). Šiame iliustracijų pilname leidinyje ne tik dešimtys receptų, bet ir istorinis pasakojimas, daugybė įdomių faktų.
Pokalbis su Anželika ir Rimvydu Laužikais.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Roberto Daskevičiaus nuotr. -
Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarsto apie nenorą gyventi ir išeina sulaukusi vos 49 metų?
Pokalbis su knygos „kartu“ autore Rūta Oginskaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?
Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Šiais metais mokslininkė įvertinta Vyriausybės ir Vytauto Kubiliaus premijomis.
Kaip keičiasi literatūra ir kritika, kokį savo sovietmečio darbą dr. Jūratė Sprindytė laiko nevilties dugnu ir kas jai dabar labiausiai rūpi?
Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotr. Redas Vilimas/BNS -
Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys ir didėja anglies dioksido emisija. O kaip prie klimato pokyčių sprendimų prisideda menininkai? Ar jų rengiamos parodos, akcijos, sunaudojančios daugybę energijos, nėra tik madinga tendencija ir populiarumo ieškojimas?
Pokalbyje dalyvauja menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geomokslų instituto docentas, klimatologas dr. Justas Kažys.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Skulptorius Mykolas Sauka parašė ir išlaido antrąją knyga, romaną „Kambarys“. Pagrindinis knygos veikėjas visą dieną drožia skulptūras, dažniausiai antkapius, o vakare ima telefoną ir programėlėse ieško moters praleisti vakarą. Tai jo meninis tyrimas ir būdas patirti gyvenimą. Apie jaunosios kartos gyvenimą - pokalbis su Mykolu Sauka.
75-ąjį gimtadienį šventė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dramaturgė, eseistė Vanda Juknaitė. Visą gyvenimą ji rašė ir stengėsi suprasti tuos, kurie yra pažeidžiami, niekinami, išstumti už tobulos visuomenės ribos. „Didžiausias nuopelnas yra ne parašyti knygą, o ištverti gyvenimą jo neprakeikiant“,- sakė rašytoja Vanda Juknaitė. Pokalbis apie autobiografinę apysaką „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotr. Dainius Labutis („Moteris“) -
Atiduoti savo vaiką į vaikų namus, palikti ligoninėje vos gimusį, leisti jam mirti susirgus ar neprižiūrėti neįgalaus mažylio - šis reiškinys buvo viena iš skaudžiausių elgesio su vaikais apraiškų sovietmečiu. Tokią išvadą galima teigti paskaičius humanitarinių mokslų daktarės, istorikės Ievos Balčiūnės ilgo tyrimo rezultatais paremtą knygą „Augintiniai“ (išleido „Aukso žuvys“). Kokia buvo šio reiškinio dinamika ir priežastys, kokios tai buvo šeimos, kaip šiuose procesuose dalyvavo valstybinės institucijos ir kokias pasekmes mes jaučiame dar šiandien - pokalbis su knygos autore.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Prieš dešimt metų buvo surengta pirmoji knygos dizaino konferencija mįslingu pavadinimu [6 pt]. Šiais metais ji vyks jau septintą kartą.
Ar įmanoma knyga be dizaino? Ar šiame skubančiame pasaulyje yra svarbus išskirtinis knygos dizainas? Ar beprotiški dizainerių sumanymai yra vertinami skaitytojų? Su kokiais iššūkiais susiduria knygų pavidalus kuriantys menininkai?
Apie knygos meną pokalbis su knygos dizaino festivalio [6 pt] rengėja, renginio vadove, knygų dizainere Agne Dautartaite-Krutule ir analoginės spaudos studijos „Hands on Press“ įkūrėjomis Inga Navickaite-Drąsute ir Gabriele Gudaityte.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Hands on Press nuotr. -
Sovietinės okupacijos laikas atėmė iš mūsų nemažai kultūros ir mentaliteto savybių, kurias išsaugojo išeivija. Jeigu norime pažinti savo identitetą, mums būtina domėn imti ir išeivijos paveldą. Ypatingai dabar, kai esame ant svarbių pokyčių, galbūt globalios migracijos slenksčio.
VDU Lietuvių išeivijos institutas mini 30 metų sukaktį. Institute ne tik kaupiamas ir saugomas pasaulio lietuvių archyvas, čia vyksta mokslo tyrimai, rašomi mokslo darbai, išleista daugiau kaip šešios dešimtys knygų.
Kokį kelią per 3 dešimtmečius nuėjo Lietuvių išeivijos institutas pasakoja instituto direktorius profesorius, istorikas dr. Egidijus Aleksandravičius, mokslo darbuotoja literatūrologė, profesorė dr. Dalia Kuizinienė, vyresnysis mokslo darbuotojas, sociologas dr. Dainius Genys.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Prisiminsime knygas, kurių autoriams teko nelengva dalia, kurie buvo priversti išvykti iš savo tėvynės ir iš naujo kurti gyvenimą svetur. Kalbėsime apie tris knygas, kurios susijusios su egzilyje, JAV gyvenusiais ir daug pasiekusiais kūrėjais. Šiose knygose – ne tik žmonių gyvenimo istorijos, tai visos Lietuvos išgyventa pokario tragedija ir sulaužyti žmonių likimai. Tai Rasos Navickaitės parašyta didžiosios mūsų archeologės, istorikės Marijos Gimbutienės biografija, Aleksandros Kašubos prisiminimų knyga „Tiksintis vaikas“ ir pokalbis su Ohajo universiteto profesoriumi emeritu, filosofu ir antropologu Algiu Mickūnu apie jo knygą „Atsiminimų punktyrai“.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Vyksta antrasis kalbos forumas REDA. Šių metų tema - kokio kalbos politikos modelio norime Lietuvai. Kaip teigia laidos dalyvės, prieš dvidešimt metų knygų redaktoriai drąsiai primesdavo savo nuomonę, nes buvo galios pozicijoje, autoriai turėjo nuolat kovoti dėl teksto autentiškumo. Šiandien situacija keičiasi. Kokią kalbos strategija kuriame?
Pokalbis su leidyklos LAPAS įkūrėja ir viena iš forumo organizatorių Ūla Ambrasaite, redaktorė ir leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė ir šių metų „Auksinės lupos“ premijos laureatė Asta Bučienė.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Poeto, dramaturgo, publicisto Liudviko Jakimavičiaus eilėraščių rinktinė „Dar pabūsiu“ - rašytojo draugų ir kursiokų sumanymas pagerbti išėjusį kūrėją ir pristatyti skaitytojui geriausius eilėraščius iš keturių rinkinių. Tik tiek Liudvikas išleido per visą gyvenimą, nes rašė poeziją tik iš vidinės būtinybės, o ne „iš reikalo“.
Savo bičiulį prisimena ir pomirtinę rinktinę „Dar pabūsiu“ pristato jos sudarytojai rašytojas Sergejus Kanovičius ir LLTI bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. Skamba archyviniai įrašai.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Rūtos Jakimavičienės nuotr. -
Ukrainoje vykstantis karas kardinaliai pakeitė ne tik žmonių likimus. Tragiškos patirtys, netekties skausmas, mirties alsavimas - visa tai atsispindi ir Ukrainos rašytojų kūryboje. Kai kurie kaunasi fronte ir rašo ramybės akimirką slėptuvėje ar tiesiog apkasuose. Tačiau yra ir kita, labai stipri Ukrainos žmonių ir literatūros savybė - kovoti už savo tėvynę iki galo, neprarasti vilties ir kurti laisvos šalies ateitį.
Apie šiandieninę Ukrainos literatūrą ir vertimus į lietuvių kalbą - pokalbis su vertėjais Donata Rinkevičiene ir Mariumi Buroku.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Jehovos liudytojų bendruomenės nariai vaikams draudžia bendrauti su pasauliečiais, švęsti šventes. Kokią vaikystę išgyvena mažieji bendruomenės nariai? Kokią kainą tenka sumokėti žmogui, pasiryžusiam išeiti iš šios uždaros bendruomenės?
Fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė, užaugusi Jehovos liudytojų šeimoje pasiryžo nutraukti ryšius su šia bendruomene. Deja, nutrūko ryšiai ir su šeima. Lietuvoje yra įtvirtinta religijos pasirinkimo laisvė. Tačiau dažnai ignoruojama žmogaus teisė laisvai veikti visuomenėje.
Apie Deimantės Rudžinskaitės knygą „Pasaulietė“, apie neigiamą Jehovos liudytojų vertinimą Lietuvoje, apie tikėjimo laisvę - pokalbis su knygos autore ir VDU Sociologijos katedros profesore Milda Ališauskiene.
Ved. Jolanta Kryževičienė
J.Mulokaitės nuotr. -
Per milijonus metų žmogaus kūnas susiformavo taip, kad nuolat turėtų judėti, ieškoti maisto, būti grupėje. Patiriame įtampą, depresiją, nes gyvename visai kitokiame pasaulyje. Gyvename ilgiau, tačiau senatvėje dažnai sergame demensija. Gyvename geriau, bet matome depresijos, pervargimo epidemiją. Kaip galėtume gyventi kokybiškiau? Grįžti į sąlygas, kuriose organizmas veikia geriausiai.
Apie tai knygoje „Kaip veikia smegenys“ rašo neuropsichologė, VU filosofijos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė. Apie mūsų smegenis - pokalbis laidoje.
Ved. Jolanta Kryževičienė
VU nuotr. -
In memoriam eseistui, poetui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Rolandui Rastauskui.
Laidoje skamba archyviniai radijo įrašai, fragmentai iš poetinio hepeningo MS Nord Gotlandia, skaitomi eilėraščiai.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Vlado Braziūno nuotrauka -
Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.
„Pramogų kultūra reikalinga tik vienam tikslui - išblaškyti kolosališką nuobodulį. Ji atsiranda, kai visuomenė pradeda pūti“,- sakė vienas garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, vertėjas ir eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Arvydas Šliogeris.
Rugsėjo 12-ą dieną filosofui sukaktų 80 metų.
Arvydą Šliogerį prisimena buvęs profesoriaus doktorantas, VU profesorius Naglis Kardelis, skamba archyviniai įrašai.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Regimanto Tamošaičio nuotr. - Laat meer zien
