Afleveringen
-
Kartais tam, kad darytum realų pokytį, turi keisti ir savo paties gyvenimą. Kai vieni žmonės kaip įmanydami vengia atsakomybės ir sudėtingų situacijų, kiti jų ne tik nebijo, bet ir imasi jas spręsti. Taip gydytojas anesteziologas-reanimatologas Aurimas Pečkauskas tapo sveikatos apsaugos ministru. Šiandien jis jau nebedirba ministerijoje, tačiau sako, jog šita kelionė buvo verta ir prasminga.
Šįkart laidoje svečiuojasi žmogus, kuris ne tik gali reanimuoti žmogų, bet ir žino, kokia ta mūsų sveikatos sistema iš vidaus.
Apie nepaprastas patirtis, kurių nerodo žinių kanalai, apie vidinę kelionę ir atvirumą gyvenimui – nuoširdus pokalbis laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Kai kurių žmonių profesijos ir pareigos yra tarsi pridengtos paslapties šydu. Tokia yra ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio kasdienybė. Mes, visuomenė, dažniausiai net nesusimąstome, kad yra žmonių, kurie dirba su sunkiausiai nusikaltusiais žmonėmis. Pareigūnas savo patirčių neromantizuoja. Sako, iš arti yra matęs baisiausius nusikaltimus ir jų padarinius.
Tiesus ir atviras pokalbis apie nematomą pareigūnų darbo pusę, pasiaukojimą tarnybai, kas motyvuoja kasdien rūpintis nuteistaisiais ir neprarasti vidinės šviesos.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Gyvenimas yra trumpas. Kad ir kiek jo dienų turėtume, kad ir kiek daug patirtume, tačiau jis visuomet yra baigtinis. Vieni mirtį romantizuoja, bando prisijaukinti, kiti kaip išmanydami vengia šios temos, neigia, tarsi gyventų amžinai. Bet argi ne žinojimas, kad mūsų dienos turi pabaigos tašką, yra didžiausia motyvacija dar stipriau mylėti gyvenimą?
Slaugytoja ir knygos „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ autorė Laima Baršauskienė sako, jog labiausiai širdį suspaudžia girdint, kaip pacientai prieš pasitikdami mirtį gailisi nugyvenę ne savo gyvenimą, o tarsi dėl kitų, dėl to, ką apie juos pagalvos ar pasakys kiti.
Labai atviras, truputį skaudus, bet pilnas gyvenimo pokalbis – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Jis – žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ generalinis direktorius, žinantis ir sėkmės, ir pralaimėjimo skonį, trokštantis ne valdyti, bet vienyti. Sako, kad pirmas dalykas, ką daro atėjęs į darbą – padėkoja Dievui.
Audrius Skučas atviras – jo gyvenimo patirtys jį moko ne tik lyderystės, bet ir nuolankumo.
Apie ilgametę verslo ir baikerio kelionę, apie pamokas, išmoktas šiame kelyje, ir kodėl labiausiai už viską jis nori tapti ramybės pasiuntiniu – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Kalėdos nėra apie gausų stalą ar kalnus dovanų. Kalėdos yra apie kūdikį, gimstantį tvarte, – ten, kur tamsu, kur sakuda, kur apleista.
Teisininkė ir pedagogė Akvilė Minčinkaitė savo laisvą laiką skiria rūpindamasi vienišais vaikais ligoninėse bei krizių centruose. Sako, kad nors savanoriai ir yra mokomi neprisirišti, vis dėlto būna akimirkų, kai skaudu atsisveikinti su vaikais, žinant, kad jų niekada nebepamatysi.
Apie nesumeluotas ašaras, budėjimus naktimis prie vaikų, kurie neturi tėvų, apie tai, kaip perkeičiama širdis, – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Jo vaikystė prabėgo aerodrome, kur dirbo jo tėtis. Vasaromis jis plaudavo lėktuvus ir svajojo tapti pilotu. Gyvenimas jį nunešė į Jungtinę Karalystę, kur jis profesionaliai kūrė dokumentinius filmus, dirbo BBC, tačiau visus tuos metus ilgėjosi Lietuvos ir aviacijos. Šiandien jis dirba pilotu ir vadovauja sraigtasparnių mokyklai.
Apie tai, kaip aviacija formuoja charakterį, kiek romantikos, o kiek juodo darbo yra tiems, kurie pasirenka gyvenimą aerodrome, ir kodėl pilotai bei instruktoriai viduje turi nematomą radarą – su sraigtasparnio pilotu Igoriu Drozdovu.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Nors gimė Tolimuosiuose Rytuose, jo tėvynė visada buvo Lietuva. Jis žino, kokia yra kario duona ir kaip nelengva po karinės misijos grįžti į realybę.
Apie balansavimą tarp karo ir taikos, cinizmo ir jautrumo su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru, ginkluotės ir karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Yra žmonių, kurių balsas gali ne tik nuraminti, bet ir suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą. Laidos herojė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečerė Dalia Mireckienė sako, kad jos darbe beveik visi skambučiai yra sklidini nerimo, baimės, skausmo. Nors Dalia ir yra išmokusi reaguoti ramiai, susitelkti į kiekvieno skambinančiojo problemą, tačiau neslepia, kad būna ir etatinių skambintojų, ir tinginčių eiti iki poliklinikos, bet būna ir tokių atvejų, kai situacija tokia rimta ir skaudi, kad padėjus ragelį tenka nubraukti ir ašarą.
Apie nesumeluotą realybę tų, kurie išklauso tūkstančius pagalbos šauksmų, apie žmonių (ne)dėkingumą ir žemėlapius, kurie veda ne tik per Lietuvą, bet ir per širdį – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Vaikystėje jo mikčiojimas susilaukdavo pašaipų, todėl pradėjęs užsiiminėti vokaline perkusija (bitboksinti), jam pačiam netikėtai susilaukė pripažinimo ir pagarbos. Šiandien Domas Dieliautas šio užsiėmimo moko autistiškus paauglius. Sako, kad jiems tai pavyksta iš pirmo karto.
Jaukus ir šiltas pokalbis su bitbokso čempionu Domu Dieliautu.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Jos veidą, balsą, manieras pažįsta ne tik socialinių tinklų, bet ir lietuviško kino mylėtojai. Ji drąsi, pašėlusi, neieško žodžio. Tačiau šįkar aktorė ir humoristė Monika Survilaitė atvira ir nuoširdi – gyvenimas nėra vien tik juokas ir pokštai, nes kartais yra tokių periodų, kai iš tiesų reikia drąsos ir jėgų.
Monika prisipažįsta, kad nors tampa labiau atpažįstama, tačiau jos viduje dabar vis daugiau ramybės. Apie lavinamą intuiciją, gerbėjų meilę ir pyktį – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Kartais buitis pasidaro tokia banali ir smulkmeniška: spaudžia batai, vaikai neklauso, reikia išplauti lėkštes. Ir toji buitis yra visuose namuose, tik vieni skundžiasi, o kiti šalia to daro didelius ir svarbius dalykus. Laidos herojė istorijos mokytoja ir gidė Erika Meškauskienė sako, kad mūsų istorija yra labai vyriška, tačiau tikras skrydis įvyksta tik tada, kai turim du sparnus, todėl ne mažiau reikia žvelgti ir į istorines moteris.
Erikai didžiausią įspūdį daro ne tik patys darbai, bet gebėjimas likti kukliu žmogumi, nesipuikuoti, laiminti net mirties akivaizdoje ir visada išlikti tiesoje.
Apie istoriją, kurią privalome žinoti, ir kaip tai keičia ne tik mūsų protus, bet ir širdis – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Šios laidos herojė kepa fantastiškus tortus, puikiai fotografuoja, rašo taip, kad žmonės skaito išsižioję, ir to visiškai pakaktų, kad mes pradėtume pokalbį.
Tačiau greta šių talentų, dar ji yra vaikų ligų gydytoja ir intensyvios terapijos rezidentė.
Ji pažįsta mirtį iš arti. Jos nebijo, tik kasdien kaunasi už mažuosius ligoniukus. Darbas vaikų intensyvios terapijos skyriuje ją išmokė reaguoti greitai ir be panikos. Ji sako, kad jos darbe yra nepaprastai daug logikos ir tai yra gražu.
Atviras ir jautrus pokalbis su vaikų gydytoja Elena Landsbergyte-Bukauskiene.
Ved. Viktorija Urbonaitė. -
Viskas gamtoje gimsta ir miršta, viskas turi pradžią ir pabaigą. Kartais gyvenimas plūsteli į mus nesuvaldomu suvokimu, kad ir mes visi mirsime. Visi gražūs, sėkmingi, besišypsantys iš ekranų ir viršelių, ir visi nusivylę, kažko netekę, nepasiekę. Mirtis neaplenks nė vieno.
Apie laikinumą, savo trapumo suvokimą ir gebėjimą atsisveikinti su išeinančiais – pokalbis su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.
Ved. Viktorija Urbonaitė. -
Prieš porą metų jo pavardė mirgėjo visoje žiniasklaidoje, nes jis kartu su kitais kolegomis buvo dramatiškai atleistas iš Maskvos patriarchato Ortodoksų Bažnyčios kunigo pareigų. Šiandien kunigas Gintaras Jurgis Sungaila priklauso Konstantinopolio patriarchatui ir gyvenimas vėl stojosi į savo vėžes.
Apie tai, kiek kainuoja drąsa, kuo išbandomas tikėjimas ir ką reiškia būti vedusiu kunigu, – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Kai 21-erių atėjo dirbti mokytoju, daugelis mokytojų ir vaikų galvojo, kad jis yra mokinys. Biologijos mokytojas Tedas Laurinaitis turėjo kantrybės ir užsidegimo įrodyti, kad mokytojavimas gali būti tikras rokenrolas. Šiandien jis su mokiniais augina įvairiausius augalus, kurių vienas kvepia „Coca Cola“, vedasi juos stebėti briedžių ir paukščių ir moko, kad pastabumą lavina ne tiktokas, o augalai.
Apie netipišką jauno mokytojo kasdienybę – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Ji yra pirmoji Lietuvoje ir lėktuvo, ir sraigtasparnio pilotė moteris. Dar ji – Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaivio vadė, sauganti Lietuvos sieną iš aukštai. Jos patirtys – lyg iš veiksmo filmų: vieną dieną ji gabena donoro organus, kitą – Ieško dingusių asmenų, dar kitą – siekia užkirsti kelią nusikaltimams. Sako, liūdna, kad vis dar prie ligoninių nėra tūpimo aikštelių sraigtasparniams, kurie leidžiasi su gyvybiškai svarbiomis misijomis.
Atviras pakalbis apie tai, ko turi bijoti pilotas, ką jaučia žmogus, valdantis lėktuvą, ir kuo žavi yra aviacija su pilote Aušrine Keršyte – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Vaikystėje jam stiprų įspūdį paliko Kernavės piliakalniai ir ten pat rasta pirmoji keramikos šukė. Kai visi žiūrėjo filmą „Narsioji širdis“, jis suprato, kad nori studijuoti archeologiją. Juokais sako, kad kasinėjančiu ir sensacijas atrandančiu lauko archeologu taip ir netapo, nes pasuko į baltiškų papuošalų juvelyriką. Šiandien jis įkvėpimo semiasi tyrinėdamas tūkstantemčius kapus.
Apie nepaprastą šiuolaikinio vikingo gyvenimą su juvelyru Evaldu Babensku – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Tikrai nedažna proga sutikti trečio kurso studentą, kuris svajoja išleisti šilų dzūkų tradicinės aprangos katalogą, pats dažo siūlus, audžia gobtines skaras, laisvalaikiu draugams mezga kojines arba verda obuolienę. Dvidešimtmetis Tomas Antropikas ne tik studijuoją istoriją, bet ir jau kuris laikas priklauso tautodailininkų sąjungai.
Pokalbis apie nepaprastą jauno žmogaus gyvenimą, kuriame persipina įvairiausios tarmės, Jono Kristupo Glaubico barokas, liturginė tekstilė ir senas promočiutės divonas – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Ji nebeverkia pamačiusi graudžią reklamą, kviečiančią aukoti, nes sako, kad tuo ir skiriasi mėgėjas nuo filantropo profesionalo. Lėšų pritraukino ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė atvira: ji ne kartą šventė surinktą milijoną ir ne kartą pyko matydama, kai aukojimas tampa manipuliacija.
Tiesus ir sąžiningas pokalbis apie tai, kokios yra tikrosios aukojimo priežastys, kodėl tai svarbu suprasti ir aukotojams, ir lėšų pritraukėjams, ir kaip nežaisti vieni kitų jausmais – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė -
Policininku jis tapti nesvajojo, tačiau šiandien juokiasi, kad jau pusę gyvenimo nešioja uniformą. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis sako, kad policijos darbe romantikos pasitaiko, bet retai. Dažniau tai yra rutiniškas darbas, pareikalaujantis kantrybės, susitvardymo, gebėjimo išklausyti, spręsti problemas, o ne parodyti, koks esi stiprus ir galingas. Čia reikia daug psichologijos žinių, o karštakošius kolegas tenka disciplinuoti.
Apie tai, ką išgyvena 25 metus policijos uniformą dėvintis pareigūnas, – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė - Laat meer zien
