Afleveringen

  • Sumanymas buvo aiškus – aptarti pastaruoju metu gana plačiai nuskambėjusį japonų autorės Asako Yuzuki romaną „Sviestas“, kuris anotacijose vadinamas detektyvu ir kuriame daug visokių motyvų, bet ryškiausi – japoniškumo ir maisto. Tačiau, kaip visiems žinoma ir kaip rašė škotų nacionalinis poetas Robertas Burnsas, net geriausiai sukurti pelių ir žmonių planai kartais nusuka šonan, tad ir šį kartą laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradėjo kalbą nuo japoniškų istorijų pasakojimo ypatumų (ar kas nors nustebs sužinojęs, kad Ernestas pasiūlė klasifikaciją ir išskyrė bendrumus? Tik ne mūsų laidos klausytojai), bet paskui nejučiomis įsivėlė į tolesnes diskusijas (be kita ko, dar ir dėl netikėtai paaiškėjusio Rasos susidomėjimo ypatinga japoniškų kelionių laiku atmaina bei Ernesto atrasto japoniško detektyvo apie maisto patiekalų įspūdžių atgaminimą, po kurių neišvengiamai reikėjo pasidalyti savo įspūdžiais) ir tik labai pavėlavę susizgribo, jog apie „Sviestą“ pakalbėti jau nebespės. Užuot pasidavę apmaudui, vedėjai tik pasiūlė klausytojams dar pažiūrėti labai smagų filmą apie keiksmažodžių galią, o apie labai japonišką, labai keistą ir labai su maisto gaminimu susijusį romaną „Sviestas“ žada pakalbėti kitoje laidoje. Jeigu niekas neišblaškys.

    Rekomendacijos: Toshikazu Kawaguchi knygos: lietuviškai išleista „Kol dar neatšalo kava“ ir angliškos – „Coffee stories“, „Before The Memory Dies“ ir „Before Goodbye“; Sosuke Natsukawa „Apie katiną, gelbėjusį knygas“, Sanaka Hiiragi „Prarastų atsiminimų fotografas“, Hisashi Kashiwai „Kamogawa maisto detektyvai“; filmas „Wicked Little Letters“ (2023 m.).

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Saikingai pasidžiaugę būsima nauja Agathos Christie detektyvo „Septynių laikrodžių paslaptis“ (Seven Dial Mystery) ekranizacija, laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, užuot nuspėjamai kalbėję apie ekranizacijas, nutarė imtis kiek kitos temos ir pasvarstyti, kaip jaučiasi šiuolaikinis žmogus skaitydamas vadinamuosius klasikinius, „aukso amžiaus“ detektyvus: trumpiau tariant, ar jie jam neatrodo nesuprantami ir pasenę? Juk pasaulis per tą laiką iš esmės pasikeitė, tai ir detektyviniai pasakojimai negalėjo išlikti kokie buvę.
    Viena iš liūdnesnių laidos išvadų yra: taip, dažnai klasikiniai detektyvai tikrai atrodo pasenę, rašyti kitokiam pasauliui ir kitokiems skaitytojams. Norėdami pasiguosti, laidos vedėjai kaip mat ėmėsi klasifikuoti pasenimo požymius ir nuodugniai juos aptarę vis dėlto pralinksmėjo. Kodėl – sužinosite, kaip sakoma, laidoje.
    Rekomendacijos: pagal nuotaiką skaityti įvairius aukso amžiaus detektyvus; visų pirma Agathą Christie ir abiem laidos vedėjams įdomaus G. K. Chestertono apsakymus. Šitie nepaseno.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Zijn er afleveringen die ontbreken?

    Klik hier om de feed te vernieuwen.

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai, neatlaikę leidybos vėlavimo, nusprendė nebelaukti ir aptarti du lietuviškai dar neišleistus Roberto Galbraitho (arba - J. K. Rowling) detektyvus - „Juoda kaip rašalas širdis“ ir „Bėgantis kapas“.

    Šie romanai serijoje apie privatų seklį Kormoraną Straiką ir jo padėjėją, vėliau partnerę Robin Elakot turi šeštą ir septintą numerius. Abu detektyvus verta vadinti plytomis, nes vienas yra 1012 puslapių ilgio, kitas - 948 puslapių. Romanų storumas turbūt ir paaiškina vertimo lėtumą, bet vis tiek verta susiimti, nes horizonte jau matosi ir aštunta serijos knygą - J. K. Rowling neseniai paskelbė jo pavadinimą: „The Hallmarked Man“.

    Kaip visuomet, kai kalba apie Kormoroną Straiko seriją, Rasos Drazdauskienės ir Ernesto Parulskio nuomonės skyrėsi. Štai Rasa iš karto pareiškė (su visa daugiamete detektyvų skaitytojos ir ekspertės kompetencija), pareikšti, kad abu romanai yra tobuli detektyvai, o „Bėgantis kapas“ yra žanro šedevras. Ir niekas jos neįtikins, kad yra kitaip. Ernestas šiam pareiškimui beveik ir nesipriešino, bet paklibinti pabandė, atradęs romanuose kelis, jo nuomone, negatyvius dalykus.

    Bet galiausiai laidos vedėjai sutarė, kad abiejų romanų skaitytojai vėl gavo labai gerai sugalvotą detektyvinę intrigą, o Kormoranas ir Robin vis sklandžiau ir geriau dirba kaip profesionalų komanda, jie supranta vienas kitą iš pusės žodžio, pasitiki vienas kitu ir gerbia vienas kitą, ir vis tebebijo įvelti į tokį puikų bendradarbiavimą asmeniškumus, kad visko nesugadintų.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šio pirmadienio „Nenušaunami siužetai“ skirti „Nušaunamiems siužetams“ arba tokiems, kurių laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nenori matyti detektyvinėje literatūroje. Laida buvo įrašyta Vilniaus knygų mugėje.

    Dėl gausos visus nušautinus siužetus teko sudėlioti į šešias grupes, o pirmuoju suklasifikuotu pavyzdžiu tapo naujas Val McDermid romanas „1989“, patekęs bene į visas grupes. Jame yra daug wikipedinio paviršutiniškumo, kuriuo pakeičiamas bent šiek tiek gilesnis tyrimas – pavyzdžiui, romane kalbama apie nuo valdžios besislapstančius (slapti susitikimai romane vyksta „už Katedros“!) Vilniaus disidentus, nors padarius kelis pelės spragtelėjimus paaiškėtų, kad 1989 metais disidentai Lietuvoje jau nebesislapstė. Taip pat stebina ir šio epizodo herojaus vardas – Tavas Nagaitis. O labiausiai erzina, kad ši Vilniaus disidentų tema, kartu su visu Tavu Nagaičiu, romane yra beprasmiška – ji atsiranda be priežasties ir lygiai taip pat išnyksta.

    Šitaip Val McDermid romanas tapo dviejų suklasifikuotų grupių – paviršutiniškumo ir beprasmiškumo - iliustracija. O jų, tų grupių, laidoje yra dar keturios!

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Kovo 11-osios proga „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai nutarė pakalbėti apie ne visai detektyvą, net, galima sakyti, visai ne apie detektyvą, o apie alternatyviosios istorijos pasakojimą, kurį pateikia Norbertas Černiauskas knygoje „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išsiaiškinę (tiksliau, nusprendę), kad alternatyviąją istoriją irgi galima laikyti detektyviniu pasakojimu, vedėjai pirmiausia prisimena labiausiai į atmintį įstrigusius alternatyviųjų istorijų pasakojimo pavyzdžius, paskui ilgokai užsižaidžia, spėliodami ir tikslindami, kokius tikrus istorijos faktus labiausiai norėtų pakeisti įvairių šalių rašytojai (pasirodo, prancūzams labai rūpi pakoreguoti ne visiškai didvyrišką šalies Antrojo pasaulinio karo patirtį, o estai kažkodėl rašo stimpankinį pasakojimą apie šalį, kurioje valiuta yra ąžuolai). Šitame kontekste Černiausko knyga atrodo kaip akademinio santūrumo pavyzdys, tik tiek, kad ją skaitai nelyginant įtempto siužeto romaną. Vedėjai, kurie dar mėgino gailėtis, kad tikrovėje Justinas Marcinkevičius negavo Antano Smetonos premijos už pjesę „Mindaugas“, palei Vilnių nepavyko sukurti Turniškių marių, o lietuvių kalboje neįsitvirtino žavūs iš kolonijų atvežti portugališki žodžiai, galiausiai atlyžta ir sutinka, kad ši knyga yra ne tik vienas iš ryškiausių metų įvykių (kaip rodo ir gyvų skaitytojų, ir socialinių tinklų reakcija), bet ir puiki dovana Lietuvos valstybingumo dienai.

    Rekomendacijos: iš alternatyviosios istorijos primename ne visai ten tinkančią, bet gerą Juliano Barneso knygą „10 ½ pasaulio istorijos skyrių“, Philipo K. Dicko „Žmogus aukštoje pilyje“, Roberto Harriso „Vaterland“; rekomenduojame visas Laurento Binet alternatyviosios istorijos fantazijas – „Civilizacijos“, „Septintoji kalbos funkcija“, „HHhH“. Nesame tikri, ar rekomenduotume paminėtas kitų šalių knygas, jei būtume jas skaitę, bet dėl visa ko įdedame informaciją, jei kas norėtų pasiieškoti: Antoine Vincent „Nauja septynerių metų kadencija“, Piotr Bojarski „Kriptonimas „Posen“, Indrek Hargla „French ja Koulu“, Gabor Trenka „Pusiaujo Vengrijos Afrika“.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Įvairūs intelektualiniai žaidimai yra neatskiriama detektyvų dalis, tad šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis ir kalbės apie tuos žaidimus. Ernestas, laikydamasis savo įprastos strategijos, pateiks žaidimų klasifikaciją (turbūt tokio dalyko nesitikėjote?), visos jos dalys bus nuodugniai, su pavyzdžiais aptartos. Tenka pripažinti, kad daugiausiai dėmesio bus sutelkta diskusijai apie itin plataus masto rinkodarinį žaidimą, kurį galima trumpai pavadinti „Argailu“, apimantį ir mįslingą rašytojos ir (arba) filmo herojės Elly Conway asmenybę, ir jos (ar tikrai jos?) detektyvų seriją (ar tikrai seriją?), ir jų ekranizaciją. Diskusijoje paaiškėja, kad Rasa gėdingai neišmano tam tikriems detektyvams labai svarbių muštynių scenų, todėl galiausiai užtikrinę, kad aptarimo pradžioje paminėtas herojės katinas išliko sveikas ir gyvas, laidos vedėjai dar aptaria paskutinį serialo „Tikri detektyvai“ sezoną ir net pasiūlo gana novatorišką jo žiūrėjimo būdą.
    Rekomendacijos: laidoje minimi keli jau ne kartą aptarti detektyvai, o iš naujesnių – vargu ar rekomendacijos nusipelnantis „Argailas“ (Argyle), knyga ir filmas, ir rekomendacijos su tam tikra išlyga nusipelnęs serialas „Tikri detektyvai“ (True detectives), tiksliau, jo naujausias sezonas.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai, kelias savaites iš eilės kalbėję vien tik apie lietuviškas naujienas, vėl prisimena verstinę detektyvinę literatūrą, juo labiau, kad tokiam posūkiui yra rimta priežastis – neseniai lietuviškai išleistas airių rašytojos Tanos French romanas „Panašumas“, kuriame autorė neskubiai, bet su dosniais detektyviniais siužeto posūkiais, pasakoją istoriją apie sename dvare gyvenančių intelektualių studentų grupę, į kurią, susidėjus netikėtomis aplinkybėmis, infiltruojama Dublino policininkė.

    Taip pat laidoje aptariamos detektyvinio pasaulio naujienos – jau greitai angliškai išleidžiamas Ragnaro Jonassono detektyvas „Mirtis sanatorijoje“, Richardas Osmanas žada naują knygą, ir ne tik naują knygą, bet visai naują seriją, o rugpjūčio 29 d. bus išleistas naujas Janice Hallett detektyvas „Tyrėjas“ (The Examiner). Vasara bus įdomi!

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ kalbama apie du naujus šnipų trilerius – Bernardo Gailiaus „Agentė“ ir Manto Adomėno dilogijos „Moneta ir labirintas“ antroji knyga.

    Abu romanai jau turi savo pėdsaką laidoje – pirmasis Bernardo Gailiaus romanas „Kraujo kvapas“ buvo panagrinėtas 2022 metais, pirmoji „Monetos ir labirinto“ knyga – praėjusių metų pabaigoje, tad laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis operatyvinius įspūdžius apie naujienas statė ant stipraus buvusių patirčių pamato.

    Pirmiausia buvo vienbalsiai nutarta, kad antroji Manto Adomėno dilogijos dalis yra tokia pati „oho!” kaip ir pirmoji. Šiuo teiginiu knygos recenzavimą būtų vertėję ir baigti, nes bet koks siužeto atskleidimas galėjo atskleisti malonumą gadinančią informaciją tiems, kurie dar neskaitė pirmosios dalies, ir laidos vedėjams teko iš knygos išrankioti fragmentus, juos izoliuoti ir galiausiai sudėlioti neutralią pasakojimo mozaiką, pasiaiškinant, pavyzdžiui, ar įmanoma, perskaičius „Monetą ir labirintą“, pasikelti savo hipotetinio šnipo kvalifikaciją (atsakymas – galima).

    Tokią pačią strategiją teko naudoti ir aptariant Bernardo Gailiaus „Agentę“, pradedant pokalbį nuo rašytojo meistriškai kuriamų kovinės įtampos scenų – jų buvo ir „Kraujo kvape“, yra (daug) ir „Agentėje“. Be abejo, teko įdėmiau panagrinėti pagrindinę, šalia išdavystės fenomeno, romano liniją – Rusijos įtaką Lietuvos tarpukario elitui ir šios įtakos stiprų ir tebesitęsiantį aidą šiandieninėje Lietuvoje. Beje, pokalbis apie „Agentę“ gaus tęsinį Vilniaus knygų mugėje – vasario 22 d. 17 val. 1.2 salėje Bernardą Gailių kalbins Ernestas Parulskis.

    Mugėje vyks ir nepirmadieninė (ir neradijinė) „Nenušaunamų siužetų“ laida – vasario 24 d., 11.05, televizinėje LRT studijoje šalia salės 5.1 Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie siužetus, kuriuos reikia nušauti. Pokalbio bus galima klausytis gyvai mugėje ir LRT portale tiesioginėje transliacijoje.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai nutarė pasišnekėti apie įvairias smulkmenas, kurioms aptarti dažniausiai pritrūksta laiko, kaip nutiko ir praėjusioje laidoje – kalbėdami apie vaikiškus detektyvus, abu vedėjai puikiai žinojo, kad švedų rašytoja Kristina Ohlsson, kuri viešės šiemet Vilniaus knygų mugėje ir kurios trečia knyga apie detektyvu tapusį sendaikčių prekiautoją Augustą Strindbergą neseniai išleista lietuviškai, o ketvirta tuoj pasirodys švediškai, rašo dar ir vaikiškus detektyvus, ir šie taip pat leidžiami lietuviškai: žinojo, bet jau nebebuvo kada apie tai pakalbėti. Kadangi panašių laidų buvo ne viena, tai šįkart Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tyčia surinko visokias linksmas nuobiras apie matytus/skaitytus detektyvus bei šiaip vertus paminėjimo dalykus. Tai reiškia, kad bus aptartas serialas „Mirtis ir kitos smulkmenos“ (Death And Other Details), išsamiau įvertintas Sophie Hannah detektyvas „Tyli Erkiulio Puaro naktis“ (Hercule Poirot‘s Silent Night), serialas „Monsieur Spade“ apie ikoninį Dashielio Hammeto sukurtą detektyvą Semą Speidą Provanse (iš to Provanso neišvengiamai išsivyniojo dar ir diskusija), mįslingas nutikimas dėl įrašo Ragnaro Jonassono Instagramo paskyroje, serialai „True Detective“ (ypač paskutinis sezonas) bei „Fargo“ (pirmas ir penktas sezonas, kas žiūrėjo, supras, dėl ko), o galutiniam pozityvui pasidžiaugiama 100-ja serialo „Mirtis rojuje“ serija ir vėl sugrįžtančiu į TV tėvu Braunu, kaip sakoma anonsuose, „to paties pavadinimo seriale“.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai pagaliau imsis temos, kurią ilgai atidėliojo: vaikiški detektyvai (kodėl atidėliojo, jie paaiškins). Vaikams skirti detektyvai suklasifikuoti pagal tai, koks jų veiksmo ir pačių veikėjų ryšys su suaugusiųjų pasauliu: tai yra, nuo tokių, kuriuose suaugusieji tik šmėkščioja fone, iki tokių, kuriuose patys suaugusieji darosi panašūs į vaikus.
    Pakeliui prisimenama vaikiškų detektyvų (ir nuotykių apysakų) pavyzdžių, pradedant bene 600 knygų parašiusia Enid Blyton ir jos herojais, šauniuoju penketuku, ir baigiant skautų judėjimo pradininku lordu Baden Powellu bei amerikietiškomis knygutėmis apie paauglę seklę Nensę Driu. Žinoma, neįmanoma apsieiti be Astridos Lindgren ir jos sukurto seklio Kalio (ir knygų, ir filmų pavidalu).
    Bene labiausiai vedėjus džiugina tai, kad šiuo metu lietuviškai rašomi Tomo Dirgėlos detektyvai vaikams yra labai populiarūs, o tai reiškia, kaip pasakytų kitas lietuvių rašytojas Kazys Binkis, kad „gražus atžalynas auga“.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šio pirmadienio „Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, patys šiek tiek nustebę, kalba apie tris naujus detektyvus su vaiduokliais, romaną ir du serialus, juos klasifikuoja, išnagrinėja vaiduoklių logistiką ir išsamiai aptaria.

    Nustebimas atsirado dėl pasikartojimo – lygiai prieš metus jau buvo vaiduokliams detektyvuose skirta laida ir vedėjai buvo įsitikinę, kad daugiau niekada apie šį žanrą nebekalbės, bet detektyvų visata pateikė siurprizą ir vaiduokliai vėl grįžta į eterį.

    Išsamiausiai laidoje aptariamas praėjusių metų rudenį išleistas Alice Bell romanas „Grave Expectations“, kuriame mediumę ir detektyvę mėgėją (tyrimo patirtis gavusią iš serialų žiūrėjimo) Klerę nuolat lydi jos paauglystėje žuvusios draugės Sofi vaiduoklis.

    Seriale „Platform 7“ vaiduokle tampa jauna moteris, buvusi mokytoja, kuri pradeda tirti savo pačios mirtį ir gana greitai išsiaiškina, kad tai nebuvo nei paprastas nelaimingas atsitikimas, nei savižudybė.

    Laidos pabaigoje vedėjai viena akimi žvilgteli į būsimą serialą su vaiduokliais, „Dead Boy Detectives“, sukurtą pagal Neilo Gaimano komiksą.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria tris neseniai parodytus detektyvinius serialus.

    Laidos pradžioje vedėjai priekabiai ištyrinėja serialą „Mrs Sidhu Investigates“, kuriame policijos inspektoriui žmogžudystes tirti padeda ponia Sidhu, indų kilmės britė ir indiško maisto įvairiems renginiams (kur ir įvyksta žmogžudystės) tiekėja. Aptarimo verdiktas – malonus, jaukus ir kokybiškas detektyvinis serialas.

    Seriale „Bodies“ yra vienas lavonas, kurį randa keturi detektyvai, dirbantys keturiose skirtingose Londono epochose – Viktorijos laikų, antrojo pasaulinio karo pradžioje, mūsų dienomis ir netolimoje ateityje. Kadangi tai pasakojimas apie laiko paradoksus ir kilpas, gana greitai fantastika nugali detektyvinį siužetą, tad ir laidos vedėjai serialą rekomenduoja atsargiai – žiūrėti verta, bet gal ir gerai, kad antro sezono nebus.

    Trečias laidoje aptariamas serialas susuktas pagal Harlano Cobeno romaną „Apgauk mane kartą“ („Fool me Once“), kuris buvo išverstas ir lietuviškai. Kinematografinė versija knygai nenusileidžia – daug siužetinių posūkių, minia herojų bei tiršti melodramatiniai efektai. Serialas yra gryno pavidalo Cobeno kūryba, kuri besąlygiškai patiks šios kūrybos gerbėjams.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Nors ir nelengva patikėti, bet kalėdinių švenčių laikotarpis buvo dar visai neseniai, tad laidos vedėjai dalijasi įspūdžiais apie tai, ką pažiūrėjo ir perskaitė tuo metu. Ir stengiasi ne aprėpti kuo daugiau, o giliau panagrinėti du specialiai pasirinktus Kalėdoms skirtus detektyvus – BBC ekranizuotą Agathos Christie „Žudyti lengva“ (Murder Is Easy) ir Janice Hallett specialiai šventėms parašytą nedidukę detektyvinę apysaką „Kalėdinė apeliacija“ (The Christmas Appeal). Kas vengiate spoilerių, toliau anonso nebeskaitykite, o kas jau vis tiek skaitote, tai štai: ekranizaciją vedėjai supeikia, o apysaka pasidžiaugia, kaip ir specialiomis kalėdinėmis serialų „Mirtis rojuje“ ir jo dukterinio serialo (ar galima taip vadinti spinoffą?) „Už rojaus“ serijomis.
    Be to, tai gera proga pasiaiškinti, kuo tradicinė šventinė britiška pantomima skiriasi nuo mūsų įsivaizduojamos (apytikriai viskuo).
    Rekomendacijos: nežiūrėkite „Žudyti lengva“, verčiau žiūrėkite abu minėtus serialus apie rojų, ypač kalėdines serijas, ir tikrai nepasigailėsite perskaitę Hallett „Kalėdinę apeliaciją“, kol laukiame naujo jos detektyvo, pasirodysiančio (žadama) šiais metais.
    Iliustracijoje matote rimtą dramos aktorių serą Ianą McKelleną, kalėdinėje pantomimoje vaidinantį Motušę Žąsį (Mother Goose). Dabar ir jums šis vaizdas nebeišdils iš atminties.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Vedėjai neatsispiria kalėdinei nuotaikai ir išsamiai apsvarsto įvairius skandinaviškus žodžius, kuriais apibūdinamas jaukumas šiuo metų laiku, ir net pasiūlo lietuvišką pretendentą: žodį „ramu“. Didesnio įsipareigojimo aptarti praėjusius metus vedėjai nejunta, nes jau yra aptarinėję pusmečio rezultatus paskutinėje praėjusio sezono laidoje.
    Šiek tiek pasigraužę, kad ankstesnėse prognozėse neatspėjo, kuri knyga sulauks didžiausio pasisekimo, aptarę prieškalėdinių bestselerių sąrašus ir pasidžiaugę, kad švenčių laikotarpiui turi sukaupę vertų dėmesio detektyvų ir turės laiko jais pasidomėti, – ko linki ir visiems klausytojams, - laidos vedėjai šiek tiek aptaria „Netflix atranką“ ir galiausiai nutaria, kad kol pasaulis sugeba mus ir nustebinti, ir nuraminti, tol visi laikysimės ir džiaugsimės detektyvais.
    Rekomendacijos: daugumą laidoje minimų kūrinių laidos vedėjai jau yra aptarę, tad prie naujesnių rekomendacijų priskirtume filmą „Paskutinė Monko byla“ (susijusį su serialu, kuris irgi vadinosi „Monkas“ ir buvo apie tą patį žmogų) ir – su išlygomis, nes dar neperskaitytą - SG MacLean detektyvinį bestselerį „The Bookseller of Inverness“, apie kurį žada dar kalbėti būsimose laidose.
    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Likus savaitei iki švenčių laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nusprendė aptarti, ką Kalėdoms paruošė detektyvinė visata ir iš šios pasiūlos atrinko tris įspūdingas naujienas.

    Apie rašytojos Janice Hallett kūrybą „Nenušaunamuose siužetuose“ kalbėta ne kartą ir labai išsamiai, todėl jos naujausias detektyvas „Kalėdinė apeliacija“ (The Christmas Appeal) privalėjo atsirasti sąraše. Naujame romane vėl pasakojama apie jau žinomų herojų, nedidelio miestelio mėgėjų teatro trupės kriminalinius nuotykius, kurie skaitytojams pateikti per elektroninius laiškus ir telefonines žinutes.

    Antras aptariamas detektyvas, irgi specialiai skirtas šių metų Kalėdoms, yra šaradų ir mįslių mėgėjos Alexandros Benedict romanas „Kalėdų dėlionės žmogžudystė“. Laidos vedėjai jo dar neskaitė, todėl pakalbėjo apie praėjusių metų autorės šventėms skirtą knygą „Žmogžudystė Kalėdų eksprese“.

    Trečias iš naujų kalėdinių detektyvų yra Peterio Swansono „Kalėdų viešnia“ (The Christmas Guest). Peterį Swansoną laidos vedėjai labai gyrė už jo romaną (išleistą ir lietuviškai) „Aštuonios tobulos žmogžudystės“. Naujoji, kalėdinė knyga apimtimi netempia iki romano, bet joje yra visi būtini kalėdinio detektyvo elementai: Anglija, kaimo dvaras, jame gyvenanti turtinga disfunkcinė šeima, šventėms atvykstantys giminaičiai bei iš universiteto parvažiuojantys vaikai su jų draugėmis, žmogžudystė ir netikėti siužeto posūkiai.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Metams artėjant prie pabaigos, laidos vedėjai susizgrimba, kad yra daug visokių smulkių naujienų, kurių nespėta aptarti ankstesnėse laidose ir kurių šiukštu negalima permesti į kitus metus, nes ir nuo vedėjų, ir nuo klausytojų nusigręš laimė. Tuo rizikuoti niekaip negalima, o čia dar gyvenimas nestovi vietoje, siūlo neįtikėtinų žanrų naujienų lietuviškoje detektyvų (konkrečiai – lietuviškos kriminalinės hiphopo operos) ir šnipų trilerių (šį kartą – komikso pavidalu) scenoje. Ir ne tik lietuviškoje – į apyvartą sugrįžta laidoje senokai beminėta Anthony Horowitzo pavardė, įdomybių siūlo švedas istorinių detektyvų autorius Nicholas Natt och Dagas, o kur dar serialai – atsinaujinę „Šetlandai“ ir ekstravantiška „Žmogžudystė pasaulio krašte“.
    Rekomendacijos: Kastyčio Sarnickio-Kasteto hiphopo opera „Kruvino pusplyčio paslaptis“, Miglės Anušauskaitės komiksas „Panelė su lape“, trečias serialo „Slow Horses“ sezonas, Anthony Horowitzo detektyvas „Apie šarkų žmogžudystes“ (lietuviškai, pasirodys turbūt sausį) ir antras serialo sezonas „Moonflower Murders“ (pasirodys kitąmet); Nicholaso Natt och Dago istorinis, tikrais faktais pagrįstas romanas, pirma trilogijos dalis „Ödet och hoppet“ (Likimas ir viltis), serialas „Šetlandai“ ir serialas „Murder at the End of the World“.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria debiutinį Dainos Kleponės trilerį „Kritusių mazgas“.

    Laidos vedėjams romano skaitymas vyko su nuotykiais – ne visi sugebėjo įveikti pirmuosius trisdešimt puslapių, kuriuose autorė dosniai pateikė grubios šnekos ir žiaurių vaizdų. Bet, nugalėjus pirmą skaitymo barjerą, paaiškėja, kad autorė moka ir supinti, ir išpinti pasakojimo gijas, atrišti surištus mazgus, išradingai ir saikingai duoti melodramatiškų efektų, kol galiausiai skaitytojas susivokia, kad „Kritusių mazgo“ finalo laukia su neapsimestinu smalsumu.

    Dainos Kleponės romane nėra nš lašo lietuviškumo: personažai – nuo vokiečių iki indų, o veiksmas juda daugiausia Vokietijoje, tad ta proga laidos vedėjai aptarė kelis detektyvų autorius, kurie savo knygų siužetus visuomet perkeldavo į jiems negimtas šalis, tokius kaip britiškus detektyvus rašiusį lenką Joe Alexą ir itališkus detektyvus rašančią amerikietę Donną Leon.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Laidos vedėjai kalba apie naują (ir pirmą) Manto Adomėno romaną „Moneta ir labirintas“. Knyga yra šnipų trileris, o tai - antrasis dažniausiai (po, be abejo, detektyvų) „Nenušaunamuose siužetuose“ aptariamas žanras, o kai tokį parašo lietuvių autorius, akivaizdu, kad įvykiui skiriama visa laida.

    Ji, laida, susidėliojo kaip interviu – „velnio advokatės“ vaidmenį pasirinkusi Rasa Drazdauskienė klausinėjo, o Ernestas Parulskis ir Rasa (atsakymuose pereidama į skaitytojo poziciją) į juos atsakinėjo.

    Iš viso yra šeši klausimai. Štai tokie:

    1. „Moneta ir labirintas“ yra labai didelis romanas, daug pasakojimų, daug herojų, paralelinės veiksmo linijos, interliudai. Gerai tai ar blogai?

    2. Romane yra keli laiko sluoksniai ir kelios veiksmo vietos - pagrindinio herojaus vaikystė, jaunystė, studijos, darbas, Maskva, Nižnedvinskas, daug kartų grįžtama į Vilnių, Italija, ir šiaip rimti palakstymai po pasaulį. Ne per painu?

    3. Kodėl pagrindinis herojus pavadintas Tomo vardu?

    4. Romanas labai tarptautiškas - ne tik paties romano pavadinime įterptas nelietuviškas ampersando ženklas vietoje jungtuko „ir“, ne tik veiksmas vyksta įvairiose užsienio šalyse, bet ir herojus, ir keli kiti personažai mėgsta įterpti citatų ar šiaip žodelių įvairiomis kalbomis. Na ir, žinoma, nelietuviškas romano įvadas, ilgos citatos ir epigrafai keliomis kalbomis. Būtina, reikalinga ar erzina?

    5. Interliudų romane daug: pasakojimai apie Tomo vaikystę pas senelius, apie studijas Vilniaus universitete, filosofų būrelį, disidentinę veiklą; apie Šnipiškių mafijozus. Jie stabdo veiksmą ar kaip tik sukuria reikalingą nuotaiką ir duoda foninės informacijos?

    6. Romane ypač akcentuojamas mąstymas, protas, psichologinis poveikis, daug samprotavimų apie gėrio ir blogio kovą ir dar keli dalykai, kurių nesitikėtum rasti šnipų romane. Kam to reikia?

    Atsakymai į visus šešis klausimus – laidoje.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

  • Garsųjį Agathos Christie seklį Erkiulį Puaro mes jau senokai įsivaizduojame tokį, kokį jį suvaidino Davidas Suchet; tačiau pasirodo, kad Suchet kadaise yra vaidinęs anaiptol ne Puaro, o gryniausią britą inspektorių Džapą. Kokią įtaką serialui daro aktorius, vaidinantis pagrindinį herojų, kas nutinka, kai aktorių tenka pakeisti ir kaip patys detektyvų autoriai įsivaizduoja ekranizuotus savo kūrinius? Laidos vedėjai aptaria serialo „Šetlandai“, kurio 8-ame sezone nebebus detektyvo inspektoriaus Džimio Pereso (jį vaidino Douglas Henshallas), pradžią ir svarsto, ar gerai pakeis Peresą nauja herojė, iš Londono atvykusi inspektorė Ruta Kalder. Toliau vedėjai įsivaizduojamoje aktorių atrankos agentūroje renka herojus mėgstamiems siužetams, pamini mėgstamiausius aktorius, kurių buvimas seriale iškart liudija, jog bus gerai, o pabaigoje kol kas labai probėgomis pristato naujieną – lietuvišką šnipų romaną, kuris pasirodys lapkričio antroje pusėje.

    Rekomendacijos: ar kas dar nematė serialo „Agathos Christie Puaro“? Vis tiek rekomenduojame; su išlygomis rekomenduojame serialą „Agatha Rasin“; serialas „Šetlandai“ (Shetlands); Christie detektyvas „Lordo Edžvero mirtis“ ir filmas „Trylika vakarieniaujančių“ (Thirteen At The Dinner Table); Sophie Hannah knygos apie Erkiulį Puaro (naujausia iš jų – „The Silent Night“); neskaičiusiems primename Abiro Mukherjee kol kas penkių knygų seriją, prasidėjusią „Kalkutos detektyvu“; rekomenduojame abiejų laidos vedėjų mėgstamą serialą „Didžiojo sprogimo teorija“ (Big Bang Theory); ir kai jau ima atrodyti, kad šioje laidoje kalbama tik apie tai, kas jau aptarta ar nenauja, štai jums siužeto posūkis – būsimas Manto Adomėno šnipų romanas „Moneta & labirintas“, kurį tikrai plačiau aptarsime netrukus.

    Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis