Afleveringen
-
Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos sistemos ydas gali pasakoti be galo, nors visos istorijos, deja, be laimingos pabaigos. Nors sveikatos sistemos finansavimas vis didėja, bet ji – monstras, kuriuo nepatenkinti nei medikai, nei pacientai, o reformos vis vyksta. Pokalbis su VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti. Pirmąkart, pasakoja buvusi Seimo Pirmininkė, ministrė ir laikinoji premjerė, pasakysiu, ko niekam nesakiau: tą dieną, kai palikau Seimą, grįžusi namo, radau vyro dovaną – fortepijoną. Kodėl atsisakė tapti premjere, nors tą siūlė Prezidentas Valdas Adamkus, ir kada buvo sunkiausia per visą politinę karjerą – pokalbis su Irena Degutiene.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja Landsbergienė ir patikina, kad dabar tokių planų neturi. Į jos įkurtus darželius ir mokyklas patekti nėra paprasta, nors mokslas mokykloje kainuoja 700-800 eurų per mėnesį. Kas dedasi su mūsų švietimo sistema? „Kai nežinai, kur eini, koks skirtumas, kokiu keliu eiti“, –sako socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja Austėja Landsbergienė. Ir nevengia atsakymo apie sklandančias kalbas, jog jos šeimą ištiko krizė.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Česlovas Juršėnas pasakoja savo nenuobodaus gyvenimo istorijas: kodėl jau išsitarnavęs iki televizijos informacijos tarnybos vyriausiojo redaktoriaus nusprendžia vykti mokytis į tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą, o dar mokslų nespėjęs baigti jau buvo pakviestas į LKP CK. Arba kaip užkietėjęs „aparatčikas“, kaip pats save vadina, tikėjęs socializmu, bet galvojęs, kad jį reikia tobulinti, nuėjo su tais, kurie atkūrė Lietuvos nepriklausomybę – tapo signataru ir daugiau nei 20-imčiai metų susisiejo savo gyvenimą su Seimu. Pasirodo, tokiam perversmui pasitarnavo tai, kad su žmona Jadvyga naktimis klausėsi Sovietų Sąjungoje uždraustų Vakarų radijo stočių.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Savo seksualinę orientaciją lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, sako, suvokusi jau būdama subrendusi mergina, tėvamas apie tai pranešė irgi netradiciškai. Šiandien jos dukrai Elenai vos keli mėnesiai, deja, pagal mūsų įstatymus ji gali būti įrašyta tik į mamos dokumentus, nes kita mama - LGBT narė, o tai reiškia, kad jos negali įteisinti savo santykių, nes Seimas jau daug metų ginčijasi dėl įstatymo, bet susitarti nepavyksta. Todėl ir mažosios Elenos likimas neramina mamą, nes niekas nežino, kaip pasikeis ar pasikeis visuomenė, kol mergaitė suvoks, kad ji iš netradicinės šeimos, ir dėl to gali patirti patyčių ir užgauliojimų. Ir tai toli gražu ne vieninteliai mūsų visuomenės skauduliai: žmogaus teisių pažeidimų dar daug - smurtas, diskriminacija dėl amžiaus ar lyties. Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Marijonas turi žurnalisto diplomą, bet juo dirbo labai mažai, dar mokėsi politologijos, bet diplomo negavo – baigiamojo darbo neparašė. Jis tebėra labai populiarus, nors, sako, būna tokių koncertų, kai nepasiseka, yra net stabdęs koncertą, nes neliko balso. Apie sūnų pasakoja mielai, o štai koks atsakymas apie sužadėtuvių, paskelbtų prieš trejus metus, tęsinį?.. Apie dvi rašomas knygas, kokį automobilį nori parsigabenti iš Amerikos, būtinai juodą ir būtinai surūdijusį, ir kitus gyvenimo prieskonius su Marijonu Mikutavičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
vienatvė atėjo iš vaikystės, bet dėl to Marija Aušrinė Pavilionienė nieko nekaltina, būti su savimi jai gera. Mama su patėviu ilgą laiką gyveno nesusituokę, net ir išgirdęs pasiūlymą tapti teatro vadovu, jei įteisins santuoką, patėvis nenusileido, direktoriumi jis netapo, bet susituokė jie kada norėjo, o ne kada paliepti. Tačiau ne tėvai įkvėpė būsimą profesorę ir Seimo narę tapti žmogaus teisių gynėja. Jau prieš 12-ka metų ji kėlė šitas temas, ir dėl to buvo labai puolama. Dėl surengtos LGBT žmonių spaudos konferencijos sulaukusi priekaištų ir spaudimo iš tuomečių Liberalų demokratų partijos lyderių R. Pakso ir V. Mazuronio, ji vis dėlto dalyvavo spaudos konferencijoje, bet pasitraukė iš partijos. Tačiau nuomonės, kad R. Pakso apkalta ir pašalinimas buvo surežisuotas ir neteisėtas, kaip tada, taip ir po 20-ies metų nepakeitė. Pokalbis su habilituota daktare Marija Aušrine Pavilioniene.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Apie karaimus ji gali pasakoti labai ilgai, ne tik apie Lietuvoje apsigyvenusių istoriją, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių, nes valstybės karaimai niekada neturėjo. Lietuvoje tėra 30 karaimų kalbą mokančių karaimų, H. Kobeckaitės namuose visi kalbėjo gimtąja kalba, tėvų namuose taip pat. Ji netgi į pirmąją klasę atėjo nemokėdama lietuviškai, o kol išmoko, pasakoja ir juokingas istorijas apie karalius, kurie buvo pavirtę karoliais. Kaip tapo estetikos dėstytoja ir pirmąja Tautybių departamento direktore? Netikėtai. Kaip tą pačią dieną atleista iš direktorės pareigų išgirdo pasiūlymą tapti amabasadore? Čia jau visai detektyvinė istorija. Apie gyvenimą, kuris vertas knygos, ir netikėtas istorijas – su dr. Halina Kobeckaite.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Mokykloje svarstęs tapti automobilių mechaniku, vėliau stoti į tuometį KPI, bet tapęs gydytoju, Rimantas Kėvalas pasakoja, kad įstoti į tuometį Kauno Medicinos institutą buvo labai sunku, todėl jis dvejus metus mokėsi papildomai po pamokų, ir pavyko iš pirmo karto. Eiliniu gydytoju jis padirbo vos 5-erius metus, o tada tapo vadovu ir taip vadovauja iki šiol nuo 1991 metų. 2026-aiais baigsis dabartinė jo Vaikų klinikos vadovo kadencija ir, nors toliau galėtų siekti dar vienos, sako, kad to nedarys, nes nori tiesiog būti gydytoju, gydančiu vaikus. Kaip reagauoja į vaikų skausmą ir mirtis – pokalbis su bene garsiausiu vaikų gydytoju Rimantu Kėvalu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Geriausiai Dainius Dundulis pažįstamas kaip „Norfos“ prekybos tinklo savininkas, ir mažai kas žino, kas slepiasi už „Norfos“ ir „Rivonos“, kurias jis valdo. Tai ir gamybos cechai, ir gamyklos, ir pieninė, ir skerdykla, kur, kaip sako jis pats, skerdžiama apie 40 procentų visų kiaulių Lietuvoje. Kai visi skundžiasi darbuotojų trūkumu, jo įmonėse taip nėra: jei mokėsi tinkamą atlyginimą, darbuotojų tikrai netrūks. Nors profsąjungų savo įmonėse nepageidauja, sako, apsieis be jų ir ateityje, nes susikalbėti su savo darbuotojais sugeba pats be tarpininkų. Apie turtą, įtaką, kainas ir teniso kortus pokalbis su maisto produktų gamybos, logistikos ir nekilnojamojo turto įmonės „Rivona“ generaliniu direktoriumi, prekybos tinklo „Norfa“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Mylimajai jo pasitraukimas iš pasaulietinio gyvenimo nebuvo netikėtas, nes jie kartu svarstydavo, ar jiems tuoktis, ar jam sukti į kunigystę, tačiau žaizdos po pasitraukimo liko, nes jos visada lieka, kai kas nors išeina. Todėl jis nesmerkia tų, kurie dievo meilę paaukoja moters meilei ir palieka kunigų luomą, sako, gailisi jų. Apie neįtikėtinai įdomią savo tėvų gyvenimo istoriją, gimimą, KGB šešėlį, lydėjusį ir Amerikoje, ir Lietuvoje, pokalbis su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Nors ir baigęs teologijos mokslus, nesijautė savo vietoje, traukė istorija, rašyba, todėl, kai apsigyveno Lietuvoje, pastatė net kelis filmus apie pokario partizanus, o pastoriaus veiklą padėjo į šalį. Nors šiandien, tapęs paramos tiekėju kariaujantiems ukrainiečiams, sako, kartais tenka būti ir ramintoju. Vadina save romantiku net ir po 10-ies metų iš arti matomo karo, tačiau romantizmą atskiedė realybė. O štai pažadas vesti, kai baigsis karas Ukrainoje, lieka galioti, nors dabar tas pažadas tiesiog kybo ore, nes su ta, kuriai buvo duotas, išsiskyrė. Prieš 15 metų apie Lietuvą sakė, jog tai kaimų kaimas, nors ir „fainas“ kaimas, dabar, sako, vis dar esame kelyje iš to kaimo į didesnį miestą. Pokalbis su septynių kartų švedu, Lietuvos piliečiu Jonu Ohmanu, kuris, kalbėdamas apie lietuvius, sako „mes“.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Pasirodo, pavadinimas „Hanner“ nieko nereiškia, tai tiesiog lengvai ištariamas žodis užsieniečiams, ir pirmoji įmonė tokiu pavadinimu buvo įregistruota Airijoje, bet tai nebuvo statybų bendrovė, nors savininkas buvo tas pats – Arvydas Avulis. Šiandien „Hanner“ stato ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Čekijoje. Venecijoje, kuri saugoma UNESCO, šiemet turi būti baigtas viešbutis „Hilton“, į kurį investuota 65 milijonai, o Varšuvoje stovės gyvenamieji namai ir būstai, skirti studentams. Apie atsakomybę, kurios taip trūksta Lietuvoje, kam planuoja perduoti savo milijoninį verslą ir kodėl nenori sugrįžti į Havajus, bet nuolat grįžta į Mauricijų – pokalbis su nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ įkūrėju ir valdybos pirmininku Arvydu Avuliu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
MRU poitologas Alvydas Medalinskas vienas iš geriausiai atpažįstamų veidų, komentuojančių įvykius Ukrainoje, nes ten praleidžia labai daug laiko, tačiau šįkart pokalbis buvo ne apie Ukrainą. Alvydas Medalinskas ne tik iš arti matė Sąjūdžio gimimą, bet buvo vienas organizatorių, kad įvyktų birželio 3-osios susirinkimas Mokslų Akademijos salėje 1988-aisiais, kur ir buvo sukurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Jis buvo vienas iš 35 tos grupės narių, vėliau organizavęs ne vieną mitingą. A. Medalinskas prisimena, kaip prieš vieną iš mitingų Vingio parke buvo pakviestas į KGB „ložę“, kaip KGB gąsdino jo tėvą, kaip žmonės tada aukojo Sąjūdžiui. Kitas reikšmingas įvykis A. Medalinsko karjeroje buvo užsienio politikos patarėjo pareigos tuometinio prezidento Rolando Pakso komandoje. Apkaltos prezidentui procesą jis matė iš arti, praėjus kone 20-čiai metų, sako, kad R. Paksas akivaizdžiai buvo ne savo kėdėje, bet apkaltos procesas A. Medalinskui ir šiandien - dvejopų standartų įrodymas mūsų valstybėje.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Kaunas – jos gimtasis miestas, jos seneliai ir artimieji buvo nužudyti Štuthofe, tačiau Lietuvos ji nesieja vien su žydšaudžiais, puikiai pamena prezidento A. Brazausko atsiprašymą iš Kneseto tribūnos už lietuvius, dalyvavusius Holokauste, bet, sako, požiūris į Lietuvą Izraelyje pasikeitė tik per pastaruosius metus. Ya'arit Glazer-Krakinovsky iš Lietuvos išvažiavo 1973-iaisiais, kai vyko Jom Kipur karas. Į klausimą, kodėl tai nesustabdė, atsako: „Juk tai mūsų valstybė“. Dabar į Lietuvą ji atvyko, kai Izraelis vėl kariauja, pasakoja, kad gyventojai labai palaiko savo karius - veža maistą, švarius rūbus ir net mobilius dušus. Pinios Krakinovskio duktė į Lietuvą sugrįžta liudyti tėvo bene svarbiausio darbo, kai 1943-iasiais su medžiui skirtu grąžtu metalinėse duryse išgręžė daugiau nei 300 skylių ir per tas duris į laisvę iš Kauno IX forto per Kalėdas pabėgo 64 kaliniai.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Andrius Tapinas, į laidą atvyko sutartu laiku, tačiau, sako, nutinka, kad per daugybę darbų jis kartais pamiršta apie sutartus susitikimus. Žiūrint iš šalies atrodo, viskas, ko imasi Andrius, einasi lengvai, be jokių pastangų. „Taip ir yra“, – prisipažįsta jis, tačiau sako, kad yra labai sudėtingų akcijų, ir pasakoja apie per COVID pandemiją organizuotą paramą medikams, kai teko ją vežti net naktimis į ligonines tiesiai gydytojams į rankas – toks buvo trukdymas ir pasipriešinimas. Visai netrukus Vilniaus knygų mugėje jis pristatys penktąją savo knygą - „Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai. Senieji meistrai ir jų paveikslų paslaptys“, kuri - 20-ies tapybos darbų vadovas, o kitų metų mugėje, sako, jau galėsime įsigyti naują romaną. Andrius Tapinas pasakoja apie savo tėvų įtaką, santykius su prezidente Dalia Grybauskaite ir tikimybę, kad pats kada nors taps prezidentu, o gal Neringos meru.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Lietuvoje turbūt nėro tokio, kuris būtų nematęs bent vieno Oskaro Koršunovo spektaklio, pasirodo, pačius garsiausius persekiojo visokie „velniai“ ir „gyvatės“. „Dėl to prieš premjeras tampu prietaringas“, – sako režierius ir susijaudinęs pasakoja, kiek prarado Avinjono festivalio žiūrovai, kai dėl streiko tris „Įstabiąsias ir graudžiąsias Romeo ir Džiuljetos istorijas“ teko vaidinti tuščioje salėje. Apie teatrą, kurio neliko, ideologizuotą šių dienų teatrą, intelektualinį proletariatą, susispietusį kultūroje, ir planus ne vien režisuoti spektaklius, kalba Oskaras Koršunovas.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Sausio 9-ąją suėjo 80 metų, kai prezidentas A. Smetona žuvo gaisre Klyvlende. Šiandien niekas nepasakys, ar prezidentas A. Smetona būtų likęs Lietuvoje, jei vyriausybė būtų pritarusi jo siūlymui priešintis sovietams ir nevykdyti jų ultimatumo. Pasitraukimas nebuvo lengvas nuo pat pirmų minučių, nes prie sienos jis ir jo šeima bei palyda buvo sulaikyti savų pasieniečių, o kai Hitleris sutiko leisti Smetonoms likti Vokietijoje, jie buvo nuolat raginami neužsibūti. Jau tada Smetonos pasijuto nelaukiami niekur, pridėjus, kad nuolat trūko pinigų ir prezidentas buvo priverstas rašyti laiškus diplomatams, prašydamas paskolinti. Deja, bet Amerikoje gyvenimas irgi nepagerėjo – šeima gyveno skurdžiai, nuolat kentė Amerikos lietuvių priekaištus, prezidentas netgi buvo apskųstas FTB. Apie paskutinius ketverius pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gyvenimo metus pokalbis su Kauno prezidentūros istorike Ingrida Jakubavičiene.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Iš radijo stoties „M-1“ į URM Darius Jurgelevičius atėjo po Nepriklausomybės atkūrimo, kai ji pasaulio dar nebuvo pripažinta, tai atsitiks po metų. Ištarnavęs iki viceministro ir ministerijos sekretoriaus, tuomečio VSD direktoriaus M. Laurinkaus, kaip pats pasakoja, kvietimu perėjo į VSD – tapo direktoriaus pavaduotoju. Tai buvo, kaip paaiškės vėliau, juodžiausias brūkšnys valstybės tarnyboje – įrašytas į „valstybininkų“ klaną, patekęs į konfliktą kito saugumiečio V. Pociūno žūties istorijoje, nebuvo priimtas atgal į URM. Ir dar apie tarnybą Sakartvelo vidaus reikalų ministro ir premjero patarėju, šios šalies televizijos akcijas… ir padorumą – pokalbis su LRT intelektinio žaidimo „Kas ir kodėl?“ vedėju Dariumi Jurgelevičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė - Laat meer zien