Afleveringen
-
Prancūzijos Vyriausybė po teroro akto Rusijoje ir „Islamo valstybės“ prisiimtos atsakomybės už jį, padidino savo saugumo parengtį iki aukščiausio lygio. Prancūzijoje jau buvo paskelbta aukšto lygio saugumo parengtis prieš šiais metais Paryžiuje vyksiančias olimpines ir parolimpines žaidynes. O Lietuvos prezidento patarėjas Kęstutis Budrys perspėjo dėl „rizikos veiksnių“ susijusių su į Lietuvą atvykstančiais migrantais iš Vidurio Azijos šalių.
STUDIJOJE saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius, Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos muftijus Aleksandras Beganskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, Tadžikistano Baltijos kultūros centro pirmininkas Adam Buriev, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Po teroro akto Maskvoje Kremlius iškart ištraukė Ukrainos kortą, nors visi įrodymai liudija, jog tai teroristinės organizacijos ISIS darbas. Ekspertai nuogąstauja, kad V.Putinas, prisidengdamas teroristų išpuoliu, gali pradėti dar didesnį civilių genocidą Ukrainoje.
Tačiau yra manančių, kad griūna V.Putino, kaip stipraus lyderio, įvaizdis Rusijoje. Tuo tarpu Lietuvoje – skirtinga reakcija į tai, ar reikia pagerbti teroro aukas Maskvoje.
Ar teroro aktas Maskvoje gali suardyti Putino, kaip stipraus lyderio, įvaizdį rusų tarpe?
Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto profesorius Vygantas Vareikis, VDU Islamo studijų profesorius Egdūnas Račius, debunk.eu vadovas Viktoras Daukšas, aktyvistas Valdas Bartkevičius, publicistas Arkadijus Vinokuras.
Ved. Marius Jokūbaitis -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Laimės indeksas rodo, kad Lietuva – tarp laimingiausių pasaulio šalių, o jaunimas – pats laimingiausias. Nors vyresnio amžiaus žmonės laimės Lietuvoje mato ženkliai mažiau.
Bet ar iš tiesų jaunimas toks laimingas kaip rodo skaičiai? Ir kodėl egzistuoja tokia didelė atskirtis?
Dalyvauja: Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, sociologė Giedrė Plepytė-Davidavičienė, „Sidabrinės linijos“ psichologė Brigita Gelumbauskienė, „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė, jos pavaduotojas – Linas Kukuraitis, VU ekonomistas dr. Algirdas Bartkus.
Ved. Mindaugas Aušra -
Nuo reguliarių skambučių Vladimirui Putinui plataus masto karo pradžioje iki teiginių, kad NATO kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą ir nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nelaimėtų Ukrainoje. Taip stipriai pasikeitė Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono elgsena ir retorika. Kodėl? Ir ar Prancūzijos prezidentas gali gali įkūnyti taip dabar Europai reikalingą lyderystę?
Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Gintas Karalius ir to paties instituto profesorius Tomas Janeliūnas , žurnalo „IQ“ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas, Paryžiaus „Sciences Po“ Tarptautinių santykių instituto lektorė, VDU politologė Emilija Pundziūtė-Gallois.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Finansų ministerija pristatė keturis galimus gynybos finansavimo modelius. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, juos pirmiausia aptars Trišalė taryba, o tik paskui politikai.
Tačiau opozicija kol kas išvis nelinkusi diskutuoti. Anot jos, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar krašto apsaugos sistema apskritai geba pinigus leisti skaidriai.
Ar pavyks susitarti dėl gynybos finansavimo?
Laidoje dalyvauja Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seimo nariai Rasa Budbergytė, Lukas Savickas ir Arminas Lydeka.
Ved. Liepa Želnienė -
Praėjusią savaitę LRT radijui paviešinus apie „Viciunai-Rus“ vadovų atstovavimą Rusijai derybose Maskvoje, atsinaujino diskusijos, kaip elgtis su tokiomis įmonėmis. Rusijoje vis dar veikia apie pusantro šimto lietuviško kapitalo įmonių. Valdžia kol kas nežino, kaip priversti šias įmones palikti Rusiją. Siūloma drausti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, papildomai apmokestinti, viešinti akcininkus, gėdinti.
Ką daryti su lietuviškomis įmonėmis, kurios nepalieka Rusijos?
Laidoje dalyvauja Vilniaus Univeristeto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas Gintautas Bartkus, Protesto Kaune organizatorius Rokas Povilius, buvęs ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas, „Centenary Policy Institute“ įkūrėjas, investuotojas Paulius Kunčinas, „STOP prekybai rusijoje" iniciatyvinės grupės savanoris Ignas Plunksnis, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Ved. Marius Jokūbaitis -
Besitraukiantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė apie lobistų ir politikų daromą įtaką pirkimams. Prezidentas sako, kad kaltinimai rimti ir to paprastai nepaliks.
Tuo metu premjerė sako, kad ministras keičiamas dėl politinių priežasčių ir keliamų lūkesčių. Kas iš tiesų vyksta už uždarų durų?
Diskusijoje dalyvauja: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai Dainius Gaižauskas ir Dovilė Šakalienė, TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, LRT politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė.
Ved. Mindaugas Aušra. -
Vilniuje užpultas Rusijos opozicionierius, Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas. „Tikėtina, kad 2024 metų kovo 12 dienos Vilniuje įvykdytas FBK nario Leonido Volkovo užpuolimas yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija, kurios tikslas – stabdyti Rusijos opozicijos projektų, susijusių su artėjančiais nedemokratiniais Rusijos prezidento rinkimais, įgyvendinimą“, teigia Lietuvos Valstybės saugumo departamentas.
Kiek Lietuvoje yra saugūs Rusijos ir Baltarusijos opozicionieriai? Ar šį užpuolimą reikėtų laikyti provokacija prieš Lietuvą? Ko dar tikėtis prieš artėjantį balsavimą Rusijos prezidento rinkimuose?
Laidoje dalyvauja europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Giedrius Surplys, naujienų agentūros „ELTA“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, Rusijos opozicionierius, Aleksejaus Navalno bendražygis Vladimiras Milovas.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Aplinkos ministerija nori leisti griauti senus, avarinės būklės daugiabučius ir vietoj jų statyti aukštesnius naujus namus. Tačiau tam priešinasi daugiabučių bendrijos. Pasak jų, tokiu būdu gyventojai taptų amžinais savo būsto nuomininkais. Savo ruožtu Seimo nariai svarsto, kad daugiabučių renovacija būtų spartesnė ir pigesnė, jei namų apšiltinimui būtų taikomi mažesni reikalavimai, mat žiemos kasmet šiltėja.
Ką daryti su senais daugiabučiais?
Laidoje dalyvauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo narys Kasparas Adomaitis, Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė, Kauno technologijos universiteto dėstytoja, ekspertė Odeta Viliūnienė ir Vilniaus įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė.
Ved. Liepa Želnienė -
Pensijų sistemoje kaupiantys gyventojai turi teisę pasitraukti iš kaupimo sistemos, tačiau tik dėl svarbių priežasčių, nusprendė Konstitucinis teismas.
Valdžiai teks apsispręsti, kokios gali būti tos svarbios priežastys. Siūloma leisti pasiskolinti sukauptas lėšas arba atsiimti perkant būstą ir kritinės sveikatos atvejais. Ekspertai įspėja, kad nuo išaiškinimo priklausys, kaip veiks nauja tvarka.
Dėl kokių priežasčių turėtų būti leista atsiimti sukauptą sumą?
Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Prezidento patarėja Irena Segalovičienė, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, ekonomistas Romas Lazutka, Seimo narė Laima Nagienė.
Ved. Marius Jokūbaitis -
Po super antradienio paaiškėjo, kad Jungtinėse Valstijose respublikonų ir demokratų partijų rinkimuose dominavo buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir prezidentas Joe Bidenas. Jų dvikovos pasikartojimas lapkritį iš esmės tampa neišvengiamas.
Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė, Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Adam Roževič, LRT RADIJO bendradarbis Maksimas Milta, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lenkijos įstatymai nenumato pareigos siųsti karius į užsienį, jei kiltų invazija svetur, šios šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Vilniuje užtikrino – solidarumas nekvestionuojamas. Tačiau pripažino, kad Lietuvos ir Lenkijos ministrai susitiks aptarti kai kurias detales. Ekspertai sako, kad pakanka penktojo NATO straipsnio.
Ar Lietuva turėtų prašyti Lenkijos papildomų gynybos įsipareigojimų?
Laidoje dalyvauja Buvęs ambasadorius Lenkijoje Antanas Valionis, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas Andžej Pukšto, Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai Arvydas Pocius ir Dovilė Šakalienė, politologė Dovilė Jakniūnaitė.
Ved. Marius Jokūbaitis -
Prasidėjus Lenkijos ūkininkų protestams prie Lietuvos sienos, lieka neaišku kiek ukrainietiškų grūdų vyksta per Lietuvą. Ūkininkų ir valdžios duomenys skiriasi.
O Seime – iniciatyva drausti grūdų iš Rusijos patekimą į Lietuvą. Nes, anot politikų, Rusija yra didžiausia problema.
Kaip išspręsti Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos konfliktą dėl grūdų?
Diskusijoje dalyvauja: Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Poigozinas.
Ved. Mindaugas Aušra -
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šalis ir partneriai turi toliau siekti Krymo grįžimo Ukrainai. O Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas perspėjo, kad rusams laikinai okupuotame Kryme jau ruošiamos staigmenos ir pasak jo įvykiai bus aktyvūs ir apčiuopiami.
Laidoje dalyvauja Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas Mindaugas Sėjūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, Krymo deokupacijos ir reintegracijos patariamosios tarybos narys Adas Jokubauskas. Nuomonėmis Krymo atsiėmimo tema dalijasi ir Krymo totorių Medžliso ir Pasaulio Krymo totorių pirmininkas Refatas Čiubarovas bei Ukrainos ginkluotojų pajėgų karininkas, šaukiniu Dronas.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Europos lyderiai atvirai svarsto galimybę į Ukrainą siųsti savo karius, pripažįsta Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. Pasak jo, kol kas dėl to sutarimo nėra, tačiau nė viena priemonė nugalėti Rusiją neatmetama. Dabar sutariama tiekti daugiau amunicijos, bet ateityje gali susiburti ir karius Ukrainoje dislokuojančių valstybių koalicija.
Ar Europa turi į Ukrainą siųsti karius?
Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, atsargos pulkininkas Darius Antanaitis, Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė, instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas ir Ukrainoje kariaujantis karys savanoris Arūnas Kumpis.
Ved. Liepa Želnienė -
Ukrainietiškų grūdų kelias siaurėja. Lenkija ketina blokuoti Lietuvos pasienį dėl įtarimų, kad ukrainietiški grūdai iš mūsų šalies grįžta į Lenkiją. Lietuvos žemdirbiai prie akcijos žada neprisidėti, tačiau pripažįsta – ukrainietiški grūdai patenka su suklastotais dokumentais, o tai veikia kainas visame regione.
Tačiau ekspertai mato ir priešiškų jėgų įtaką, rusai šią temą plačiai išnaudoja savo propagandoje.
Ar pagrįsti ūkininkų protestai dėl ukrainietiškų grūdų?
Laidoje dalyvauja Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska-Norkienė, Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, Kelmės krašto ūkininkas Martynas Puidokas, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.
Ved. Marius Jokūbaitis -
Rusijos puolimo atveju, Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis pati. O NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės. Taip sako buvęs amerikiečių sausumos pajėgų vadas Europoje.
Kokią atgrasymo ir gynybos strategiją kuria Lietuva?
Dalyvauja: Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Karo akademijos prof. Giedrius Česnakas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė ir atsargos pulk. Gintaras Ažubalis.
Ved. Mindaugas Aušra -
Estijos teisėsauga pastaruoju metu sulaikė 10 žmonių, kurie, įtariama, vykdydami Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus, apgadino ministro ir žurnalisto automobilius, išniekino paminklą.
Lietuvos valstybės saugumo departamentas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad tokie asmenys sulaikyti ir Latvijoje, Baltijos šalys bendradarbiauja šiais klausimais, o artimiausioje perspektyvoje panašaus pobūdžio išpuolių tikimybė prieš įvairius objektus Lietuvoje išlieka padidėjusi.
Lietuvoje neseniai dažnai apipiltas Adolfo Ramanausko Vanago paminklas ir žurnalisto Rimo Bružo tvora, jis sulaukė grasinimų
Laidoje dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, žurnalistas Rimas Bružas, komunikacijos ir propagandos ekspertė Indrė Vareikytė, rusų tautybės Lietuvos pilietis Viktoras Voroncovas.
Ved. Agnė Skamarakaitė -
Seimas turi griežtinti tvarką dėl parlamentinių lėšų arba atsistatydinti. Taip kalba politikai prispausti dėl vadinamų kanceliarinių lėšų. Ar tikrai politikai privalo atsiskaityti už kiekvieną pieštuką ir prabangų kompiuterį? O gal metas apskritai pakeisti Seimo narių išlaidų tvarką?
Dalyvauja: Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius.
Ved. Jurga Tvaskienė -
Niekas neabejoja, kad už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties stovi V. Putinas. Tačiau kodėl tai įvyko būtent dabar? Ir ar A. Navalno mirtis įžiebs neramumus Rusijoje?
Diskusijoje dalyvauja: Eurokomisaras Virgijinus Sinkevičius, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, analitikas Marius Laurinavičius ir VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis.
Vasario 16 d. ypatingojo režimo pataisos kolonijoje Arktyje mirė Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas. Artimieji jo kūno vis dar negali atgauti. Navalno atstovė spaudai sakė, kad Rusijos tyrimų komitetas vengia atiduoti palaikus.
Kalėjimo administracijos pranešime sakoma, kad po pasivaikščiojimo jis „pasijuto blogai“ ir „beveik iš karto prarado sąmonę“. Tačiau jau yra pranešimų, kad ant Navalno kūno aptiktos mėlynės nuo traukulių ir krūtinės suspaudimų.
Ved. Mindaugas Aušra - Laat meer zien