Afleveringen
-
„Sinodas, skirtas sinodiškumui, baigėsi, pateikus galutinę ataskaitą ir popiežiui Pranciškui ją visiškai ir be išlygų patvirtinus. Dabar ta ataskaita yra Bažnyčios mokymo dalis. Trejus metus trukęs įžvalgų, konsultacijų, susirinkimų ir galutinių svarstymų procesas baigėsi stebėtinai sėkmingai, bet ne ta prasme, kaip daugeliui galėtų pasirodyti. Ataskaitoje nebuvo išvardinta tokių įspūdingų pasiekimų, kaip moterų diakonatas, visiškas LGBT+ katalikų įtraukimas į Bažnyčios sakramentinį gyvenimą ir apeigas ar radikalus Bažnyčios valdymo decentralizavimas. Tokie tikslai nė nebuvo keliami. Tačiau Pranciškus Bažnyčios gyvenime diegia susitikimo kultūrą, gilaus įsiklausymo ir pagarbos kitam modelį. Šimtmečius vyravusį nurodymų „iš viršaus į apačią“ modelį keičia iš apačios į viršų besiskverbianti misionieriška energija ir vizija. Pranciškus dažnai kalba apie „piramidės apvertimą“. Dabar jis tai įgyvendina.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Prisikėlimo šventė lapkritį? Į šį ir kitus klausimus atsakys žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, supažindinsiantis su nauju leidinio numeriu.
Karštoji pasaulio tema – JAV prezidento rinkimai ir jų poveikis tenykštei Bažnyčiai. Jos atgarsius užsienio katalikiškoje spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.
Kai atrodo, kad pasauliui trūks plyš maga pažaisti su ugnimi arba kad jis vis sparčiau garma nežinia kur vedančia nuokalne, krikščioniui nebelieka nieko kita, tik melstis. Apie maldą kaip vieną kertinių krikščioniško gyvenimo stulpų klausysimės „Tėvo Antano pasakojimų“ skiltyje.
"Krikščioniškos minties" puslapyje – apokaliptines liturginių metų pabaigos nuotaikas atliepiantis Thomo Mertono tekstas, pranašaujantis laikų pabaigą ir skambantis kaip svarbus raginimas Bažnyčiai surimtėti.
Laidos pabaigoje istorikas Antanas Tereleckas, palyginęs savo profesijos atstovų darbą su detektyvų, papasakos archyvinių dokumentų paraštėse netikėtai atrastą tragiško likimo asmenybę – redaktorių, kataliką intelektualą Kazį Baubą ir Štuthofo lageryje pasibaigusio jo gyvenimo istoriją.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
Vedamasis: kaip popiežiui Pranciškui pavyko išvengti „kieto“ sinodo lėktuvo nusileidimo.
Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgaliui – naujas „Magnificat“ maldynas (pristato Inga Čiuberkytė), popiežiaus Pranciškaus kvietimas lapkritį melstis už tėvus, gedinčius savo vaikų, ir laidos viešnios, vilnietės mamos Miros istorija.
Komentaras „Kodėl pralaimėjo konservatoriai?" (aut. Mariusz Antonowicz).
Ar mes gyvensime po mirties? Šis klausimas tikrai ne kartą iškyla pirmosiomis lapkričio dienomis, kai Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse sužimba žvakelių liepsnos, tamsoje atrodančios lyg žvaigždės iš staiga nusileidusio dangaus, kai lankydami savo mylimų žmonių amžino poilsio vietas, išgyvename tą kūno akimis nematomą bendrystės ryšį. Filosofas Povilas Aleksandravičius mano, kad atsakymą į minėtąjį klausimą labiausiai lemia mūsų požiūris į mirtį ir gebėjimas įveikti jos baimę.
„Tėvo Antano pasakojimai“: apie Vėlinių papročius ir jų kaitą Lietuvoje bei pasaulyje.
„Krikščioniškos minties puslapis“: Rowan Williams „Kaip paskutinis priešas bus nugalėta mirtis“.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Ką per ateinančius prezidento rinkimus palaikys Jungtinių Valstijų katalikai: demokratines vertybes ar tradicijų gynėjais prisistatančius ardomojo pobūdžio judėjimus – pasakosime vedamojo skiltyje.
Kodėl socialiniams klausimams angažuotas popiežius Pranciškus skelbia encikliką apie itin tradicinį Bažnyčios pamaldumą - vos prieš porą dienų pasirodžiusį Pranciškaus dokumentą aptarsime su filosofu ir kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
JAV katalikų spaudos nuomonės apie Vatikane besibaigiantį sinodą apžvelgs ir pakomentuos Rosita Garškaitė-Antonowicz.
„Visi krikščionys, kur jie bebūtų, yra Viešpaties ieškotojai, kaip Marija Magdalietė prieš aušrą sode, Prisikėlimo rytą“, - sako dominikonų vienuolis ir paskirtasis kardinolas Timothy'is Radcliffe'as, šiemet, kaip ir praėjusį spalį, parengęs meditacijas sinodo dalyviams. „Krikščioniškos minties puslapyje" - ištraukos iš jo pirmosios meditacijos apie ieškojimą tamsoje.
Apie Dievo paieškas, susidūrus su didžiuliu blogiu, kalbės kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis.
Poetą Antaną Šimkų šį kartą įkvėpė margaspalviai rudens lapai, kurie varžosi savo ryškiomis spalvomis dėl mūsų, rinkėjų, dėmesio, o mes, tegu ir labai trumpam, galime pasijusti visagaliais balsų dalintojais.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
„Ironiška, bet ne per seniausiai popiežius Pranciškus išsakė tokią mintį, kuriai pirmieji pultų pritarti aršiausi jo kritikai iš kraštutinės katalikiškos dešinės. Popiežius, reaguodamas į kritiką dėl jo pasisakymo moterų klausimu Belgijoje, pasipiktino, kad jo mintis buvo pavadinta „konservatyvaus“ mentaliteto atspindžiu. „Jei šioms moterims tai atrodo konservatyvu, [tada] aš esu Carlo Gardelis“, - sakė jis, turėdamas omenyje garsųjį prancūzų ir argentiniečių tango muzikantą, o argentiniečių žargonu tai reiškia, kad toks pasakymas jam atrodo absurdiškas." Plačiau - vedamojo skiltyje.
Spalis Katalikų Bažnyčioje - misijų mėnuo. Apie misijų temai skirtą spalio „Artumos“ numerį kalbės žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.
Daugelio katalikų pamėgto norvegų vyskupo Eriko Vardeno mintys apie laikui nepavaldų krikščionybės revoliucingumą - Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.
„Ganytojo kvapas“: popiežius Pranciškus šių metų laiške, skirtame pasaulinei misijų dienai, misiją vadina nenuilstamu ėjimu ir kvietimu Viešpaties pokylį. Tas kvietimas skirtas visiems žmonėms – nepriklausomai nuo jų socialinės ar moralinės būklės. Kaip ir Evangelijoje Jėzus labiausiai troško eiti pas tas avis, kurios labiausiai nuklydusios nuo jo ir kaimenės. Laidoje išgirsite ištraukas iš šio popiežiaus laiško.
„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie Dievą visame kame. Misijų sekmadienio leitmotyvą savotiškai atliepia ir tėvo Antano Saulaičio pokalbis su Julium Sasnausku apie tai, kaip gyvenimo įvykiuose, ne tik palaiminguose, bet ir skaudžiuose, įžvelgti Dievo veikimą. Ypač kai sunku rasti atsakymą tiems, kurių artimuosius, o ypač jaunus žmones, paauglius, pasiglemžia visa praryjantys upės vandenys. Apie tai - poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Rudens vakarai“.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
„Kunigų seksualinio piktnaudžiavimo sukeltos traumos mastas buvo gausiai aprašytas įvairiuose dokumentuose. Nukentėjusiųjų ir išgyvenusiųjų patirtis turi likti svarbiausia šios istorijos dalimi, tačiau atskleista informacija smarkiai paveikė ir platesnę Anglijos bei Velso katalikų bendruomenę. Kokiu mastu visus Mišias lankančius katalikus, kurie liko Bažnyčioje po „bažnytinės traumos“ žaizdos, tam tikra prasme galima priskirti prie išgyvenusiųjų? Tokiu klausima tikrai nenorima užgožti aukų ir išgyvenusiųjų patirties, bet pripažinti, kad katalikybės socialiniame ir religiniame audinyje atsiradęs plyšimas traumuoja individus ir bendruomenes. Šią traumą sukėlė ne tik atskiri atvejai, bet ir piktnaudžiavimo mastas bei paplitimas, vyskupų nesugebėjimas tinkamai reaguoti ir tai, kad Bažnyčios vadovai pirmenybę teikė Bažnyčios ir kunigų reputacijai, o ne rūpinosi aukomis, teisingumu, tiesa ir Evangelija." Plačiau - vedamojo skiltyje.
Spaudos apžvalga: apie Lenkijos bažnyčios pastangas padėti migrantams ir pabėgėliams, Europos politikams vis labiau žadant griežtinti atvykėlių srautus (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).
Žurnalo „Artuma“ spalio numerio pristatymas.
„Krikščioniškos minties puslapis“: kun. Tomašas Halikas apie nežinomą katalikybės ateitį.
Ištrauka iš „Mažosios studijos“ pokalbio su paskirtuoju kardinolu, arkiv. Rolandu Makricku.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę būti numestiems nuo sosto“.
Red. Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas -
Vatikane prasidėjo Sinodo, skirto sinodiškumui, baigiamosios asamblėjos antroji sesija.
Spalio 4 d. startavo Lietuvos Carito akcija Dosnumo krepšelis, apie kurią plačiau pasakoja Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
„Magnificat leidiniai“ supažindins su naujienomis: spalio mėnesio kasdienių skaitymų maldynu ir Biblijos istorijas komiksų pavidalu. Dalyvauja Ilona Valujevičienė ir Veronika Kimbrytė.
Radijo įspūdžiai tiesiai iš Belgijos, dar neatsigavusios po Pranciškaus apsilankymo praėjusį savaitgalį. Daug metų šalyje gyvenanti poetė ir rašytoja Agnė Žagrakalytė pasakoja apie tai, kas būna, kai į svečius ima ir ateina pats popiežius.
„Krikščioniškos minties puslapis“: „Širdis turi savų paskatų, kurių nežino protas“, kadaise rašė garsusis prancūzų filosofas, matematikas ir religinis mąstytojas Blaise'as Pascalis. Ar esama pagrįstų filosofinių paskatų tikėti Dievą? - klausia Readingo universiteto filosofijos profesorius emeritas Johnas Cottingamas, ir atsako, jog religijos filosofams gali visai rimtai tekti priimti tai, ką kadaise Pascalis yra pavadinęs „širdies paskatomis“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, per daugybę tarnystės metų sukaupęs didžiulę kunigo, vienuolio, misionieriaus ir sielų ganyotjo patirtį, šiandien su Julium Sasnauskui kalbasi apie Jėzaus draugiją.
Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Troleibusas“.
Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
„Po beveik dviejų savaičių kelionės po Aziją ir Okeaniją, kuri buvo ilgiausia ir tolimiausia per visą pontifikatą, popiežius Pranciškus šią savaitę vėl iškeliavo ir dabar lankosi dviejose mažiausiose Europos šalyse. Čia jam teks susidurti su didžiausiais Bažnyčios iššūkiais, įskaitant dvasininkų seksualinio išnaudojimo krizę, kunigų trūkumą ir tuštėjančias bažnyčias. „Kontrastas tarp šių dviejų kelionių bus didžiulis“, - vizito į Liuksemburgą ir Belgiją išvakarėse sakė Belgijos katalikiškų naujienų svetainės ‚CathoBel‘ vyriausiasis redaktorius Vincentas Delcorpsas. Mažiau negu dvi savaitės skiria popiežiaus lankymąsi šalyse, kuriose Bažnyčia sparčiai auga, net ir ten, kur ji sudaro mažumą, nuo vizito į Europos centrą, kur katalikybė jau seniai išgyvena nuosmukį. Ši tarptautinė kelionė bus ryškus kontrastas Pranciškaus taip mėgstamiems pakraščiams. Vietos organizatoriai vizitą laiko galimybe įpūsti naujos gyvybės senosioms struktūroms, bet tai yra didžiulė rizika." Plačiau - vedamojo skiltyje.
Dar vieną naują knygą - lietuvių kalba išleista katalikiško judėjimo „Opus Dei" įkūrėjo, šv. Josemaria Escriva biografija „Tespindi tik Jėzus“. Apie ją pasakoja laidos svečiai ir judėjimo nariai – kunigas Vytautas Saladis ir poetas Tomas Taškauskas.
Spaudos apžvalga - Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Amerikos Valstijose šalies prezidento rinkimų išvakarėse (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).
„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas 110-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga „Dievas keliauja su savo tauta“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios komunikaciją.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie nuodėmingą laimę“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Kiekvienas Mergelės Marijos apsireiškimas Katalikų Bažnyčią pastato prieš dilemą. Pripažinti jo antgamtinį pobūdį dažnai reiškia, jog teks turėti reikalų su tikėjimo išraiška, kuri kartais būna barokinė ir savaime sunkiai suvaldoma. Nesugebėjus to padaryti, apsireiškimo pagimdytas pamaldumas išsprūsta iš doktrininių Bažnyčios ir jos autoriteto rėmų. Rugsėjo 19 d. Bažnyčia pamėgino atrasti aukso vidurį ir užbaigti 40 metų trukusius ginčus dėl tariamų apsireiškimų Medžiugorjėje. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Akademines krikščionybės studijas siūlanti „Mažoji akademija“ skelbia rudens semestrą. Apie klausytojų laukiančius kursus ir seminarus pasakos studijų koordinatorė Rima Malickaitė.
Kas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? - dr. Lauryno Peluričio komentaras.
„Krikščioniškos minties puslapis“: Michael Burdett „Teologinis atsakas į technologijas".
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir laisvę.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl vakariečiai ėmė nekęsti krikščionybės?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Ko Pekinas tikisi iš naujausios popiežiaus Pranciškaus kelionės po Aziją?
Artėjant spalį Vatikane vyksiančiai antrajai sinodo baigiamosios asamblėjos sesijai, kunigas ir teologas Tomašas Halikas vėl primena svarbiausius šio sinodo tikslus, lemsiančius Bažnyčios ateitį ir pačios religijos vaidmenį XXI a. pasaulyje. „Modernybės epochoje krikščionybė prarado savo kultūrinį-politinį vaidmenį kaip religio ta prasme, kad anksčiau ji visuomenėje atlikdavo „rišamosios medžiagos“ vaidmenį. Sinodo reforma gali parengti Bažnyčią religijos vaidmeniui kitokia - veiksmažodžio re-legere, reiškiančio „skaityti iš naujo“ - prasme. Bažnyčia gali būti „naujo skaitymo“, naujos hermeneutikos, naujo, gilesnio Dievo kalbos aiškinimo mokykla. Tai viena iš būtinų mūsų laikų Bažnyčios užduočių: būti kontempliatyvaus požiūrio į tikrovę mokykla." Plačiau - vedamojo skiltyje.
Pokalbis su bibliste Ingrida Gudauskiene, Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto vadove, kuri pristatys savo naujausią knygą „Galia ir teisingumas. Biblijos pranašai šiandienai“ (išleido Tyto alba).
Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato leidinio vyriausioji redaktorė Faustina Andriulytė.
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ruduo“.
Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Rugsėjo 2-13 d. Pranciškus aplankys Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą. Tai bus jo šeštasis vizitas Azijoje, leidžiantis ištesėti duotą pažadą, nes prieš ketverius metus turėjusiai įvykti kelionei sutrukdė COVID-19 pandemija. Pranciškus „savo pontifikato pradžioje aiškiai pasakė, kad nori teikti pirmenybę evangelizacijai Azijoje“, - sakė ilgametis Vatikano apžvalgininkas Johnas Thavis. Pasak jo, „iki Pranciškaus popiežius Tolimuosiuose Rytuose nesilankė daugiau kaip 20 metų.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
„Artumos“ žurnalo rugsėjo numerį pristato vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.
Spaudos apžvalga - diskusijos danų krikščioniškoje spaudoje apie vaikų išpažinties reikalingumą (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas apie literatūros vaidmenį ugdyme.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie vasarą.
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Medžiai“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Poetas Sigitas Geda pasakoja apie XV a. prancūzų poetą François Villoną ir Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį.
Laidą parengė Julius Sasnauskas -
Laidos dalyvės – dvi moterys, netekusios savo brolių. Viena – Štuthofo lageryje, kita – Dusetų miškuose. Apie tragišką Marijampolės mergaičių gimnazijos direktoriaus Zigmo Masaičio žūtį Štuthofo koncentracijos stovykloje pasakojo šiandien jau amžiną atilsį mokytoja Bronė Masaitytė. Antroji brolio ieškotoja – Ona Šikšnienė iš Dusetų, kurios brolį partizaną nušovė bolševikai ir užkasė pamiškėje. Tai, ką pasakojo ši moteris, iš tiesų buvo labiau panašu į pasaką negu į faktų virtinę.
Laidą parengė Julius Sasnauskas -
Kunigas, teologas, biblistas Česlovas Kavaliauskas komentuoja ištraukas iš Šv. Rašto ir aktualius tikėjimo bei gyvenimo klausimus.
Laidą parengė Julius Sasnauskas -
„Prasidėjus Paryžiaus vasaros olimpinėms žaidynėms, Vatikano sporto departamentas ragina renginio metu nutraukti visus pasaulinius konfliktus ir karus, o dalyvius kviečia bendrystei ir brolybei. Liepos 24 d. paskelbtame atvirame laiške olimpinių žaidynių sportininkams oficiali Vatikano sporto asociacija Athletica Vaticana pažymėjo, kad šių metų žaidynės atidaromos „pasaulinio masto karų, įtampos ir neteisybės šešėlyje“. „Pasiūlymas dėl olimpinių paliaubų... ir pabėgėlių komandos dalyvavimas lenktynėse - tai du taikos pasiūlymai, kuriuos mes visi, didžioji sporto šeima, pakartojame šią niūrią žmonijai akimirką“, - sakoma laiške.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Apie Carito akciją, skirtą Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai, pasakoja Vilniaus arkivyskupijos Jaunojo Carito programos vadovė Miglė Remeikaitė.
Kodėl norime manipuliuoti istorija? - filosofo Lauryno Peluričio komentaras.
„Nepalik manęs senatvėje“: popiežiaus Pranciškaus laiškas 4-osios Paaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Trumpas - naujas religinis mesijas“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
"Sporto pasauliui ir sirgaliams laukiant 2024 m. Paryžiaus olimpinių ir paralimpinių žaidynių atidarymo iškilmių, aštuonios Didžiojo Paryžiaus katalikų vyskupijos jau įžiebė savo olimpinę ugnį, organizuodamos „Šventąsias žaidynes“. Tai bendra Paryžiaus arkivyskupijos ir Prancūzijos vyskupų konferencijos iniciatyva. „Šventąsias žaidynes“ sudaro trys programos, kurių kiekviena truks savaitę - dvi per olimpines, o trečioji - per paralimpines žaidynes. „Šventosios žaidynės“ suburs misionierius, katalikus ir kitus žiūrovus stebėti olimpinių ir paralimpinių žaidynių, švęsti Mišių ir bendrauti per įvairius kultūrinius renginius."Plačiau - vedamojo skiltyje.
Ar tikrai atėjo paskutinė Lietuvos vasara? - apie visom prasmėm įkaitusio pasaulio aktualijas - pokalbis su filosofu ir kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
Vokiečių katalikiškos spaudos temas apžvelgs Giedrius Tamaševičius, o apie pasikėsinimo poveikį Donaldo Trumpo kandidatavimui į JAV prezidentus – žiniose.
„Krikščioniškos minties puslapis“: Liam Walsh OP „Religinis žmogaus elgesys“.
„Tėvo Antano pasakojimai“.: kun. Antanas Saulaitis SJ apie laiko ženklus.
Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Meno kūrinio vartojimas“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Kai pasikeičia faktai, aš pakeičiu savo nuomonę. O kaip jūs, pone?“ Ši frazė priskiriama garsiam ekonomistui Johnui Maynardui Keynesui, kurį be kita ko dar domino ir populiacijos klausimai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius demografiniai faktai smarkiai pasikeitė, bet pasaulis delsia ir neskuba pažvelgti į akis naujai tikrovei. O ji yra ta, kad mes, kaip žmonija, turime per mažai vaikų, nes gimstamumo rodikliai kiekvienoje šalyje smarkiai mažėja. Kadaise tai buvo susiję tik su europiečiais, vėliau - su pasaulio turtingaisiais, gyvenančiais Europoje, Šiaurės Amerikoje ar Rytų Azijoje. Dabar ši tendencija stebima net ir neturtingose šalyse, pradedant Jamaika ir baigiant Tailandu. Tuo tarpu nuogąstavimai dėl žmonijos nykimo kartais sukelia pasipiktinimą, neva, dar visai neseniai visi dejavo, kad pasaulis yra perpildytas, o dabar girdi jau per mažai žmonių, tad kuris variantas yra teisingas?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Liepos-rugpjūčio „Artumos“ numerį, skirtą senelių temai, pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.
Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pastabos apie Vatikano parengtą spalį vyksiančios antrosios sinodo sesijos darbinį dokumentą.
„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Juergeno Moltmanno „Stebėtis ir matyti“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios autoritetą.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę ir schizmą“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Viganò fenomenas išryškina reikšmingą po Vatikano II Susirinkimo įvykusį katalikybės skilimą. Nors Viganò sąmokslo teorijos kelia nerimą, didžiausią susirūpinimą kelia tylioji atsiskyrimo schizma ir galimas pasipriešinimas sinodo sprendimams. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Liepos 7 d. Prancūzijoje vyksta antrasis Parlamento rinkimų turas. Istorikas ir šiuolaikinės katalikybės žinovas Paulis Airiau sako, kad „praktikuojantys katalikai laiko Prancūziją krikščioniška tauta. Jiems neramu, kad ji vis sparčiau nyksta ne tik dėl imigrantų dalies, kuri, jų nuomone, dabar yra pernelyg didelė. Jie mano, kad netrukus taps svetimšaliais savo pačių šalyje. Balsuodami už kraštutinius dešiniuosius, jie aiškiai išreiškė savo pyktį“.
Liepos mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo rengėjos Vilija Tauraitė ir Ilona Valujevičienė.
Kodėl turime pažinti religijas? – Lauryno Peluričio komentaras.
„Krikščioniškosios minties“ puslapis - Vincent Crosby „Grožis aplink mus“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie krikščionybę ir patriotizmą.
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Tušti koridoriai“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„La nuit des églises“ - „Bažnyčių naktis“ pastaraisiais metais tapo privalomu renginiu daugeliui Prancūzijos katalikų ir tiems, kurie nori pažinti savo šalies krikščioniško paveldo grožį. Nuo birželio 22-os iki liepos 7 dienos daugelis Prancūzijos bažnyčių sutemus atvers duris meniniams ir kultūriniams renginiams, kuriuos nuo 2011 m. organizuoja Prancūzijos vyskupai. Pagal Bažnyčios ir valstybės atskyrimo įstatymą, Prancūzijoje bažnyčių pastatai nuo 1905 m. priklauso savivaldybėms, o katedros – valstybei, taigi, vyskupijos ir jų dvasininkai naudojasi pastatais kaip pamaldų vietomis. Todėl „La nuit des églises“ organizuojama bendradarbiaujant parapijoms ir merijoms, prie renginių prisideda ir paveldo išsaugojimo asociacijos. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Apie atnaujintą Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto religijos studijų programą pasakoja prof. Rita Šerpytytė.
Spaudos apžvalga: naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkiv. Georgas Gaensweinas ir ortodoksų vienuolė-influencedė sesuo Vassa (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie švenčiantį ir žaidžiantį žmogų.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Bažnyčiai reikia naujo pagrindo“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. - Laat meer zien
