Afleveringen
-
Vilniaus Rotušėje 23 kartą surengti „Lietuvos spaudos fotografijos“ apdovanojimai. Šiemet „Auksiniai kadrai“ buvo įteikti aštuoniems fotografams. Du iš jų – Saulius Žiūra ir Vidmantas Balkūnas - laidoje dalijasi savo mintimis apie apdovanojimus pelniusius kadrus.
Apdovanoti geriausi lietuviškų filmų operatoriai. Pagrindinį „Ąžuolo“ prizą pelnė Julius Sičiūnas už darbą Austėjos Urbaitės režisuotame filme „Per arti“. Tuo metu operatorei Kristinai Sereikaitei atiteko Specialus „Ąžuolo“ kategorijos paminėjimas už dėmesingą ir pagarbų žvilgsnį į dokumentinio kino personažus bei išskirtinę profesinę laikyseną režisierės Aistės Stonytės dokumentiniame filme „Mamutų medžioklė“.
„Autorinis vaizdo įmantrumas atsargiai subalansuojamas jausmingo turinio, kaistančios aistros prigesinamos lengvu sąmoju, įtampą kelianti elektroninė muzika priešinama chirurgiškai parinktai sentimentAliai melodijai. Regis, viskas taip paprasta, kad net banalu. Ir vis tiek nesupranti, kaip paskutinėmis filmo minutėmis, pamiršęs visą skepsį, nejučia atsidūrei ant kėdės krašto“, – naują italų režisieriaus Lucos Gvadaninjo filmą „Varžovai“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Praėjusią savaitę sužinojome, kokie autoriai pripažinti geriausiais „Metų knygos rinkimuose“, „Pirmosios knygos konkursas“ taip pat paskelbė nugalėtojus, tiksliau - nugalėtojas. Su debiutuojančiais balsais lietuvių literatūroje apie jų santykį su rašymu ir kritiką „Pirmosios knygos konkursui“ kalbasi Indrė Kaminckaitė.
Ryžtinga, griežta, muzikali ir labai reikli. Tai - dirigentė, moterų choro „Viva“ vadovė Vilija Mažintaitė. Rubrikoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie savo kelionę į muziką, meilę jai, sudėtingas muzikines patirtis ir iššūkius vadovaujant moterų chorui.
Ved. Odeta Vasiliauskaitė -
Gegužės 12 d. prasideda jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.
Ketvirtadienio vakarą paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Tarp dažniausiai paminėtų pretendentų, skirtingose kategorijose – režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“ ir Tomo Vengrio „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Apie tai, kaip sekėsi dirbti komisijai ir kokia filmų panorama laukia, kalbamės su atrankos komisijos pirmininke, kino kritike, žurnaliste, programų sudarytoja Ieva Šukyte ir Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi.
LRT Klasika tęsia ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šįkart prisiminsime Vinco Kudirkos asmenybę ir jo Tautiškos giesmės istoriją.
Kaune vykstančiame japonų kultūrai dedikuotame festivalyje „Japonijos dienos Kaune WA“, lankėsi „Kawaii“ mados karaliumi tituluojamas japonų dizaineris Sebastian Masuda. Dizaineris jau beveik 30 metų savo unikalia kūryba skleidžia japoniškosios kawaii kultūros filosofiją visame pasaulyje ir siekia, kad kiekvienas žmogus galėtų drąsiai priimti bei atskleisti visas savo spalvas.
Rubrikoje „Be kaukių“ vieši mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys.
Ved. Gerūta Griniūtė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras dešiniajame Neries krante pradeda naują festivalį „Vilnius Spring Festival“, kuriame bus keturios muzikinės premjeros, o pirmasis koncertas skirtas Lietuvos narystės ES ir NATO 20-mečiui. Pokalbis studijoje su festivalio kūrėjų ir atlikėjų komanda.
Koks yra dabartinio jaunimo ir studentų vaidmuo senėjančioje Europoje, koks vyksta universitetų bendradarbiavimas? Vilniaus universitetas kviečia kartu švęsti dvidešimt kultūrinio augimo metų suvienytoje Europoje. Atidaroma tarptautinė studentų fotografijų paroda „Europos įkvėpti“, studentai kvieia į spektaklį.
Muzika, vaizduojamasis menas lengvai keliauja po pasaulį, o štai knygų tekstams nėra paprasta peržengti kalbos sienas. Pirmą kartą Vilniuje vyksta tarptautinis literatūros kongresas profesionalams, siekiantis nutiesti literatūrai kelius į kitų šalių klausytojus. Kalbėsime su VšĮ Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare.
Kodėl be valios, empatijos ir emocinio intelekto mums sunku suvokti, ką byloja praeities liudininkai? Kodėl mums turi būti svarbūs kultūros pakraščiai arba mažojo pasaulio centras? Kodėl šiandien kyla klausimas dėl demokratijos kokybės ir atminties laisvės Europoje? Apie tokias nepatogias temas rubrikoje „Be kaukių“ kalbėsime su VDU Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Jau paskelbti ir apdovanoti akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ nugalėtojai. Laureatų paskelbimo ceremonijoje įteiktas ir LRT KLASIKOS įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas. Šįkart jis atiteko Danutei Kalinauskaitei už knygą „Baltieji prieš juoduosius“. Kaip nuotykinis romanas virs radijo teatru?
Artėjant 100-mečio Dainų šventei, LRT Klasika pristato ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šį kartą susitinkame su chorvedžiu ir dirigentu Remigijumi Adomaičiu, kuris po studijų Klaipėdoje, pačioje nepriklausomybės pradžioje atvyko į Šiaulius ir subūrė berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“. Remigijų Adomaitį kalbina Jolanta Kryževičienė.
Kaunas – miestas, pilnas literatūros! Tokiu šūkiu šiandien prasideda jau ketvirtą kartą rengiama Kauno literatūros savaitė, kviečianti nerti į tekstų pasaulį su juos kuriančiais. Organizatoriai siekia paskleisti žinią miestiečiams ir miesto svečiams - kuo gyvena šiuolaikinė lietuvių ir pasaulio literatūra. Kuo?
Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Bethoveno 9-ąją simfoniją, kuri atlieka daug vaidmenų tiek kiekvieno Europos sąjungos šalies nario gyvenime, tiek pop ar Japonijos kultūros vartotojo širdyje.
Diriguoti tūkstančiams choristų Dainų šventėje, būsimiems pedagogams ar mažam būreliui nestudijuojančių vargonininkų? Kiekvienas choras, kokio jis dydžio bebūtų, įkvepia, tiki choro „Ave Vita“ meno vadovas ir vyr. dirigentas Kastytis Barisas. Rubrikoje „Be kaukių“ jis dalijasi polėkiu chorinei muzikai, pačiomis įvairiausiomis patirtimis ir to dėka susikurtu įdomiu ir įkvepiančiu gyvenimu.
Ved. Gabija Narušytė -
Atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“, kurią Signatarų namuose bus galima aplankyti iki 2025 m. pabaigos. Pasakoja parodos kuratorė Marguerite de Merode ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.
Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra „Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta? Su kuratoriumi kalbasi Ignas Zalieckas.
Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat rytojaus, kol vyksta balsavimas, pristato konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė Janulytė
Lygiai prieš 200 metų Vienoje įvyko žymiosios Ludwigo van Beethoveno devintosios simfonijos premjera.
Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus bei jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.
Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė -
Iniciatyva „Knyga + Kinas“ paskelbė knygos ekranizacijos opciono laimėtojus. Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas prizas atiteko MB „Nulinė kopija“, pasirinkusiems Juozo Gaižausko knygą „Antarktidos indėnai“.
Vladas Rožėnas apžvelgia serialą „Trijų kūnų problema“.
2023 metų kūrinio konkurse dalyvaujantį kūrinį „En passan“ pristato kompozitorius Rytis Mažulis.
Naujausias „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Abipus Gedimino prospekto“ pritaikytas ir individualių poreikių turintiems sostinės tyrinėtojams.
Gegužės 6-10 dienomis Vilniuje vyksta tarptautinis literatūros kongresas.
Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - šiuolaikinio cirko kūrėja Izabelė Kuzelytė.
Ved. Marius Eidukonis -
Jungtinėse Valstijose gyvenantis menininkas Ray Bartkus Šimtmečio Dainų šventės proga kuria šių metų šventės simbolį – šiaudinį sodą interpretuojančią instaliaciją SODAI.
Senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ švenčia savo dešimtmetį. Pasakoja ansamblio narys, klavesinininkas Vilimas Norkūnas.
Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien kviečiame pasiklausyti fragmento Ramūno Motiekaičio keturių dalių ciklo „Šviesos estetika“ fragmento.
„Menas gali būti garsus, triukšmingas. Kai sukeli triukšmą, sulauki dėmesio. O dėmesys labai svarbus politikoje. Šis suvokimas meną paverčia politiniu, suteikia jam galios“, – akcentuoja šiuolaikinio šokio menininkas, muzikantas ir šviesų dailininkas Frederickas Gravelis.
Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie prieš 95-erius metus gimusią aktorę, modelį, humanistę Audrey Hepburn.
„Galvojau, atvyksiu metams ar keliems – pasisemti patirties“, – sako Tartu gyvenanti Vanemuinės teatro baleto artistė Raminta Rudžionytė-Jordan, Estijoje savo gyvenimą ir karjerą kurianti jau beveik du dešimtmečius. Iš viešnagės Tartu – Europos kultūros sostinėje parsivežtas pokalbis – apie užsitęsusią viešnagę Estijoje, vaidmenų kūrybos principus ir estų požiūrį į lietuvius.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė -
M. K. Čiurlionio kelias jau pradėjo savo šeštąją kultūrinę topografijos kelionę, kuria kviečia pakilti į dangų. Kelionė pradėta Vilniuje, šiandien dvi stotelės Plungėje, toliau tęsis kelionė po kitus Lietuvos miestus.
„Meno ir mokslo laboratorija“ Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.
Dezinformacijai atpažinti tereikia žinoti tris paprastas taisykles, skelbia pirmą kartą Lietuvos istorijoje dezinformacijos raštingumo egzaminą moksleiviams rengianti Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.
Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotame konkursui atrinkti du Andriaus Šiurio kūriniai: „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“ ir „tyla? ne, neteko girdėti“. Juos ir apie juos išgirsime būtent šioje laidoje.
Rubrikoje „Ką man skaityti?“ labai mėgiama skaitytojų literatūra – atsiminimai. Tai - Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“.
45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai - ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Gabija Narušytė -
Fotografas Gintaras Česonis, Lietuvai įstojus į ES, pradėjo fotografijų ciklą „Kita diena ES“, o šiuo metu Liuksemburge atidaryta fotografo Sauliaus Paukščio paroda „Lietuva: 20 metų Europos Sąjungoje“.
Kai Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare, choreografė Agnija Šeiko studijavo Olandijoje. Ji prisipažįsta: tą gegužės 1-ąją jautėsi ypatingai.
Savo kūrinius „Evocatio“ ir „I like Vidmantas Bartulis (Auscultare)“, dalyvaujančius Kompozitorių sąjungos metų kūrinio rinkimuose, pristato kompozitorius Lukas Butkus.
Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas, muzikos vadybininkas Vaidas Stackevičius savo gimtadienį švenčia vos keliolika minučių iki gegužės 1-osios. Kiek buvimas ES padeda muzikos sklaidai?
Ar galima įsivaizduoti gyvenimą ne europinėje Lietuvoje? Pokalbis su 2004 m. gegužės 1 d. gimusia Milda Bartašyte bei filmo „Karta.EU“ režisieriumi Eimantu Belicku.
60 Lietuvos savivaldybių veikia 153 kultūros centrai. Kaip buvimas ES pagerino jų kasdienybę? Kalbamės su Lietuvos kultūros centro asociacijos vadovu Romu Matuliu.
Gegužės 1-ąją prieš dvidešimt metų atlikėjas Linas Adomaitis lipo į daugiau kaip penkias skirtingas scenas, o gegužės 12-ąją Eurovizijos dainų konkurse atstovavo Lietuvai jau kaip ES narę.
Ved. Marius Eidukonis -
Šiandien minima Tarptautinė džiazo diena, kai skirtingų tautų muzikos kūrėjai ir atlikėjai kalba apie laisvę, dialogą, toleranciją ir taiką. Kalba džiazo kalba. Studijoje Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Dmitrijus Golovanovas.
Europos kultūros sostinė Tartu stiprina žinias ir vertybes, kurios žmonijai padės siekti geresnio gyvenimo ateityje. Apie šių metų programą „Išgyvenimo menas“ ir miesto atmosferą tiesiogiai iš Tartu - Rasa Murauskaitė-Juškienė.
Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą. Šiandien savo kūrinį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ pristato kompozitorius Dominykas Digimas.
Paskelbti Medijų rėmimo fondo pirmųjų programų finansavimo rezultatai. Plačiau apie esminius kriterijus ir principus - fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius.
„Labai daug atiduočiau, kad galėčiau bent kelias dienas praleisti praeities Vilniuje, užsukčiau į Užupio skulptūros dirbtuves, sutikčiau brolius Nasvyčius, Gediminą Baravyką, Stepą Šarapovą. Tai buvo Lietuvos kultūros kūrėjai“,- yra sakęs skulptorius Dovydas Zundelovičius. Apie šiandieninį Vilnių, Lietuvą ir čia statomas skulptūras, apie gyvenimą Izraelyje – pokalbis su skulptoriumi Dovydu Zundelovičiumi, rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Nerpelto mieste, Belgijoje Europos jaunimo muzikos festivalyje vykusiame konkurse du Lietuvos chorai – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras ir Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ pelnė aukščiausius įvertinimus.
Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT Klasika pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Čia jūsų laukia dalyvavusiųjų istorijos, kūrinių dekonstrukcijos, kolektyvų narių, dirigentų, muzikų, diasporos atstovų mintys. Ciklą pradedantis pasakojimas nukels mus 100-mečiu į praeitį. Choristams klojami šiaudai, prašymas atsivežti savo cukraus ir tiesiog po miestiečių langais vykstančios Dainų šventės dūzgės. Toks margas 1924-ųjų Kauno, kurį gana netikėtai ištiko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė, paveikslas.
Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi du kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūriniai – „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“.
Tarptautinę šokio dieną Šiuolaikinio šokio asociacija šia proga apdovanoja labiausiai nusipelniusius savo narius. Tarp 68-ių narių apdovanotos dvi narės, įsimintiniausios choreografės ir įsimintiniausios šokėjos kategorijose.
Klasikinės muzikos naujienose: naujas Sinsinačio simfoninio orkestro muzikos vadovas, pratęsta Karališkojo filharmonijos orkestro sutartis su dirigentu Vasilijumi Petrenko, Yannicko Nézet-Séguino gautas įvertinimas ir paskelbta šių metų „BBC Proms“ festivalio programa.
Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši dainininkė, mokytoja Gintarė Skerytė, su kuria vaikščiojame vingiuotais muzikos keliais.
Ved. Gerūta Griniūtė -
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“. Pokalbis su Marco Chagallo vaikaitėmis, viešinčiomis Lietuvoje, Bella ir Meret Meyer ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu.
Festivaliui „Kaunas Jazz“ dainininkė Eglė Vakarinaitė ir saksofonininkas, aranžuotojas Karolis Šarkus suvienijo jėgas – Nepriklausomybės aikštės scenoje pristatys programą „Jazz'strada“, kurioje garsiausios lietuviškos estradinės dainos įgis naują skambesį. Ievos Pakalniškytės pokalbis.
Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.
Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat gegužės 8-osios, kol vyks balsavimas, pristatys konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija Medekšaitė.
Rubrikoje „Be kaukių“ vieši LRT TELEVIZIJOS režisierė Aušra Narvydaitė-Jočienė. Poakalbis apie garso ir vaizdo santykį, ir ne visiems pažįstamus, gal netikėtus televizijos laidų kūrimo ir transliacijų užkulisius.
Ved. Gerūta Griniūtė -
Žinomas scenografas Marijus Jacovskis pristato pirmąją personalinę tapybos parodą: „TSEKH“ galerijoje Vilniuje. Tai autoportretų kolekcija – labai asmeniškas meninis darbas, kuriame autorius atveria savo vidinį pasaulį, savas emocijas ir savęs suvokimą.
Unikalioje erdvėje – Panevėžio Siaurojo geležinkelio depe – netrukus režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Makbetas“ premjera pagal Williamo Shakespear’o tragediją. Kodėl režisierius pirmą kartą savo kūrybinėje biografijoje ėmėsi klasikinės dramaturgijos ir kodėl pasirinko būtent „Makbetą”? Spektaklio repeticijose lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.
Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo šiandien kviečia „nerti į teatrą“ ir nerti giliai: septynioms savaitėms. Gražią tradiciją puoselėjantis, jau 14 kartą organizuojamas festivalis šį kartą siūlo penkiasdešimt edukacijų, dvi premjeras, aštuonis spektaklius, o svarbu tai, kad visas teatrinis vyksmas dedikuojamas bet kokio amžiaus žiūrovui tinkančiam interaktyvumui.
Rubrikoje „Ką man skaityti“ – knyga apie žmones šalia mūsų, kurių kartais nepastebime, kartais laikome keistais arba net sutrikusios psichikos. Plačiau apie knygą „Autizmas – dalis manęs“ pasakoja Jolanta Kryževičienė.
Tęsiame pažintį su kūriniais, atrinktais Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse: savo kūrinį „HH objektas“ pristato kompozitorius Marius Baranauskas.
Teisininkas, diplomatas Giedrius Mickūnas pristatė naują savo poezijos knygą „Juokdarys nubrozdinta nosim“. Tai jau penktoji jo knygą, parašyta per du dešimtmečius. Kodėl poezija – tas menas, padedantis atrasti save, leidžiantis per kūrybą atsiriboti nuo kad ir malonios kasdienybės, intensyvaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje? Apie jos žavesį, kūrybiškumo ir savęs paieškas – Giedrius Mickūnas rubrikoje „Be kaukių“. ؘ
Ved. Gabija Narušytė -
Retai nutinka tokie stebuklai, kai palėpėje staiga surandama didžiulė tapytojo darbų kolekcija. Garsaus karikatūristo Algirdo Šiekštelės tapybos darbus netikėtai surado jo sūnus Rimantas ir marti Saulė. Apie sovietmečiu fizinio lavinimo mokytoju ir „Šluotos“ žurnalo dailininku priverstą dirbti tapytoją kalbamės su dailininko marčia, menininke Saule Degutyte.
Iš Karo muziejaus Arūnas Sniečkus buvo išvarytas už tai, kad norėjo paliesti kalaviją. Ir tada nusprendė sukurti muziejų, kuriame galima liesti viską. Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje Skirmantė Javaitytė kalbina jo vadovą Arūną Sniečkų.
Kauniečiui fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui gegužę sukaks 86. Nors ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas jau nebefotografuoja, mielai užsuka į kitų rengiamas savo kūrybos parodas. Macijausko ciklo „Veterinarijos klinikos“ kadrai šiuo metu eksponuojami Kauno fotografijos galerijoje. Čia su mūsų fotografijos klasikus susitiko kolegė Kotryna Lingienė.
Balandžio 28-ąją minėsime vieno ryškiausių lietuvių aktoriaus Donato Banionio 100-metį. Ta proga prisiminsime reikšmingiausiaus jo darbus ir gyvenimo faktus. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas
Vieta, kur gimsta knygos, yra ne tik rašytojo darbo stalas, bet ir spaustuvė. Ar šis techninis darbas suteikia kūrybinio džiaugsmo? Ką reiškia laimėtas gražiausios knygos konkursas ir kodėl tuo džiaugiasi net knygų pakuotojas? Rubrikoje „Be kaukių“ apie tai kalbamės su BALTO print direktoriumi Antonio Pineda, kuris prieš du dešimtmečius iš Ispanijos atvyko į Lietuvą.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Muzikinę Artimųjų rytų kultūrą pristato trio „Hamdam“, rengiantys koncertą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Studijoje vieši trio nariai Dariush Rasouli ir Arad Emamgholi, ir koncerto organizatorius Šarūnas Kaniava.
Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas šį savaitgalį sutraukė didžiulį kultūros bendruomenės dėmesį. Įspūdžiais iš atidarymo dalinasi muzikologės Beata Baublinskienė ir Laimutė Ligeikaitė.
Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.
Laidoje Įgarsintas vaizdas – Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.
Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė -
Europos nepriklausomo kino festivalyje Paryžiuje apdovanojimus pelnė režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“ ir operatorė Milda Juodvalkytė už operatorės darbą trumpametražiame filme „Blausos“.
Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.
Energetikos ir technikos muziejuje jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame projekte „NuSPACES“, skirtame branduoliniam paveldui. Kaip turėtume ap[ibrėžti atominį paveldą?
Paulinos Godliauskės klasikinės naujienose: Semiono Byčkovo pasitraukimas iš Čekijos filharmonijos orkestro, šių metų Venecijos muzikos bienalės „Sidabrinio“ ir „Auksinio liūto“ laimėtojai, Georgo Solti dirigentų apdovanojimo laureatas ir operos scenoje atgimsianti „Žiedų valdovo“ epopėja.
Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis.
Ved. Marius Eidukonis -
Laida „Pakeliui su klasika“ šį penktadienį sveikinsis iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, kuris iškilmingu GALA koncertu atvers duris po šešerius metus trukusios rekonstrukcijos. Rekonstrukcijos, pakeitusios teatrą iš esmės ir žyminčios naują gyvenimo etapą. Tai ne tik surenovuotos, praplėstos ir pakeistos erdvės, atveriančios galimybę įgyvendinti naujus sumanymus, bet ir atsinaujinusi bei užsigrūdinusi be namų gyvenusi trupė, siekianti būti visaverte Lietuvos teatrų gretose. Apie visa tai – pokalbiai su teatro kūrybine grupe, istorikais, architektais ir vadovais.
Taip pat kelsime pačios Klaipėdos kultūros klausimą, o jis lieka vienas opiausių jau ne vieną dešimtmetį. Kas lemia šio seno pajūrio miesto gyvenimo tradicijas ir pokyčius? Ar kultūra yra svarbus faktorius, jeigu net penktadalis gyventojų norėtų išvykti ir gyventi kitur? Apie nuožmios laisvės ir kultūros miestą – pokalbis su Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovu dr. Liutauru Kraniausku ir šio centro mokslininku, dr. Aldžiu Gedučiu.
Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė -
Vos prieš keletą dienų Kopenhagos simboliu laikytas XVII a. pastatas – senieji biržos rūmai užsiliepsnojo. Apie šią nelaimę pasakoja kolega iš Kopenhagos, Danijos radijo žurnalistas Clausas Bethelsenas. Minėdami Tarptautinę paminklų apsaugos dieną apie paveldosaugą, pasaulio ir Lietuvos galimybes išvengti nelaimingų atsitikimų kalbamės su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.
LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Leidykla „Aukso žuvys“ išleido Vytenės Muschick, Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“. Istorija apie albanę mergaitę, tapusia žymia albanų ichtiologe, pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.
Birželį Plungėje, Žemaitijos Versaliu vadinamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, vyks devintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Renginio organizatoriai žada įspūdingą ir gausią kultūrinę programą.
Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas, filosofijos mokslų daktaras Vilius Bartninkas.
Ved. Gerūta Griniūtė -
Įteiktos Lietuvos profesionalių teatrų festivalio premijos. Pokalbis su organizatoriais ir laimėtojais.
Vokietijoje, Brėmene, surengta džiazo mugė „jazzahead!“. Po ją kviečia pasižvalgyti kolegė Laima Slepkovaitė.
LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažinsime su poetu Vytautu Kaziela, kurio poezijos rinkinys „Neatsimerk, Viešpatie” pretenduoja tapti geriausia knyga poezijos kategorijoje.
Ieva Buinevičiūtė pasakojas apie, ko gero, žymiausio pasaulio fiziko – Roberto Openhaimerio – talentus, ryšius ir filosofiją.
Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, komunikacijos ekspertė ir knygų autorė Dalia Kutraitė-Giedraitienė.
Ved. Odeta Vasiliauskaitė -
LRT žurnalistė Aistė Diržiūtė vieši Briuselyje, LUX Europos publikos kino apdovanojimuose.
Rytoj žymiam smuikininkui, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigždei Danieliui Pomerancui – 120. Muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė pasakoja apie šią istorines ir politines pervartas liudijusią asmenybę ir jo biografiją vis dar lydinčius klausimus.
LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Pristatome Pavelo Kulikovo knygą „Pingvinas Lituanicus arba lietuviško pingvino istorija“, kurią iliustravo Viktorija Ežiukas. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia vaikų literatūros kategorijoje.
Pirmieji išbaigtų garso takelių kompozitoriai: kas jie? Į šį klausimą bando atsakyti Ieva Buinevičiūtė.
Kiek mokinių šiandien galėtų suskaičiuoti pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Irena Uss-Armonienė? Su kuriais lietuvių kompozitoriais kūrybiniame kelyje teko užmegzti artimiausią ryšį? Kaip pavyksta išlaikyti sutarimą šeimoje, kurioje – vieni muzikai? Atsakymai į šiuos klausimus – rubrikoje „Be kaukių“.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė - Laat meer zien
