Afleveringen
-
Antroje tinkalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus kalbina „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovę Justiną Bagdanavičiūtę apie jos keletą metų trukusį investavimo eksperimentą. Ji papasakoja, kodėl ėmėsi investavimo eksperimento, kokie klausimai kilo tiek prieš pradedant investuoti, tiek visoje investavimo kelionėje bei pasidalija savo išmoktomis pamokomis.
Ko iš Justinos autentiškų patirčių gali pasisemti kiekvienas nedrįstantis ar dar tik pradedantis investuotojas? Kaip dar tik porą metų investuojanti Justina reaguoja į pastarojo meto rinkų svyravimus?
Visa tai ir dar daugiau – tinklalaidėje „Ilgai ir pelningai“.0:00 Pradžia
0:40 Projektas „Justina investuoja“
2:40 Investavimas: mitai ir realybė
4:59 Kaip tinkamai investuoti?
10:15 Kaip išsirinkti, į ką investuoti?
12:43 Aktyvios ar periodinės investicijos – kuri patirtis geresnė?
14:31 Vizija, kaip turėtų atrodyti investicijų portfelis
16:35 Neramus metas rinkose – kaip nepadaryti drastiškų sprendimų?
21:06 Justinos investicijų portfelis
23:05 Patarimai pradedantiesiems investuotojams
Rinkų apžvalgų, analizių ir įžvalgų apie investavimą galite rasti V. Šimkaus paskyrose:
FACEBOOK: https://www.facebook.com/vytenis.simkus
LINKEDIN: https://www.linkedin.com/in/vytenis-%C5%A1imkus-984168b2/
Visą Justinos investavimo eksperimentą rasite čia: https://blog.swedbank.lt/investavimas/1000-euru-investavimo-eksperimentas-virtes-gyvenimo-budu
Daugiau apie investavimą bei rinkų naujienas: https://blog.swedbank.lt/investavimas
Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Mokesčiai, komisinis atlyginimas ir kiti mokėjimai taip pat gali turėti įtakos rezultatams.
Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones. -
„Jaunimo Linija“ ir „Swedbank“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį bankas tapo pagrindiniu organizacijos partneriu. Abi didelę darbo patirtį su jaunimu turinčios organizacijos planuoja bendras iniciatyvas, kurios gerintų jaunimo emocinę būklę, pagalbos prieinamumą, padėtų mažinti su finansiniais rūpesčiais susijusį nerimą.
-
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Pirmąjį ketvirtį „TKM Grupp“ konsoliduoti pardavimai per metus sumažėjo 3 proc. iki 214,9 mln. EUR. Tai iš esmės lėmė 16,8 proc. sumažėjusios prekybos automobiliais apimtys. Bendroji marža per metus padidėjo 40 bazinių punktų iki 27,2 proc. – tai atspindi efektyvumo padidėjimą dėl laipsniško naujojo logistikos centro integravimo ir 9 proc. per metus padidėjusią vidutinę naujų transporto priemonių pardavimo kainą. Nepaisant to, EBITDA (14,4 mln. EUR) neatitiko mūsų įverčio 8,2 proc. dėl 1,7 mln. EUR per metus didesnių veiklos išlaidų. Galiausiai grynasis nuostolis (-6,5 mln. EUR) nuo mūsų įverčio skyrėsi 2,1 mln. EUR, o tai lėmė šiek tiek didesni nei tikėtasi pelno mokesčiai.
-
Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins bazines palūkanų normas iki 2,25 procento ir, labai tikėtina, čia nesustos, o palūkanų normos greitai nukris žemiau 2 procentų kartelės. Kovą euro zonoje infliacija nukrito iki 2,2 procento, o tai leidžia ECB dar šiek tiek atlaisvinti monetarinės politikos pančius ir paskatinti gyventojų bei verslo investicijas. Vis tik įdomu tai, kad šiuo metu palūkanų normų lūkesčius euro zonoje labiausiai lemia ne vietinių kainų ir ekonomikos augimo tendencijos, o už Atlanto inicijuojami procesai.
-
Kovo mėnesį finansų rinkose smuko pasitikėjimas ir „MSCI All Country World Equity Index“ indeksas neteko 7,6 proc. vertės. Europos, Japonijos ir besivystančių rinkų akcijos pigo apie 4 proc., o JAV rinka susitraukė 9,5 proc. Euras JAV dolerio atžvilgiu pabrango 4,3 proc., todėl užsienio investicijos tapo mažiau patrauklios investuotojams eurais.
-
Kasmet per įvairias tarptautines ir nacionalines su finansine sveikata susijusių dienas padaugėja patarimų tvaresniam finansų valdymui. Socialinių tinklų įrašai, tinklalaidės, ekspertų patarimai – tik semkis žinių ir taikyki jas praktikoje. O kaip pavyksta jais pasinaudoti kasdienybėje ir kokiomis nuotaikomis šiandieną – balandžio 14-ąją – pasitinkame Nacionalinę finansinio raštingumo dieną?
-
Prekybos karo išprovokuotas išsipardavimas akcijų rinkose tęsiasi. Pastarųjų trijų dienų kritimas savo gyliu prilygsta akcijų rinkų nuosmukiui pandemijos pradžioje ar prasidėjus 2008 m. finansų krizei. Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ po pirmadienio prekybos nuo vasarį pasiekto piko buvo susitraukęs beveik 18 proc. Investuotojai akylai stebi tolesnę įvykių eigą: ar šalys eis konfrontacijos keliu, ar sieks susitarti ir išvengti tolesnės eskalacijos.
-
Swedbank“ suteikė 24,15 mln. eurų finansavimą danų bendrovei A/S „Nordic Solar“, baigiančiai vystyti 80 megavatų (MW) galios saulės parką Švenčionių rajone, kuriame pagaminamos elektros energijos turėtų pakaktų daugiau kaip 40 tūkst. namų ūkių. Tai jau antrasis banko finansuojamas šios bendrovės projektas Lietuvoje. Pernai „Swedbank“ finansavo didžiausią šalyje 100 MW galios saulės parką Molėtų rajone.
-
Pirmoje tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis analizuoja rinkų reakciją į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą muitų didinimą visoms pagrindinėms prekybos partnerėms.
JAV vadovas tai vadina „išlaisvinimu“, tuo metu JAV akcijų rinkos tai galėtų pavadinti išpardavimu.
Kaip D. Trumpo sprendimai veikia rinkas ir ekonomiką? Kokių veiksmų gali imtis centriniai bankai? Kur investuotojai ieško saugumo? Ar į dabartinę rinkų situaciją Lietuvos investuotojams galima pažvelgti kaip į nuolaidų dienas prekybos centre?
Visa tai ir dar daugiau – tinklalaidėje „Ilgai ir pelningai“.
Tinklalaidėje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.
-
Vidutiniškai 17 proc. gyventojų kiekvieną mėnesį išleidžia daugiau nei uždirba. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas Finansinės sveikatos indeksas. Su šia problema susiduria beveik ketvirtadalis 30–39 m. gyventojų.
-
Finansų rinkos tikėjosi blogų žinių, bet tai, ką Donaldas Trumpas paskelbė Baltųjų rūmų kiemelyje, viršijo net juodžiausius analitikų piešiamus scenarijus. JAV paskelbė apie muitų padidinimus visoms pagrindinėms prekybos partnerėms, taip pakeldama vidutinį importo tarifą iki maždaug 20 proc. – didžiausio per kone šimtą metų. Finansų rinkos vis dar virškina naujos informacijos gausą, bet pirminės reakcijos itin niūrios – daugelis pagrindinių akcijų rinkų krenta 2–4 proc.*
Komentuoja „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
*Balandžio 3d. 17:00 valandos duomenimis.
-
Balandžio 2-oji į istoriją įeis kaip JAV „išsivadavimo diena“ (angl. liberation day). Tiesa, pasak JAV administracijos, tai reiškia ne ką kitą, o išsivadavimą iš nesąžiningos prekybos gniaužtų, kuriuose JAV praleido dešimtmečius. Visgi, realybėje „išsivadavimo“ forma apima tik didesnius muitus prekybos partnerėms, įskaitant ir Europos Sąjungą. Kas laukia Europos ir kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką?
-
„Swedbank“ bendrovei „Sparta“ suteikė papildomą 11,6 mln. eurų finansavimą Vilniaus Naujamiesčio rajone vystomo informacinių technologijų bendruomenės miestelio „Cyber City“ statyboms užbaigti. Už šias lėšas iškils ketvirtas biurų pastatas, kurį planuojama atidaryti 2026 m. Visas iki šiol „Swedbank“ suteiktas finansavimas aukščiausią tvarumo sertifikatą turinčiam „Cyber City“ miesteliui siekia 66,3 mln. eurų.
-
Rinkose sumaištį toliau kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti plataus masto muitus. Tikėtina, kad apie naują muitų bangą turėtų būti paskelbta šiandien, po to greičiausiai lauks atsakomųjų muitų serija. Šis neapibrėžtumas neigiamai veikia JAV rinkų ir visos ekonomikos perspektyvą, bet kiek netikėtai sugrąžino investuotojų susidomėjimą Europos bendrovėmis.
-
Kas bendro tarp politiko, gavusio netikrą kvietimą skristi į Niujorką; akademikės, praradusios santaupas fiktyvioje investavimo platformoje; verslininko, patvirtinusio pavedimą ne tiekėjui, o kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui; moters, patikėjusios žavaus turko romantiškais laiškais; ir studento, suvedusio elektroninės bankininkystės duomenis netikro kurjerio atsiųstoje nuorodoje?
-
Šiandien „Swedbank“ Baltijos bankininkystės vadovu paskyrė Olofą Sundbladą. Šias pareigas, kaip laikinasis vadovas, Olofas Sunbladas ėjo nuo 2024 m. spalio mėn., todėl ir toliau priklausys „Swedbank“ grupės vykdomajam komitetui.
-
Pastarąjį penkmetį, nepaisant visų iššūkių – pandemijos, karo Ukrainoje, ar į rekordines aukštumas pakilusių palūkanų normų – būsto rinka išvengė kainų nuosmukio. Negana to, dabar į rinką ir vėl pamažu grįžta klestėjimas. Šalia to, stebime ir vėl sparčiau augančias būsto kainas.
-
Ketvirtojo ketvirčio Talino uosto pajamos, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2,7 proc. iki 28,8 mln. eurų. Šį padidėjimą iš esmės lėmė 4,8 proc. išaugęs keleivių skaičius ir 11,7 proc. padidėjusios krovinių apimtys, lyginat su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Ketvirtojo ketvirčio EBITDA per metus išaugo 17,9 proc. iki 12,6 mln. eurų ir šiek tiek (2,3 proc.) viršijo mūsų įvertį.
-
2024 m. Baltijos šalyse ir toliau buvo pastebimi dideli skirtumai, nors metų pabaigoje išryškėjo labiau sinchronizuoto atsigavimo požymiai. Infliacija didėja, daugiausia dėl didesnių mokesčių, tačiau mažesnės palūkanų normos ir mažėjantis nedarbas turėtų skatinti namų ūkių vartojimą šiais ir kitais metais. Perspektyvos gerėja ir tikėtina, kad 2026 m. visose trijose Baltijos šalyse BVP augimas sieks apie 2,5 proc. (nebent protekcionistinė politika pasirodys esanti agresyvesnė ir žalingesnė, nei tikėtasi), kaip teigiama sausio 28 d. paskelbtoje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje.
- Laat meer zien
