Afleveringen
-
Kas yra geras draugas, pasakytų ir visai mažas vaikas. Vis dėlto draugavimas nėra savaime suprantamas reiškinys. Ar tiesa, kad evoliuciškai žmogus užprogramuotas labiau puoselėti giminystės ryšius, o ne draugystę su žmonėmis už šeimos ribų? Ar moterys ir vyrai gali būti geri draugai be romantinių ar seksualinių poteksčių? Daug klausimų Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesoriui Antanui Kairiui ir psichologei, psichoterapeutei Aušrai Mockuvienei.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Vis dažniau galima išgirsti, kad žmonės mokosi dėkingumo arba apie save sako: praktikuoju dėkingumą. Ką tai reiškia? Kas, vertinant iš šios perspektyvos, yra nedėkingas žmogus? Pokalbis su psichologe Danute Savickiene ir „Dėkingumo dienoraščio“ autore, jogos mokytoja Egle Luotyte.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Ką reikia numatyti, jei apie savo jautrias patirtis atsiveri kitiems? Kodėl daugeliu atveju verta tai daryti - dėl savęs ir kitų? Pokalbis su projekto „Žvelk giliau“ dalyvėmis – psichikos sveikatos ambasadorėmis: slaugytoja Lina Mozūraityte, kuri žino, kas yra depresija ir ilgus metus serga reumatoidiniu artritu, dailės terapeute Giedre Markauskiene, kurios sūnus turi iš pirmo žvilgsnio nepastebimų negalių ir įvairiose situacijose dėl jų tenka teisintis. Taip pat – ilgą konsultavimo patirtį turinčia psichologe Irma Žemaitiene, kuriai svarbu, kad mūsų visuomenė rečiau klijuotų etiketes tiems, kurie laikomi kitokiais.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Prieš daugiau nei dvejus metus psichologas Kristijonas Žičkus su bendraminčiais įkūrė Terapinį ūkį. Švenčionių rajone, buvusioje Seno Strūnaičio kaimo mokykloje, dažniausiai renkasi vaikai ir paaugliai. Kai kurie savo gyvenimuose patiria nelengvų iššūkių ir su čia dirbančių psichologų bei socialinių darbuotojų pagalba mokosi į juos reaguoti. Kaip veikia terapinis ūkis ir kodėl apsilankiusieji čia linki, kad tokios organizacijos veiktų visuose Lietuvos regionuose?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Kas yra mano gyvenimo prasmė? Vienais gyvenimo etapais tai gali atrodyti lengvas filosofinis klausimas. Kitais jis duria, slegia ar kitaip kelia įtampą. Kaip mes suteikiame prasmę viskam, su kuo gyvenime susiduriame? Ko imtis, kai prasmės jausmas dingsta ar apima sunkumas praradus tai, kas mums turi didelę vertę? Su psichologu, psichoterapeutu Robertu Petroniu.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Auginant vaikus pasitaiko etapų, kai labai sunku suprasti, kodėl nepaisant gerų norų prasiveržia šiurkštus elgesys, žodžiai, dėl kurių paskui apmaudu.
Psichologai kviečia į Lietuvoje gana naują tėvystės programą „Švyturys“, kur kalbama, kaip būti su vaikais sudėtingaisiais momentais.
Dauguma baigusių šią programų tėvų tyrime sako, kad ji duoda naudos. Tarkime, jie ėmė rečiau gėdinti vaikus, sumažėjo vaikų elgesio ir emocinių sunkumų. Kaip pasiekiama tokių pokyčių? Pokalbis su Lietuvoje veikiančios terapinės programos „Švyturys“ atstove, psichologe, Vilniaus universiteto docente Lina Gervinskaite-Paulaitiene ir šioje programoje dalyvavusiu tėčiu Liudu Basiuliu.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Laikote save ekstravertu ar introvertu? Prieš daugiau nei 100 metų psichiatro Karlo Gustavo Jungo pasiūlyti terminai iki šiol padeda apibūdinti žmones pagal jų poreikį dažniau būti tarp kitų arba atgauti jėgas vienumoje. Tiesa, dažnas introvertas jaučiasi spaudžiamas elgtis ekstravertiškai – daugiau ir drąsiau bendrauti, tiek darbe, tiek laisvalaikiu. Kaip uždaresnio būdo žmonėms įsipatoginti stimulų gausiame pasaulyje? Kodėl svarbu nuo savęs ir kitų neslėpti savo introvertiškumo? Pokalbis su psichologe Gintare Buinickaite.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
„Nerasime psichikos sutrikimo, prie kurio neprisidėtų puikybė“, – rašo psichologė, psichoterapeutė Lina Dirmotė. Aktorius Vaidotas Martinaitis sako, kad ne kartą yra sirgęs žvaigždžių liga ir tai yra viena iš puikybės formų. Kaip išsimatuoti, kiek turime puikybės, ir kaip ją išravėti, jei ji trukdo gyventi? Kuo puikybė skiriasi nuo sveiko pasitikėjimo savimi?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Daugybė žmonių svarbius darbus palieka paskutinei dienai ar netgi nakčiai. Naršo socialiniuose tinkluose užuot paskambinę skubiu reikalu. Kodėl mes atidėliojame ir kas padeda tokį įprotį keisti? Laidos viešnia – psichologė, psichoterapeutė Anna Vinkovskienė.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Būna sukrečiančių gyvenimo akimirkų, kurias vėliau ilgai atsukinėjam savo atmintyje tarsi filmus. Psichologai dažną tokią patirtį vadina traumine ir sako, kad jų patiria apie 70-80 procentų žmonių ir yra būdų tokių įvykių sukeltą stresą mažinti. Kaip?
Pokalbis su psichologe, Vilniaus universiteto docente Odeta Geležėlyte. Ji su kolegomis kviečia nemokamai išbandyti ir internetinę programą SPRING, skirtą tiems, kas patiria potrauminį stresą dėl vienkartinių trauminių įvykių.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
„Nerimas, dirglumas gali būti sumažinti per valandą – pusantros atliekant lėtą miško terapiją“, – sako japoniškas miško maudynes Vakarų kultūrai pritaikęs amerikietis, į lietuvių kalbą išverstos knygos „Miško terapija: praktinis miško maudynių vadovas“ autorius Amosas Cliffordas. Kita laidos pašnekovė, šią knygą vertusi Mila Monk pati daugiau nei penkerius metus yra miško maudynių gidė ir taip pat gali daug kalbėti apie sąmoningo buvimo gamtoje teigiamą poveikį. Kokiais būdais miškas tampa atrama net į labai sudėtingas situacijas patekusiam žmogui?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Kai kada apie santykiuose esantį žmogų sakoma: jis myli per stipriai. „Problema – ne pati meilė. Problema – kai žmogus būna santykyje, kuriame jis nelygiavertis, pametęs save, per daug besiaukojantis, toleruojantis tai, ko nereikėtų toleruoti, išnaudojamas“, – sako šios laidos viešnia, psichologė, psichoterapeutė Kristina Paradnikė.
Koks mylimo žmogaus ar paties elgesys – signalas, kad verta imtis pokyčių? Ar gali būti per didelė tėvų meilė vaikui?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Kai vaikai ir paaugliai susiduria su netektimi – mirus artimam žmogui, skiriantis tėvams, mylimai mokytojai išvykus gyventi į kitą šalį ar nustipus pirmajam gyvenime žiurkėnui, – jiems gali kilti sunkių jausmų ir netikėtų klausimų. Kaip padėti išbūti netektį? Ar reikia į laidotuves vestis ir pačius mažiausius vaikus? Apie įvairias situacijas – pokalbyje su psichologe, psichoterapeute Irma Skruibiene.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
„Reikšmingi gyvenimo įvykiai vienaip ar kitaip nusėda mūsų kūne, atsispindi ir per balsą“, – sako muzikos terapeutė, džiazo dainininkė Laura Budreckytė, kuri pradėjo studijuoti ir balso psichoterapiją. Kaip dirbant su balsu galima prisikasti iki vaikystės traumų, nerimo, pykčio priežasčių ir padėti sau? Kaip pati Laura tvarkosi su stresu viešai kalbant ir ką daro, kai prieš svarbų koncertą ima kimti balsas?
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Vieni žmonės mėgaujasi siaubo filmais, o kiti laiko juos beprasmiu nekultūringu reiškiniu ir siūlo perrašyti netgi liaudies pasakas vaikams, kuriose pjaunamos galvos ir barstomai veikėjų kauleliai. Kokią funkciją atlieka kinas, romanai, pasakos su šiurpiais motyvais? Ką daryti, kai vaikas ar paauglys ilgam išsigąsta pamatęs tai, ko nesitikėjo? Ar blogas žmogus yra jūsų sutuoktinis, jeigu vakarais mėgsta žiūrėti aštraus siužeto filmus?
Pokalbis su psichiatru, psichoterapeutu Jonu Fugaliu ir mokslininke folkloriste iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Jurga Sivickaite-Sadauskiene.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Įvairiomis progomis sakomos kalbos apie klaidų svarbą, drąsą klysti. Tačiau kasdienybėje už klaidas dažnai baudžiame save ir kitus. Daugybė žmonių iš baimės suklysti netgi nedrįsta imtis naujų dalykų. „Ai, vis tiek nepavyks“. Apie mūsų santykį su klaidomis ir kaip mokytis klysti perfekcionistams – psichoterapeutė, Vilniaus geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė.
Ved. Giedrė Čiužaitė - Laat meer zien
