Afleveringen
-
Kokia šiuo metu Europos sienų politika? Ar išnyks ateityje valstybių sienos, o gal atvirkščiai – statysime vis naujas? Ar migracija yra laikina krizė, iššūkis, kurį reikia įveikti, ar ilgalaikis procesas, kurį galima prognozuoti? Kaip keisis Europa ir pasaulis, intensyvėjant migracijos srautams?
Apie tai – pokalbis su JT pabėgėlių agentūros Lietuvoje atstove Renata Kuleš bei Europos politikos studijų centro vyriausiąja tyrėja Lina Vosyliūte.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Kaip visuomenėje formuojasi stereotipai apie migrantus? Kokios įtakos tam turi žiniasklaida ir politikai? Kodėl ir kaip skirstome vienus į „blogus“, o kitus – į „gerus“ migrantus? Ar esame tiek pat negailestingi išvykusiems lietuviams, kaip ir atvykstantiems užsieniečiams? Ar menas gali padėti keisti visuomenės požiūrį į migraciją?
Pokalbis su daugiadisciplininiu menininku, šefu, komunikacijos specialistu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus bendruomenės įsitraukimo koordinatoriumi Abdulla Chahine, sociologe, VU docente Irma Budginaite-Mačkine ir menų agentūros „Artscape“ vadove Aiste Ulubey.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Kodėl lietuviai sugrįžta gyventi iš užsienio į Lietuvą? Su kokiais iššūkiais susiduria grįžę ir kaip juos sprendžia? Kas yra „atvirkštinis kultūrinis šokas“ ir kaip jis pasireiškia? Kaip artimieji gali padėti sugrįžėliams iš naujo įsilieti į šalies gyvenimą? Ar Lietuvos švietimo sistema pasirengusi priimti grįžtančius nepilnamečius?
Laidoje kalbėsimės su psichologu Mantu Jeršovu, Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadove Alina Makarevičiene, Lietuvos nacionalinės bibliotekos tyrėja dr. Dalia Cidzikaite ir verslininku Alvydu Lotužu.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Greta šeiminių ryšių šalies naujakuriams yra ypač svarbios bičiulystės. Ar sunku Lietuvoje užsieniečiams rasti draugų? Kokie draugai yra lietuviai? Kodėl baiminamės leistis į tarpkultūrines bičiulystes? Su kuo bičiuliaujasi lietuviai, gyvenantys užsienyje?
Pokalbis su VU socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros docente Violeta Gevorgianiene, VU Skandinavistikos centro asistentu, „Sienos grupė“ savanoriu Vuku Vukotičiu, socialinių medijų marketingo specialistu Lakshya Dave, vartotojo patirties rašytoja Ashley Keyhart ir fotografe Neringa Greičiute.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Dėl kokių darbų lietuviai išvažiuoja ir dėl kokių grįžta į Lietuvą? Su kokiais iššūkiais susiduria užsieniečiai dėl darbo kraustydamiesi į Lietuvą? Ar pralaimime kitoms Europos šalims konkurencinėje kovoje dėl talentų? Ar Lietuva patraukli kryptis kultūros darbuotojams? Apie tai – pokalbis su „Renkuosi Lietuvą“ vadove Edita Urbanovič, BMI Group kompanijos personalo verslo partnere Simona Lopetaityte, marketingo strategu Tomu Kirša, klientų sėkmės vadybininke, aktore Misha Johanna ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteriu ir dirigentu Vladimiru Konstantinovu.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Kodėl žmonės, gyvendami svetur, buriasi į bendruomenes? Kokia veikla užsiima lietuvių užsienyje ir užsieniečių Lietuvoje bendruomenės? Ar girdimas užsienio lietuvių bendruomenių balsas? Kaip užsieniečių bendruomenės Lietuvoje kuria tiltus tarp naujakurių ir lietuvių?
Laidoje kalbamės su Lietuvos istorijos instituto, Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotoju Dariumi Daukšu, filantrope ir verslininke, „International Women's Association of Vilnius“ pirmininke Erin Gainer–Grigaliūne, Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos nare Irma Petraityte–Lukšiene, ir Lietuvos musulmonų bendruomenės „Ahmadija“ nariu Masroor Ahmad Qamar.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Kaip išlaikoma ir kaip prarandama gimtoji kalba migracijoje? Kokių reakcijų sulaukia lietuviai, emigracijoje nekalbantys su vaikais lietuviškai? Ar įmanoma Lietuvoje gyventi ir klestėti nemokant lietuvių kalbos? Kaip veikia kalbos barjeras užsieniečius Lietuvoje?
Pokalbis su VU Lituanistinių studijų katedros profesore Meilute Ramoniene, VU docente, vertėja Carmen Caro Dugo, SPEAK bendruomenės Lietuvoje įkūrėja Narmin Alieva ir neuromokslininke dr. Roma Šiugždaite.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Bent trečdalis Lietuvos gyventojų turi giminių, gyvenančių užsienyje, o penktadalis – šeimos narių. Kaip migracija keičia šeimas? Kaip palaikomi ryšiai, vienam kuriam šeimos nariui gyvenant užsienyje? Su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos sprendžia Lietuvoje gyvenančios multikultūrinės šeimos? Kas, gyvenant užsienyje, atstoja gimines?
Laidoje kalbėsimės su rašytoja Vaiva Rykštaite, VU docente, sociologe Irma Budginaite-Mačkine, švietėju, įvairovės ekspertu Kamal Ahamada ir VU doktorante, lytiškumo ugdymo eksperte Akvile Giniotaite.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Migrantai – beveidžiai, kertantys sienas ar žmonės su skirtingomis gyvenimo istorijomis? Kaip nagrinėti migracijos procesus ir statistikos eilutėse matyti ne tik skaičius, bet ir individualių žmonių patirtis? Kaip derėtų analizuoti globalius migracijos procesus? Ar žmogiškoji prizmė gali padėti suartinti šalies senbuvius su naujakuriais?
Pokalbis su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos integracijos koordinatore Gintare Kazakevičiene, antropologu, VDU profesoriumi, Socialinės antropologijos centro vadovu, Pietų Ilinojaus vizituojančiu profesoriumi Vyčiu Čiubrinsku ir verslininke, visuomenininke Eskedar Tilahun.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Emigracija Lietuvoje – ar vis iš naujo kartojame istoriją? Kiek ir kokių emigracijos bangų patyrėme? Kuo jos panašios ir kuo skiriasi? Kaip užsienyje kūrėsi alternatyvios Lietuvos? Kodėl egzistuoja ne viena, o dvi Lietuvos istorijos? Kaip išeivių asmeninės istorijos gali padėti pažinti skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius?
Laidoje pažvelgsime į lietuvių emigracijos istoriją kartu su LNM istorike Giedre Mileryte–Japertiene ir antropologe Elena Bradūnaite–Aglinskiene.
Ved. Milda Varnauskaitė -
Jau trisdešimt metų grąžiname į Lietuvos istoriją Vasario 16-osios Akto signatarus, bet dar per mažai žinome apie jų artimiausius žmones. Kviečiame susipažinti su Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusiųjų politikų žmonomis, tarp kurių: vokiečių operos primadona, prancūzų populiarių romanų autorė, žinoma baltarusių poetė, publicistė, fotografė, net kelios dvarų savininkės, visuomeninių draugijų dalyvės, pedagogės,
mecenatės. Ar jos pačios galėjo tapti signatarėmis? Ką po savęs paliko ateities kartoms? Kodėl apie kai kurias iš jų vis dar žinome itin mažai? Norėdami patraukliai papasakoti net aštuoniolika skirtingų istorijų, Signatarų namai pristato mobiliąją pogramėlę „Signoros“. Joje – retos, kartais dar nematytos šių moterų nuotraukos, svarbūs gyvenimo faktai, didžiausi pasiekimai.
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiąja fondų saugotoja Sandra Germanavičiūte.
Laida sukurta bendradarbiaujant su Signatarų namais.
Vedėja Stefanija Jokštytė -
Vasario 16-osios Akto signatarų likimai po šios ypatingos dienos klostėsi skirtingai: vieni kopė akademinės karjeros laiptais, kiti prisidėjo prie Lietuvos pramonės plėtojimo, dalyvavo politiniame gyvenime, užėmė svarbias pareigas. Kai kuriuos signatarus ištiko asmeninės tragedijos. Laidoje sužinosite apie signatarų pomėgius ir netikėtus karjeros posūkius. Lemtingas 1940–1944 m. okupacijų laikotarpis Lietuvos valstybės kūrėjus privertė arba likti okupuotoje Lietuvoje ir patirti represijas, arba pasitraukti už „geležinės uždangos“, kas buvo ne mažiau skausmingas pasirinkimas.
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresniuoju muziejininku, hum. mokslų daktaru Valdu Seleniu.
Laida sukurta bendradarbiaujant su Signatarų Namais.
Vedėja Stefanija Jokštytė -
Remdamiesi rašytiniais šaltiniais (laiškais ir memuarais) sužinosime, ką vokiečiai galvojo apie Lietuvos gyventojus ir kiek su jais bendravo? Kokių išbandymų ir pagundų patyrė? Kur ieškodavo atgaivos nuo slegiančios karo meto tikrovės? O svarbiausia – ar vokiečiai tikėjosi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo?
Laidoje svečiuojasi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, hum. mokslų daktaras, profesorius Vygantas Vareikis.
Lada sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namais.
Ved. Stefanija Jokštytė -
Lietuvos nacionalinis muziejus turi daug Pirmojo pasaulinio karo metus liudijančių eksponatų: karybos ir buities daiktų, dokumentų, knygų, atvirukų, nuotraukų, Vokietijos okupuoto krašto pinigų ir pašto ženklų. Drastiškų istorijos lūžių laikas į Lietuvą atnešė daug naujovių, pavyzdžiui, pirmuosius
pasus su lietuviškais įrašais Lietuvos žmonėms 1915 m. pab.–1916 m. išdavė vokiečiai. Jie kruopščiai įamžino užimtą kraštą fotografijose ir fotoatvirukuose. Pasivaikščiokime po Signatarų Namų pastovią parodą ir išgirskime, ką eksponatai mena ir pasakoja mums apie Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje laikus.
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiuoju fondų saugotoju, hum. mokslų daktaras Žygintu Bučiu.
Ved. Stefanija Jokštytė -
Pirmojo pasaulinio karo metais rašytų dienoraščių autoriai pasakoja apie vieną iš dramatiškiausių XX a. laikotarpių. Skirtinga autorių socialinė aplinka ir patirtis lemia šių mažai žinomų istorinių šaltinių įvairovę.
Dienoraščių puslapiuose atsiveria kitokia Vasario 16-osios Lietuva – ne politinės peripetijos, o kasdieniai žmonių iššūkiai: kaip išlikti mūšio lauke? kaip apsaugoti savo turtą? kaip apeiti gausybę draudimų ir reikalavimų? kaip sužavėti mylimąją/-į? kaip bendrauti su vokiečių kariais ir pareigūnais? kur gauti maisto ir kada pagaliau baigsis karas?
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresniąja muziejininke, hum. mokslų daktare Vilma Bukaite.
Vedėja Stefanija Jokštytė -
Senovės Egipto kultūra įdomi ne tik mumijomis ir sarkofagais. Kuo ypatingas senovės Egipto menas ir architektūra? Kaip juose atsispindėjo egiptiečių religija bei dualumas? Kas skatino ypatingą susidomėjimą senovės Egiptu – egiptomaniją ir nuo ko ji prasidėjo?
Pokalbis su Asta Junevičiene, buvusia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generaline sekretore, kuri per penkerius gyvenimo Egipte metus smalsiai tyrinėjo jo istoriją ir paveldą.
Ved. Kristina Savickytė -
Muziejų kolekcijos pasaulyje ne tik džiugina lankytojus senoviniais eksponatais, tačiau teisėtai kelia klausimus – kur yra jų tikroji vieta? Kam priklauso senovės Egipto praeitis ir paminklai? Ar reikėtų grąžinti mumijas, esančias Lietuvoje? Kokios teisinės priemonės taikomos ES ir Lietuvoje, kovojant su nelegalia prekyba? Kodėl svarbus muziejų dekolonizavimas?
Laidoje kalbėsimės su egiptologu, Vytauto didžiojo universiteto lektoriumi, daktaru Tadu Rutkausku, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiuoju rinkinių kuratoriumi, daktaru Žygintu Būčiu, Lietuvos respublikos kultūros ministerijos kultūros paveldo politikos grupės vyriausiąja specialiste Neringa Dargyte, menotyrininku, muziejininku, šiuolaikinio meno parodų kuratoriumi ir kritiku Anders Kreugers.
Ved. Kristina Savickytė -
Senovės Egipto mumijos įdomios pasauliui daugiau nei du šimtus metų. Kartu su mokslo progresu, auga ir galimybės mumijas tyrinėti skirtingais metodais. Kokie yra ir kokių naujų galimybių atveria šiuolaikiniai tyrimo metodai? Kokie etiniai principai svarbūs mumijas visame pasaulyje tyrinėjantiems mokslininkams? Ir kuo išskirtinis yra Lietuvos mumijų projektas?
Pokalbis su Istorijų namų parodos „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“ kuratorėmis Simona Matuzevičiūte ir Vita Blažiūniene bei mumijų tyrėju, Vilniaus universiteto vyriausiuoju mokslo darbuotoju Dario Piombino–Mascali.
Ved. Kristina Savickytė -
Marija Radzinskaitė-Arcimavičienė – egiptologė, dirbusi 20-tojo amžiaus pirmojoje pusėje, tarpukariu. Jos spalvinga asmenybė ir netikėta mokslo bei interesų kryptis įdomi ir šiandien.
Koks buvo jos gyvenimo ir senovės Egipto tyrinėjimų kelias? Koks jos vaidmuo egiptologijos mokslo vystymuisi Lietuvoje? Ir ar tikrai Marija parsivežtą mumiją laikė po lova?
Pokalbis su dailės istorike, daktare Aldona Snitkuviene, parašiusią išsamią knygą „Lietuva ir senovės Egiptas“.
Laida kuriama kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.
Ved. Kristina Savickytė -
Tyrinėtojas Mykolas Tiškevičius dar 19–ajame amžiuje rengė ekspedicijas ir pats keliavo į senovės Egiptą. Jo surinkti radiniai yra ne viename pasaulio muziejuje, įskaitant Luvrą Paryžiuje. Kaip klostėsi jo kelionės? Kaip jis pildė savo rinkinį? Ir ką atskleidžia jo ekspedicijų dienoraščiai?
Pokalbis su dailės istorike, daktare, knygų apie Biržų grafus Tiškevičius bei jų palikimą ir senovės Egiptą bei Lietuvą autore Aldona Snitkuviene.
Laida kuriama kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.
Ved. Kristina Savickytė - Laat meer zien
