Afleveringen
-
Šią savaitę darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Darbą pradėjęs kultūros ministras Lukas Alsys nuo pirmosios darbo dienos turėjo aiškintis dėl savo disertacijos autentiškumo.
„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – ne visi skandalingieji šių metų bienalės aspektai.
Šią savaitę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“. Pasak pačios kūrėjos, Laukiniškiai yra abstraktaus miesto rajonas, utopija, kurioje sugyvena žmogus, gyvoji gamta ir mitologija – kuriame žmogus nėra centrinė būtybė.
„Norisi viltis, kad <...> atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Europos Komisijos sprendimas stabdyti finansavimą Venecijos bienalei, Niujorko mero iniciatyva įamžinti pasaulio futbolo čempionato dvasią mieste piešiniais ant viešųjų pastatų sienų bei naujausios 3D technologijos, leidžiančios istorinius artefaktus bei meno kūrinius tyrinėti kaip niekad iš arti.
„Kurdama ką nors apie samius, nieko nedarau be samių“, – sako samių kultūrą daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjanti menininkė Marija Griniuk. Kokius kultūrinius samių ir lietuvių panašumus jį įžvelgia ir kodėl samių menas toks tarpdisciplininis?
Kodėl nepakanka tiesiog puikiai skambinti fortepijonu? Ar gali menininkė būti ir gera organizatorė? Rašytoja? Mąstytoja? Mama? Stebint kaunietės Monikos Lozinskienės gyvenimą, bėgantį juodais ir baltais klavišais, akivaizdu, kad instrumentas jos tikrai neriboja. Šiemetinės Kauno kultūros premijos laureatė pasakoja apie prasmę atrasti pasaulį ir parvežti patirtį namo, produktyvumo spąstus, naujai atrastas motinystės patirtis, mėgstamą muziką ir Kauno perspektyvas.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Justė Luščinskytė -
„Juk mirs visi! Bet aš vis tiek labiausiai“, – taip eilėraštyje „Vasario šaltis“ rašė Aidas Marčėnas. Liepos 8 d. Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus poetas mirė. Šiandien Aidas Marčėnas bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Šiandien baigiasi Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Šiemet jame parodyti penki lietuviški filmai. Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ąjį kartą rengiamas, festivalis, kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?
„Žąslygė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš tris metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija du tūkstančius.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys futbolui. Pasaulio futbolo čempionatui pamažu artėjant prie kulminacijos, Vita Ličytė pasakoja, kaip atsirado tradicija kurti oficialią čempionato muziką, kokia yra skanduočių kultūra ir kaip kultūrą veikia futbolas.
„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.
Ką bendra turi močiutės chalatas, Estijos nepriklausomybės dienos proga nuskambėjusi kalba, iranietiškas kinas ir poetė Janina Degutytė? Kauno Žaliakalnyje atidaryta paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ sujungia Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.
„Pradėjusi dirbti Thomo Manno kultūros centre nebuvau daug skaičiusi jo kūrybos. Tačiau ilgainiui, geriau su ja susipažinusi, Thomas Mannas tapo man autoritetu. Jo atsakomybė už demokratiją ir taiką įkvepia ir mūsų veiklą“, – sako Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė. Šiandien Nidoje prasideda jubiliejinis XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip festivalis per 30 metų pakeitė kurorto veidą ir jo publiką? Kodėl šiandien vėl svarbu kalbėti apie istorijos sugrįžimą, demokratiją ir viltį? Ir ką pačiai festivalio vadovei reiškia Thomo Manno asmenybė bei jo palikimas? Pokalbis su festivalio vadove dr. Lina Motuziene.
Ved. ir red. Justė Luščinskytė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
„Nepaisant to, kokia yra situacija su valstybės biudžetu, kultūros sektoriuje mes turime suprasti ir įsivardinti sau tam tikras zonas, kurios negali mažėti“, – sako kandidatas kultūros ministrus Lukas Alsys.
Šią savaitę paskelbta, kad Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalė kuruos architektas Andrius Ropolas. Jo idėja – pristatyti Nacionaliniu architektūros institutu virstančio Kauno centrinio pašto transformaciją.
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive ne už ilgo dienos šviesą išvysiantį naują paminklą Ukrainos kazokų etmonui Ivanui Mazepai bei apie JAV minimas 250-ąsias Nepriklausomybės dienos metines – kaip šį jubiliejų pasitinka autochtonų bendruomenė.
„JAV yra ir pasaulio policininkas, ir svajonių šalis, ir choras be solistų, ir detalių stokojanti dėlionė, ir prieštaravimų simfonija, ir išsvajotoji žemė, ir neoninis ambicijų horizontas“, – sako filosofas Aldis Gedutis. Jis komentare svarsto apie amerikietiškąją dvasią.
Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.
Vilniuje duris atvėrė fotografo, tapytojo, muzikanto ir kitų kūrybinių disciplinų mėgėjo Algio Kriščiūno asmeninė galerija. Ne tik vizualiajam menui skirtą kamerinę erdvę atverti visuomenei kūrėjas norėjęs seniai.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
„Man atrodo, kad Vienožinskiu nesidomima beveik visai“, – sako garsiojo Lietuvos dailininko anūkė Nijolė Šiaučiūnienė. Minime vieno žymiausių 20 a. lietuvių dailininko Justino Vienožinskio 140-metį.
Aut. Anastasija Marčenkaitė -
Kam naujojoje Vyriausybėje gali atitekti kultūros ministro postas?
Mirgos Gražinytės-Tylos albumas „Back to Nature“ pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą.
„Man atrodo, kad Vienožinskiu nesidomima beveik visai“, – sako garsiojo Lietuvos dailininko anūkė Nijolė Šiaučiūnienė. Birželio 29 d. minėsime vieno žymiausių 20 am. lietuvių dailininko Justino Vienožinskio 140-metį.
Šiemet minime lenkų kino režisieriaus Andrzejaus Wajdos 100-metį.
Ant atostogaujančio Nacionalinio Kauno dramos teatro stogo kaip tik šiuo metu nešamas būsimas „Doriano“ medus. Miesto bitininkystė Kaune įsitvirtino – čia yra net modernistinės architektūros įkvėptų avilių.
Šią savaitę Vilniaus dailės akdemijos parodų salėse „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko personalinė paroda „Vaizdasėjys“, žyminti 50-ties metų kūrybos jubiliejų.
Šią savaitę įteikti Meno kritikos apdovanojimai. Vienas iš laureatų – Lietuvos kultūros instituto žurnalo „Escape as a journal“ redaktorius, filosofas, rašytojas, muzikologas ir kuratorius Edvardas Šumila. Šį Čiurlionio asmenybės ir kūrybos analizei skirtą numerį sudaręs Šumila svarsto: galbūt jau metas mums išsivaduoti iš noro kanonizuoti Čiurlionį?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Savaitgalį įvykusią ataką prieš Pečerų lauros istorinį kompleksą Kyjive Ukrainos kultūros ministrė pavadino viena didžiausių atakų prieš Ukrainos kultūrą ir paveldą per jau daugiau kaip ketverius metus vykstančią invaziją.
„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez.
Šią savaitę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta tarpdisciplininio meno kūrėjo Dano Aleksos paroda „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“. Anot menininko, nors kalbama, kad šiuolaikinis menas labai atskirtas nuo visuomenės, šios parodos atvejis tai paneigė.
Suklestėjęs Bauhauzas, pasibaigusi impresionizmo epocha ir visiems – mažiems ir dideliems – pažįstamas, Jungtinėje Karalystėje gimęs veikėjas. Kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas?
„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.
Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją.
Jau 26-erius metus Lietuvą savo namais vadinanti čečėnė Bilkis sako, kad gimtasis miestas be mamos – tai tik svetimi pastatai, o bendrystė gali prasidėti nuo paprasčiausios saujos druskos.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Prieš 20 metų įvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija. Projekto priešistore galima laikyti 1989-aisiais įvykusią vieną pirmųjų lietuvių ekspedicijų į tremties vietas. Jai atminti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Marijos Teresės Rožanskaitės ir brolių Černiauskų paroda „Rešotai“.
Mokslinėje konferencijoje apie žydų gyvenimą Kaune viešėjusi Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras.
Šią savaitę Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“ įvyko internetinės meno pardavimo platformos „Mistra“ kūrėjų paroda. „Menininkų yra daug, tačiau galerijų, kurios jiems atstovauja, ne“, – problemą rinkoje įžvelgia ir poreikį menininkams parduoti kūrinius internetu pastebi platformos įkūrėja, menotyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive pristatytą operą „Chersono mamos“, kur apdainuojama tikrais įvykiais paremta istorija apie ukrainietes mamas, vykusias į Krymą gelbėti pagrobtų savo vaikų, o taip pat planai ekranizuoti praėjusiais metais Luvre įvykdytą vagystę.
„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.
Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Aldona Ruseckaitė apžvelgia įdomiausias jos klausomas radijo laidas, pasidalina įžvalgomis apie pirmąjį Lietuvos radijo pranešėją Petrą Babicką, kurio archyvą jai teko tyrinėti.
„Didysis klausimas – ar auditorija vis dar nori neutralių, nešališkų ir objektyvių naujienų? Ar žmonės išvis tiki, kad tai šiais laikais įmanoma? O galbūt mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės vis labiau nori naujienų, pateikiamų iš tam tikros konkrečios politinės pozicijos, kuriai jie patys pritaria?“, – sako BBC istoriją tyrinėjantis Bristolio universiteto profesorius Simonas J. Potteris.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.
Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.
„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?
Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą.
Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką. Verta patikslinti – nebeišsilaiko tie klubai, kuriuose muzikinis turinys ne mažiau svarbus negu svaigalų vartojimas. Galbūt muzika tiesiog tapo nepakankamai svarbi, o gal jaunąją kartą namuose sulaiko kitos priežastys? Jų su šį savaitgalį uždaromo Kauno klubo „Lizdas“ atstovu Mantu Pakelčiu ir elektroninės muzikos apžvalgininku Justu Kontrimu ieško Kotryna Lingienė.
-
„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos <...>. Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?
Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.
Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.
„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.
Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.
Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika.
„Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti peno apmąstymams“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur kartu su kolege Lora Kmieliauskaitė surengė dešimt dienų trukusį koncertinį turą.
„Bienalė visada buvo politinis renginys. Neįmanoma sukurti situacijos, kad paviljonas atstovautų šaliai ir tos valstybės politiniai šešėliai nesektų iš paskos“, – apie Venecijos bienalę sako menininkė Daniella Kaliada. Ji – baltarusė kūrėja, Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjų dukra, dėl tėvų politiškos meninės kūrybos nuo mažų dienų priversta palikti šalį. Kaliada drauge su savo mama vienoje Venecijos bažnyčioje parengė parodą „Official.
Unofficial. Belarus“, atkreipiančią dėmesį į menininkų padėtį ir žmonių nuolatinį stebėjimą autoritariniuose režimuose.
Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus. LRT
Radijo korespondentė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad pagrindinė uždarymo priežastis – smarkiai išaugusios nuomos kainos.
Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.
Kalbėdama apie multisensoriniais sprendimais papildytą virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“, jos bendraautorė Kristina Buožytė sako, kad kūriniui išjudinus įvairius pojūčius, auditorija tampa ne tik stebėtoja, bet ir dalyve. Kaip parodų ir patirčių kūrėjai siekia sukurti įtraukesnius patyrimus, norėdami sudominti šiuolaikinį žmogų?
„Kaunas pasitiko mane špyga“, – su šypsena prisimena pusę savo amžiaus šiame mieste gyvenantis telšiškis Gvidas Latakas. Laikai keičiasi. Dailininkas, pedagogas ir poetas šį pavasarį apdovanotas Kauno rašytojų įsteigta Vieno lito literatūrine premija, o baigiantis gegužei „Poezijos pavasaryje“ bus vainikuotas kaip Maironio premijos laureatas. Abu šie
įvertinimai – už penktąją poezijos rinktinę „Gavendos“, kuri skaitytojui veriasi tarsi lobių skrynia.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
„Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alfonsas Karabuda.
Roberto Daskevičiaus nuotr. -
Šiandien kompozitoriui Faustui Latėnui, kurio netekome prieš 5-erius metus, būtų sukakę 70-imt.
„Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alfonsas Karabuda.
Režisierius Naubertas Jasinskas mano, kad jei Jurga Ivanauskaitė šiandien būtų gyva, ji būtų jo kompanijos bičiulė. Jaunosios kartos teatro kūrėjas Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato rašytojos kūrybos įkvėptą premjerą „Agnijos magija“.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šį mėnesį Prancūzijoje priimtą restitucijos įstatymą, kuris palengvins kolonizacijos periodu pasisavinto turto sugrąžinimą kilmės šalims.
„Praėjo tie laikai, kai jaunimėlis nesiskirdavo su kasetinėmis „magėmis“ ar „bumboxais“, kurie tarsi padėdavo užimti tam tikrą ausimi suvokiamą viešosios erdvės dalį. <...>Visgi muzikos koncentracija mieste yra daug didesnė, tik tiek, kad didžioji jos dalis negirdima, nes skamba už uždarų durų arba slepiasi ausinėse“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis.
MO muziejuje atidaryta menininkų melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.
„Meno kūrinys yra namų širdis, nes tie madingi pilki ar pilkai rudi interjerai yra be širdies. Jie tušti, jie nekalba, sienos tuščios. Žmogus ateina ir neturi, kur akių dėti, o kūrinys yra kaip energijos šaltinis, tad žmogus, prieš įsigydamas meno kūrinį, turi žinoti, ar jis nori pakeisti savo erdvę ir, svarbiausia, savo vidinę būseną“, – sako neseniai savo galeriją-studiją naujoje vietoje atidaręs dailininkas Eigirdas Scinskas.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Šiandien prasideda 61-oji Venecijos meno bienalė. Specialistai kalba, kad ši bienalė – kaip niekad politiška ir išgyvenanti stiprią reputacijos krizę, o šie metai – tai savotiškas moralinis testas, po kurio šis prestižinis renginys turės spręsti, kaip perkonstruoti save ateityje.
Jono Meko archyvas trejiems metams patikėtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.
Paukščių stebėjimas – laikina mada ar patikimas būdas išsaugoti tai, ką turime brangiausia?
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – 2026 m. Pulitzerio premijos laureatai, naujas gatvės menininko Banksy kūrinys Londone bei netikėtas performansas viename Šveicarijos autobuse, neturinčiame maršruto.
„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.
Daugiau kaip 20 tūkstančių skaitytojų išrinko geriausias prozos, poezijos, negrožinės, vaikų ir paauglių literatūros knygas.
„Poezija tikrai atgauna savo galią ir tampa labai stipriu keliu kalbėti apie svarbius dalykus ir išsakyti tai gal ne taip tiesiogiai, be jėgos“, – apie kintantį poezijos vaidmenį turbulencijų krečiamame pasaulyje sako naujoji „Poezijos pavasario“ vadovė ir poetė Indrė Valantinaitė.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
„Daug svarsčiau, kokio darbo reikia šiandien, karų apsuptyje“, – pasakoja menininkė Lina Lapelytė. Jai gimė idėja, kad darbininkai ir dainininkai iš medinių kaladėlių statytų naują, taikų pasaulį – savotišką monumentą žmonijai. Kūrinys „We Make Years Out of Hours“ – tai pirmas menininko iš Lietuvos solo prisistatymas prestižiniame „Hamburger Bahnhof“ muziejuje Berlyne.
Kaunas įtrauktas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą kaip tūrinės animacijos lopšys. Čia savo pirmuosius kūrinius filmavo vabzdžių dresuotoju vadintas Vladislovas Starevičius.
„Norime grąžinti vilnietišką dimensiją šitai vietai“, – sako Markučių dvaro, buvusio Puškino muziejaus, vadovė Mingailė Jurkutė. Ji pastebi, kad dvaro ryšys su Markučių rajonu nors ir labai tamprus, tačiau anksčiau buvo pražiūrėtas, todėl naujos muziejaus kūrybinės komandos tikslas jį atkurti, o vienas pirmųjų darbų – paroda „Markučių kontrastai“.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Venecijos bienalės atidarymo renginiuose atsisakiusį dalyvauti Italijos kultūros ministro žingsnį, Belgijoje jau šeštą kartą rengiamą žuvėdrų klyksmo imitacijos konkursą bei Taylor Swift siekį užpatentuoti savo balsą ir atvaizdą.
„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.
„Dosnumo šiuolaikinis menas savo vartotojams rodo mažai“, – sako Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas. Jis pabrėžia, kad būtent dosnumas yra vienas svarbiausių raktažodžių, formuojant Šiuolaikinio meno centro naujo etapo viziją.
„Būtų gerai, kad būtume ne ideologiškai, o iš tikrųjų jautresni“, – vadinamąjį „naująjį jautrumą“ kritikuoja teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Pastaruosius metus jis vadina savo kūrybinio prisikėlimo metais. Pokalbis apie „išgyventą Jobo dramą“, skirtumą tarp naujojo ir tikrojo jautrumo, žiūrovams atsibodusį tradicijų laužymą scenoje, su spektakliu „Laukinė antis“ pasiektą asmeninį Everestą ir kūrybinę partnerystę su tinklaraštininku Benu Lastausku.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę.
Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus.
Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu?
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą.
Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.
„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir moralinis uostas?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.
Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.
Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.
„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.
Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.
Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.
Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė -
Latvijos roko sostine vadinama Liepoja kitąmet taps Europos kultūros sostine. Pasimokiusi iš šį titulą neseniai turėjusio Kauno ir Estijos miesto Tartu, Liepoja ketina akcentuoti savuosius kontrastus ir paradoksus bei kurti naują miesto tapatybę.
„Aš sakau: nenorėkit, kad jūsų darbai iš karto būtų it Faberžė kiaušinis, tačiau, kai ateisit į parodą ar muziejų ir pamatysite užrašą „emalis“, jau žinosite, kas tai per daiktas", – kalba emalio meno galeriją ir studiją Vilniuje atidariusi Marytė Dominaitė.
Neuroarchitektūra – sritis, kuri jungia architektūrą, neuromokslą ir psichologiją. Lietuvoje ši tema dar labai nauja, tačiau vis aktualesnė, ypač kalbant apie perdegimą, nerimą, nemigą ir gyvenimą įtampoje. Šį mėnesį Kaune vyks neuroarchitektūros temai skirta konferencija NIEKO RIBA.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Estijoje archeologų atrastą naują ir neįprastą piliakalnį, Libane ant sprogdinimų nusiaubtų pastatų sienų grafičius piešiantį vietos menininką bei Meksikos kultūrinės bendruomenės protestą prieš siekį išvežti Fridos Kahlo meno kūrinius į Ispaniją.
„Apranga, kurią paviršutiniškas žvilgsnis dažnai nurašo, politinių krizių metu tampa tuo, kuo ji istoriškai visada buvo – paveikiu komunikacijos kodu“, – komentare sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.
Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujas režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.
„Jeigu skaitau naujienas ir domiuosi tuo, kas vyksta, negaliu dirbti, todėl kartais renkuosi užsidarymą dirbtuvėje, kur kuriu, bet nebandau atkartoti aplinkinio pasaulio“, – pasakoja tarp Vilniaus ir Berlyno kurianti Agnė Juodvalkytė. Spalvingus, didžiulio formato tapybos darbus kurianti menininkė Vilniaus galerijoje „Drifts“ pristato parodą „Sūkuriai“
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Šioje istorijoje grupė teatro kūrėjų bando atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Apie šį spektaklį, teatro laikinumą ir esminio legendinio lietuvių spektaklio paiešką – pokalbis su Karoliu Kaupiniu ir aktoriais Nele Savičenko bei Vaidotu Martinaičiu.
Ved. Indrė Kaminckaitė
D. Matvejev nuotr. -
„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas.
Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.
Moderni, interaktyvi ir istoriškai turtinga erdvė, kviečianti iš naujo atrasti Lietuvos aviacijos raidą bei jos herojus – taip Lietuvos aviacijos muziejus pristato atnaujintą vidaus ekspoziciją.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – tris minutes užtrukusi žymių XIX ir XX a. tapytojų paveikslų vagystė Italijoje, Jungtinių Tautų priimta rezoliucija dėl transatlantinės vergų prekybos pripažinimo sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui bei D. Trumpo politiką kritikuojanti vieša instaliacija Vašingtone.
„Internetas galėtų būti ne pramogų ir savęs lyginimo konvejeris, o tiltas tarp kitokių žmonių, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.
„Šiandienos demokratiniame Taivane apie represijas kalbame ne tam, kad vėl išgyventume skausmą ar užsiimtume kaltinimais, bet tam, kad nepamirštume“, – sako grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ autorė Ju Peijun, į keturių dalių komiksą sudėjusi vieno Taivano disidento Cai Kunlino (i trumpai) gyvenimo istoriją.
Televizijos ir serialų aukso amžius baigėsi prieš kelerius metus – dabar didžiosios turinio platformos elgiasi pernelyg atsargiai, tad išvystame vis mažiau unikalaus, drąsaus turinio ir vis daugiau pernelyg iščiustytų, suprodiusuotų, pompastiškų serialų. Tokios nuomonės yra scenaristė ir dramaturgė, „Emmy“ laureatė, viena iš serialo „Paveldėjimas“ kūrėjų Susan Soon He Stanton. Ji neseniai viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) ir asociacijos AVAKA organizuojamame Epizodinio turinio forume„EPI.LAB“.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė - Laat meer zien
