Afleveringen
-
Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota laisvė iš tikrųjų virsta nuolatiniu sekimu ir kontrole. Ką reiškia autoriaus siūloma išeitis XXI amžiaus žmogui - virsti idiotu ir viską pradėti iš naujo? Pokalbis su filosofu, apžvalgininku Pauliumi Gritėnu apie naują Byung-Chul Han knygą „Psichopolitika“.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir žmogaus gyvenimo viršukalnes ir prarajas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius, išleidęs labai atvirą, asmenišką poezijos rinkinį „Kartais sninga juodai", sako: „Poezijoje negali būti jokių tabu. Net jei tai tavo nuopolis. Turėk drąsos būti savimi iki galo. Bent poezijoje“.
Pokalbis su Rimvydu Stankevičiumi.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl visi agresoriai, okupantai tiek daug dėmesio skiria kultūrai?
Kultūros istorikė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė naujoje knygoje „Karas ir kultūra. Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“ tyrinėja kultūros procesus, vykusius Lietuvoje II Pasaulinio karo laiku. Kodėl atėjus naujai valdžiai teatrų repertuaras pasikeisdavo per kelias dienas? Kiek tautinės idėjos buvo susijusios su nacionalsocialistinėmis dogmomis?
Pokalbis su knygos autore dr. Ina Pukelyte.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Mato Gineikos nuotr. -
Vytauto Didžiojo universiteto Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naująją universiteto rektorę, kuria tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė, pirmoji moteris rektorė.
Kokį vaidmenį visuomenėje šiandien vaidina universitetas? Kokį išsilavinimą jis turi suteikti studentui? Kaip VDU ketina didinti studijų kokybę? Kaip išgyventi konkurencinėje kovoje dėl krepšelių ir stiprinti tarptautinį prestižą?
Šiomis temomis kalbamės su išrinktąja rektore prof. Ineta Dabašinskiene.
Ved. Jolanta Kryževičienė
J. Petronio / VDU pranešimo nuotr. -
Rinkodaros srityje dirbantis Jaunius Petraitis parašė pirmąjį romaną „Tu kažką turi“ (leidykla LAPAS), kuriame pasakojama rinkodarininko Gojaus, humanitaro, namo statybos įstorija, į kurią įsitraukia gausybė personažų - sukčius rangovas Donatas, trinkelistai Klaidas su Rusliku, startuolį norinti kurti Aušra Morta, kurių istorijos susipina į ironišką, juokingą ir skaudų pasakojimą apie gyvenimo prasmės paieškas.
„Kai užsimindavau, kad tai romanas apie statybas, žmonės tik palinksėdavo galvą, bei kai pasakai, kad statė humanitaras, akyse įsižiebdavo užuojauta“,- sako romano autorius Jaunius Petraitis.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis – tai laisvas žmogus, keliaujantis per Lietuvą, kai nėra įsipareigojimų, ribų tarp gyvenimo ir mirties, kai kvailio lūpomis kalba skaudi išmintis. Kaip aštuntajame dešimtmetyje pavyko išleisti visiškai necenzūruotą „Kukučio baladžių“ knygą? Kas yra užkoduota šiame mitologijos ženklų pilname kūrinyje? Kaip mes šiandien suprantame pasakojimą apie parduodamą, naikinamą Lietuvos kaimą?
Pokalbis su literatūrologu, leidėju Sauliumi Žuku.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Prieš 35 metus didelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalis buvo būtent kultūros žmonės, apie kuriuos telkėsi visuomenė. Kodėl šiais laikais kūrėjai daugiausia dalyvauja urbanistiniuose judėjimuosi ir vis dar „tarytum ruošiasi“ didesniems veiksmams? Ar menas ir jo kūrėjai gali iš anksto signalizuoti apie konfliktus ir krizes? Kodėl kūrėjų protestų dažnai nepalaiko visuomenė? Naujoje knygoje „Tarytum ruošėmės tikram veiksmui. Kultūros kūrėjai ir protestas“ menotyrininkė Lina Michelkevičė analizuoja tris svarbius protesto atvejus.
Apie kūrėjus ir protesto svarbą pokalbis su knygos autore Lina Michelkeviče ir sociologe dr. Rūta Žiliukaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
„Mes galvojome, kad komunizmas jau miręs, mes galvojome, kad jo idėjos mirė. Pasirodo, kad dauguma žmonių, bent jau Rusijoje, dar sugeba gyventi tomis idėjomis, mirti dėl tų idėjų. Tai mane labiausiai sukrečia“,- sako baltarusių rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. Viešėdama Vilniaus knygų mugėje rašytoja šias mintis išsakė diskusijoje „Ar menas gali būti diplomatiniu tiltu?“, kurioje taip pat dalyvavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Antanas Sutkus ir poetė, meno kritikė, eseistė, VU partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė.
Laidoje - vykusios diskusijos esminiai fragmentai.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Kodėl pasaulyje stiprėja blogio ašis ir vienijasi autokratai? Ko mums reikia kare prieš autokratinę elgseną? Garsi amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum parašė naują knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, kurią aptariame su istoriku Aurimu Švedu.
Ką reiškia pralošti visą šeimos turtą, palaidoti visus savo artimuosius ir gyventi toliau? Apie vieno žymiausių Kinijos rašytojų Yu Hua romaną „Gyventi“ kalbamės su vertėja Indre Balčikonyte-Huang.
Ar Lietuvoje, kur nėra didelių atstumų, yra populiarios garsinės knygos?Kada ir kas jas klauso? Į šiuos klausimus atsako Audioteka.lt kūrėjai ir vystytojai Aurimas Mikalauskas ir Inga Vilimė.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės -
Kitą savaitę prasidės tradicinė, jau 25-oji Vilniaus knygų mugė.
„Pirmoje mugėje vyko net leidėjų grožio konkursas, deja, man nepavyko laimėti“, - juokauja nuo pirmųjų dienų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.
Kokia buvo šio svarbiausio knygų pasaulio renginio pradžia, kokios tradicijos susiklostė, kokių renginių buvo atsisakyta? Kodėl knygų mugė tokia populiari ir kokią reikšmę turi gausybė kultūrinių renginių?
Apie tai pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Tyto alba“ vadove Lolita Varanavičiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore, įmonės Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Tarpukario Lietuvos gyvenimas buvo gyvas, greitai besikeičiantis, žmonės turėjo daug vilčių ir patyrė daug nusivylimų. Ar šios istorijos domina šiuolaikinius Lietuvos rašytojus? Kodėl sovietmečiu idealizuotas istorinis laikotarpis nesukelia įkvėpimo dabarties kūrėjams, nes apie tą laiką išleistos vos kelios grožinės literatūros knygos?
Apie pirmąją Lietuvos respubliką literatūroje kalbamės su teatrologe dr. Ina Pukelyte, parašiusią romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“, istoriku, knygų „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, „Fado“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku ir literatūrologe dr. Žydrone Kolevinskiene.
Laidos vedėja Jolanta Kryževičienė
Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – Keturvėjininkų susitikimas K. Binkio namuose -
„Nieko nebėra, kas man būtų gėda ir negali būti nieko, ką norėčiau nuo jūsų nuslėpti“,- taip Vidmantės Jasukaitytės romane sako Marija Egiptietė - patyrusi baisiausią smurtą, prievartą ir į dykumą išėjusi mirti. Pagal šį romaną teatro ir kino aktorė Eglė Jackaitė kartu su Oskaru Koršunovu pastatė spektaklį „Šventoji“. Tai ne tik istorinis pasakojimas, tai XXI amžiaus Marijos kelionė per skaudžiausias traumas, tai atviras ir skaudus pačios aktorės pasakojimas apie asmeninę istoriją.
Pokalbis su Egle Jackaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Dmitrijaus Matvejevo nuotr. -
Romanas „Negrįžtantys“ - tik antroji Ievos Dumbrytės knyga, tačiau kaip ir pirmoji „Šaltienos bistro" sulaukia skaitytojų susidomėjimo kviesdama į mitologijos ir religijos, stebuklų ir senųjų prietarų, keistų personažų ir grubios jų kasdienybės pasaulį.
„Negrįžtantys“ yra vertikali knyga. Kai nori išties kažką pasakyti (...) nueini į tokias gilumas, kad jau, atrodo, net pats visko nebesupranti“,- yra sakiusi autorė.
Apie naują knygą, apie tai, kur veda magiškasis realizmas - pokalbis su Ieva Dumbryte.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotrauka Ugnės Steponavičiūtės -
Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.
Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiajai visuomenei?
Dvi leidyklos - KTU ir LAPAS - išleido mokslinę monografiją „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“, kurią parašė Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis. Leidinys plačiai apžvelgia labai svarbią ir dar mažai ištyrinėtą sritį - lietuviškos architektūros palikimą Šiaurės Amerikoje ir pasakoja apie vieno produktyviausių architektų Jono Muloko gyvenimą ir kūrybą.
Apie egzilio architektūrą pokalbis su knygos autoriumi dr. Vaidu Petruliu ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriumi, menotyrininku Juozapu Blažiūnu.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Mulokų šeimos archyvo nuotr. Kristaus atsimainymo bažnyčia Niujorke -
Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.
Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė.
Nuotrauka Regimanto Tamošaičio -
Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams.
Žinomi gastronomijos istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai išleido naują knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ (išleido „Aukso žuvys"). Šiame iliustracijų pilname leidinyje ne tik dešimtys receptų, bet ir istorinis pasakojimas, daugybė įdomių faktų.
Pokalbis su Anželika ir Rimvydu Laužikais.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Roberto Daskevičiaus nuotr. -
Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarsto apie nenorą gyventi ir išeina sulaukusi vos 49 metų?
Pokalbis su knygos „kartu“ autore Rūta Oginskaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?
Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Šiais metais mokslininkė įvertinta Vyriausybės ir Vytauto Kubiliaus premijomis.
Kaip keičiasi literatūra ir kritika, kokį savo sovietmečio darbą dr. Jūratė Sprindytė laiko nevilties dugnu ir kas jai dabar labiausiai rūpi?
Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotr. Redas Vilimas/BNS - Laat meer zien
