Afleveringen
-
84-erių Mėčius Razminas iš Kelmės rajono teismui apskundė medikų sprendimą nebeleisti vairuoti, nes jam įtaria demenciją. Mėčius sako, kad, praradus tiesę vairuoti, jo gyvenimas sužlugo. Mėčius siūlo regionuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką leisti vairuoti tik jų rajone. Ar pritartumėte tokiai idėjai – leisti kaimuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką vairuoti tik jų rajono teritorijoje?
25-erių Adas Juška iš Radviliškio rajono jau 7 mėnėsius riedlente keliauja aplink Europą. Kaip jam sekasi tai daryti?
Kaip Lietuvoje gyvena kurtieji?
Ved. Edvardas Kubilius -
Kaip pasikeitė grupės „Katarsis“ dienotvarkė po laimėtos nacionalinės Eurovizijos atrankos ir ar kolektyvo nevargina dėmesys.
LRT projektas Vardan Tos: 35-eri mūsų laisvės metai
Sapiegų rūmai trumpam virsta minirūmais, kuriuose paaugliai galės dalyvauti suaugusio žmogaus simuliacijoje, išbandydami įvairias barokiniuose rūmuose gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas.
LRT Girdi: Duomenų apsauga. Asmeninė, organizanė ir valdžios atsakomybė.
Koks yra užsienyje gyvenančių iš Lietuvos kilusių žmonių santykis su lietuvių kalba?
10–12. Ved. Ignas Andriukevičius -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Daliai ekspertų nerimą kelia augantis kibernetinių patyčių Lietuvos mokyklose skaičius. Naujas grėsmes atveria ir vis plačiau naudojamos dirbtinio intelekto technologijos. Nuo melagingų, įžeidžiančių vaizdo įrašų iki dirbtinio intelekto programėlėmis sukurtų intymių vaizdų.
Kaip žodžio laisvę suvokia Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai? Kokie esminiai skirtumai?
„Atrodytų, pablevyzgoti minutę daug netrunka, bet ir minutės trukmės ar net trumpesniam pasakojimui turiu būti susipažinusi su keliais istoriniais šaltiniais, o kartais pati atlikti kokį tyrimą“, - taip sako Kristina Petrauskė, kuri socialiniame tinkle „TikTok“ dalinasi mažiau žinomais Lietuvos ir pasaulio istorijos faktais.
Reportažas iš vienintelės Lietuvoje erotinio meno galerijos, kurios lankytojai būna ir tėvai su vaikais.
Auksinio proto atrankos žaidimas.
Auksinio proto atrankos žaidimo atsakymo aptarimas.
Ved. Darius Matas -
Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.
Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.
Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.
Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.
Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?
Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?
Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?
Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?
Ved. Edvardas Kubilius -
Raumenų masės mažėjimas arba raumenų senėjimas gali prasidėti jau nuo 30 metų. Kokia yra jėgos treniruočių svarba kitų fizinio aktyvumo veiklų paveiksle?
Iniciatyva ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais. „Iš telefonų – į mokyklą!“.
Dalis perkančiųjų avalynę dažnai nežino, kad jai galioja 2 metų garantija, tačiau pasitaiko ir taisyklėmis manipuliuojančių pirkėjų.
Kupiškyje daugėja gatvės meno iniciatyvų
Ved. Ignas Andriukevičius. -
Sukanka 25-eri metai, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Kokių iššūkių kyla užtikrinant šio Lietuvos kampelio išskirtinumą?
„Jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje“, - taip sako penkiskart Lietuvos ištvermės jojimo čempionė Ugnė Zalieckienė, pirmoji lietuvė sėkmingai įveikusi jojimo Dakaru vadinamą trasą.
Nusivylę socialinių tinklų turiniu ar jų algoritmais, dalis žmonių ieško naujų erdvių diskutuoti. Kaip keičiasi socialiniai tinklai ir požiūris į juos?
Nuo vasaros vidurio už viešąjį transportą mokėdami daugiau, vilniečiai tikisi važiuoti švaresniais autobusais ir troleibusais.
Ved. Darius Matas -
Kokius literatūros kūrinius Lietuvos vaikai per 100 metų (1918-2018 m.) turėjo skaityti mokyklose, kaip juos interpretavo? Pokalbis su monografijos „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: Šimtmečio raidos rekonstrukcija“ autorėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.
Netrukus duris atvers pirmieji Lietuvoje „Nepatogūs“ bendro gyvenimo namai Vilniaus rajone. Juose gyvens 4 jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia. Kas tai per namai ir kokį kelią reikėjo nueiti jų mamoms?
Artėjant trečiosioms plataus masto Rusijos karo Ukrainoje metinėms kalbamės su Arkadijumi Vinokuru, kuris ir toliau nenuilstamai organizuoja Pirmadienio mitingus, skirtus Ukrainos kovai. Jau įvyko 128 tokie mitingai.
Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskyj sako, kad žmonės turėtų suprasti, jog menas yra būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų? Apie tai kalbėsimės su Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.
Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomispagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.
Paaiškėjo Eurovizijos lietuviškosios atrankos finalininkai. Kaip juos vertinate?
Lietuvoje buriasi balfolko šokių bendruomenės. Balfolkas iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius folklorinius šokius, kurie nuo seno įprasti Lietuvoje – polką ar valsą. Tačiau balfolko vakaronėje gali pasijausti ir kaip Airijoje ar kitoje Europos šalyje. Kuo įdomūs šie Lietuvoje populiarėjantys šokiai? Balfolko pamokoje lankėsi kolegė Anastasija Marčenkaitė. -
10–12. Ved. Edvardas Kubilius
Ar perkate mažiau alkoholio bei rūkalų jam pabrangus? Ar pasiteisina traukinių stotyse įrengti bilietomatai? -
Absoliuti klausa: gebėjimas, išgirdus muzikinį garsą, jį tiksliai atpažinti. Dovana tai ar iššūkis?
Neregiai, turintys šunis vedlius, gali būti persekiojami teisininkų, mat Lietuvoje parengti ar rengiami šunys neatitinka įstatymais nustatytos tvarkos.
Artėjant renginių atvirose erdvėse sezonui dalis mokslininkų siūlo persvarstyti, ar visur gamtoje turėtų būti leidžiami didžiuliai triukšmingi koncertai ar kitos veiklos.
Kauno rajono muziejuje Raudondvaryje įsibėgėja archeologinių parodų ciklas, kuris vietos žmonėms padeda suprasti, kaip gyveno būtent jų krašte prieš šimtmečius įsikūrę žmonės.
10–12. Ved. Ignas Andriukevičius -
Praėjusią savaitę NBA įvyko neįtikėtini mainai - Dalaso Maveriks iškeitė savo pasididžiavimą ir žvaigždę - Luką Dončičių. Fanai ir ekspertai iki dabar svarsto, kodėl taip įvyko.
„Tėvų linija“. Jau metus psichologų konsultacijos visais klausimais, susijusiais su vaikų ir paauglių auginimu, auklėjimu, jų elgesiu, taip pat tarpusavio santykiais teikiamos ne tik telefonu, bet ir elektroniniais laiškais.
Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis su pirmąja lietuve profesore Harvarde - oftalmologe Ūla Višomirskyte Jurkūnas. Kaip ji įsitvirtino Harvarde ir kaip kartu su komanda sukūrė išskirtinę kamieninių ląstelių technologiją, kuri gali padėti susigrąžinti regėjimą?
Vėliau laidoje kalbėsime apie miesto bitininkavimą. Šios srities entuziastai sako, kad ir žiemą turi darbo, o įvairūs tyrimai patvirtina, kad mieste avilius statyti verta.
Ved. Urtė Korsakovaitė -
Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.
Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.
Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.
Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?
Ved. Agnė Skamarakaitė -
COVID-19 pandemija ne tik supurtė mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir padarė ilgalaikį poveikį mūsų apsipirkimo įpročiams. Tai atskleidžia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų tyrimai.
2024 m. Lietuva minėjo Dainų šventės šimtmetį. Savaitė įspūdingų renginių sutelkė šalies žmones, pritraukė minias turistų, namo pakvietė grįžti šimtus pasaulio lietuvių. Ką mums reiškia tokia tradicija? Ko reikia tam, kad gimtų tokio masto renginys? Kaip jam pasiruošti? Kokios mintys kelios minutės iki koncerto sukasi kūrėjų galvose?
Girdėti generinių vaistų pavadinimą greičiausiai teko daugeliui, tačiau tiksliau paaiškinti, kas tai yra, galėtų ne kiekvienas. 15min portale atlikta apklausa parodė, kad kone pusė šalies gyventojų nežino, kas yra generiniai vaistai. Į klausimą „Ar žinote, kas yra generiniai vaistai?“ teigiamai atsakė 49 proc., beveik keturiasdešimt procentų nežinojo, kas tai, o dar trylika procentų nebuvo tikri dėl savo žinių.
Jau ne vienerius metus jauni dainininkai iš Tauragės pelno prizines vietas įvairiuose konkursuose, televizijos dainų projektuose. Daugelį šių mokinių ugdo Tauragės meno mokyklos vokalo pedagogė Alina Dambrauskienė. Kaip ji atranda ir padeda augti muzikos talentams? Mokytoją Tauragėje kalbino Vesta Vitkutė. -
Apie pensinio amžiaus įdarbinimo galimybes. Statistiska rodo, kad situacija gerėja.
Apie elektroninių atliekų rūšiavimą. Daugėją tokių atliekų vagysčių, kodėl? Kaip rūšiuoti tokias atliekas?
Antrą laidos valandą apie šiltą sausį ir iš to kylančias rizikas. Erkės taip ir neužmigo. Kaip pasikeitė miškai?
Urtė Korsakovaitė -
Regitra paskelbė apie naują numerio ženklų seriją – tarp pasirinkimų ir Niujorko simboliai.
Kuo išskirtinė Jungtinėse Valstijose eilę metų geriausia pripažįstama Viduržemio jūros regiono dieta?
LRT Faktai: specialistai įspėja, kad migrantai dažnai tampa melagienų taikiniu. Šią savaitę Lietuvoje nuskambėjo pareiškimas, jog migrantai augina nusikalstamumo statistiką. Ar taip yra iš tiesų?
6 iš 10 aptarnavimo srities darbuotojų mūsų šalyje yra patyrę netinkamą klientų elgesį – psichologinį arba žodinį smurtą.
Besibaigiantis sausis muzikos pasaulyje minimas kaip atlikėjo David'o Bowie mėnuo. Šio kūrėjo darbai bei idėjos pirmą kartą prisiminti Anykščiuose.
10–12. Ved. Ignas Andriukevičius -
LRT GIRDI: apie iššūkius, kurių Lietuvoje kyla norintiems laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą.
Meteorologas Gytis Valaika, kuris socialiniuose tinkluose administruoja populiariausius lietuviškus puslapius apie orus ir klimatą.
Aplinkosaugininkai sako, kad kai kuriuose Lietuvos miškuose siekiant biologinės įvairovės būtų reikalinga mums neįprasta gamtotvarkos priemonė: kontroliuojamas miško paklotės deginimas. Tokie siūlymai vertinami prieštaringai.
Reportažas iš ožkų ūkio Vilniaus rajone, Keturiasdešimties totorių kaime.
Ved. Giedrė Čiužaitė -
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kodėl jam įdomus muziejininko darbas? Ir koks turėtų būti lankytojui patrauklus muziejus?
Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis grasina, kad atsiims Panamos kanalą. Pokalbis su geografu Rytu Šalna apie šio kanalo istoriją ir svarbą.
Praėjusių metų lapkritį tarp uolų Tasmanijoje įstrigęs ir kojos netekęs Valdas Bieliauskas grįžo į Lietuvą. Jo gelbėjimas truko kone parą ir ši operacija laikoma viena sudėtingiausių Tasmanijos istorijoje.
Ar žinote, kiek žodžių lietuviškai galima išrepuoti per sekundę? Truputį daugiau, nei penkis. Apie šį rekordą pasiekusį atlikėją, ilgiausią repo improvizaciją lietuviškai ir kalbos įtaką kūrybai pasakoja kolega Tomas Riklius
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Išleidusi ne vieną vadovėlį, mokanti lietuvių kalbos, Jurga Dzikaitė prieš kelerius metus ėmėsi nagrinėti išeivijoje leistus lituanistinius vadovėlius. Laikotarpis – netrumpas – nuo 1945-ųjų iki 1990-ųjų. Jurga Dzikaitė siekė išsiaiškinti, kaip išeivijoje leistuose vadovėliuose buvo siekiama ugdyti auginti, formuoti, plėtoti ir perduoti sąmoningą lietuvybę.
Kasmet per gaisrus Lietuvoje žūsta vis daugiau garbaus amžiaus asmenų. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dalijasi patarimais, ką būtina žinoti artimiesiems, turintiems vyresnių giminaičių, kurie gyvena vieni, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių.
2024-ieji buvo ypatingi metai – jie bus įrašyti į Lietuvos organų donorystės istoriją kaip proveržio metai. Pasiektas rekordinis efektyvių donorų skaičius (23,5 milijonui gyventojų), atlikta daugiau nei 500 transplantacijų, o Lietuva buvo pripažinta Europos organų donorystės sostine. -
Ką reiškia lydėti žmogų prieš jam mirštant? Ko tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui labiausiai reikia ir norisi? Pokalbis su Lina Jakele, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusių dirbti klinikinės sielovados srityje.
Partizaniškos eilės virto daina „ Jūra kyla“. Klausysimės dainos ir pakalbėsime apie šių eilių ir jų autorės istoriją, šiandieninį partizanų kūrybos turinį ir skambesį. Laidoje dalyvauja Lietuvos gyventojų genocido ir resistencijos tyrimo centro istorikai Enrika Kripienė ir Andrius Tumavičius bei atilkėjai, dueto „Olita Duo“ nariai Gabija Kochanskaitė ir Robertas Žymantas.
Eismo rubrikoje pokalbis su Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku Pauliumi Bakučiu apie tai, ką reikia žinoti, norint dviračiu važinėti žiemą?
2025-ieji – lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-ečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai. Šia proga Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“, kurioje ji rašo apie savo tėvą – Lietuvos aviacijos kūrėją, lėktuvų ANBO konstruktorių Antaną Gustaitį.
Ką reiškia gyventi kaime, kurio apylinkėse, prieš pusantro šimto milijonų metų nukrito didžiulis meteoritas? Pokalbis iš Sukinių kaimo Ukmergės rajone.
Ved. Agnė Skamarakaitė - Laat meer zien
