Afleveringen
-
Pokalbio pradžią pasiūlė pats Vytautas Landsbergis – apie tik ką įvykusius rinkimus, TS-LKD nesėkmę juose ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš partijos pirmininko ir Seimo. „Jis buvo labai geras užsienio reikalų ministras“, – sako profesorius ir prisimena, kaip įspėjo Gabrielių („Aš jam sakiau, ar tu žinai, kur tu eini?“), kai tas apsisprendė eiti į politiką. Beje, turėdamas 10 proanūkių, profesorius sako, kad dar vienas pakeliui. Ir šypsosi, kad laukia, kada Gabrielius taps seneliu, nes prieš kelis mėnesius vedė vienas iš jo sūnų. Ir, žinoma, daug pamąstymų apie Lietuvą tada, dabar ir ateityje, taip pat pratęsimas sakinio „gyvenimas yra gražus, bet...“ - pokalbyje su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Vytautu Landsbergiu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Paklaustas, ar galutinis LGBT+ bendruomenės tikslas, kuris turėtų būti įteisintas įstatymu, – santuoka ir leidimas įsivaikinti, Romas Zabarauskas atsako neišsisukinėdamas – „taip“. Ir dar priduria, kad nemano, jog tą reikėtų slėpti, kaip bando kai kurie bendruomenės nariai ir politikai. Taip pat neslėpdamas ir neišsisukinėdamas jis pasakoja savo asmeninę istoriją, atsako tiems, kurie mano, kad LGBT+ žmonės griauna tradicines šeimas, kad jie gyvena pernelyg laisvą gyvenimą ir ką jiems reiškia Pride eitynės. O prasideda pokalbis nuo jo naujausio filmo „Rašytojas“, neseniai pristatyto Niujorke, kurio gatvėse buvo filmuojamas. Pokalbis su režisieriumi, LGBT+ teisių gynėju Romu Zabarausku.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
„Mama mane į operas pradėjo nešioti, kai man buvo dveji metai, Z. Ibelhauptas ir P. Geniušas mano pusbrolis ir geriausias jo draugas, mokiausi muzikos mokykloje“, – sako Dalia Ibelhauptaitė, paklausta, kodėl apsisprendė statyti operas. Per 15 metų 17 pastatymų su „Vilnius City Opera“, o dabar Dalia pradėjo naują projektą „Pakartojimo nebus“, kurio pradžia buvo „Salomėja“ su Asmik Grigorian, atnešusia jai pasaulinę šlovę. Tai bus pastatymai, kuriuose garsiausiose pasaulio scenose pasirodo Lietuvos operos žvaigždės. „Visi supranta, kad turi būti laikas grįžti namo“, – mano Dalia, gavusi repertuarus keliems metams į priekį turinčių operos solistų sutikimą dalyvauti projekte. Apie dabartinių operos žvaigždžių subūrimą „Vilnius City Opera“, išlikusią bendrystės ir draugystės dvasią, savo naujuosius jau kino projektus Holivude – pasakoja režisierė ir prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net pas tuos pačius mokinius, kurie dabar dvyliktokai. Sako, jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai, chaoso tik daugiau. Įtraukiajam ugdymui nepasirengta, vadovėlių trūksta, atlyginimų perskaičiavimo tvarka nulėmė, kad po pernai 20 procentų pakilusio atlygio, šiemet beliko 5-i, vadinasi, lyginant su pernai metais, sumažėjo 15 procentų, kalbėti apie visapusiškos asmenybės su vertybėmis, pasaulėžiūra ugdymą net neverta. Alius neslepia, kad tebėra įsimylėjęs Salomėjos Nėries eiles ir jas deklamuoja mintinai, o mėginimus ištrinti istorijos „juoduosius faktus“ vadina savęs apvaginėjimu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Teistis ne savo valia Laimai Vilimienei teko pusantrų metų, tačiau ji mano, kad priežastis buvo ne ji ir ne konkurso skaidrumas, o buvusio direktoriaus noras likti poste. Teismai baigėsi, Laima Vilimienė nuo rugsėjo pradėjo vadovauti LNOBT. Visi repertuaro planai, kuriuos ji pateikė kandidatuodama į pareigas, per tuos metus paseno, sako ji, šių metų sezonas jau sudėstytas, tad jos įtaka repertuarui ir atlikėjams paaiškės tik 2025/26 metų sezone. Tačiau ir be premjerų ji turi planų, kaip auginti atlikėjus Lietuvoje, ne tik atlikėjus, bet ir režisierius, choreografus, net apšvietėjus. Pastačiusi visiškai naują teatrą Klaipėdoje, nesutrinka išgirdusi klausimą – ar galima pagerinti akustiką svarbiausiame šalies operos teatre? Sako, ir šitai yra jos planuose.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Ukrainoje Arūnas Kumpis kariauja nuo 2022 kovo. Charkivas, Chersonas, Doneckas, Bachmutas, Avdijivka, Pokrovskas – visur buvo. Turi tokią privilegiją, kad gali išvykti į Lietuvą ir sugrįžti atgal kada panorėjęs, tačiau kodėl jam galima, o kitiems kariams – ne, neatskleidžia. Kaip ir neatskleidžia, ar sugrįš šįkart į karą ir kada tai bus. Paklaustas, ar karas pakeitė ir kaip pakeitė jo nuomonę apie rusus, sako, niekada nebuvo optimistas, jie nekenčia visų – ir savų, ir svetimų, opozicija – tokie patys imperialistai, kaip ir sėdintys Kremliuje. 10 garsiausių pasaulio maratonų nubėgęs, triatloną „Ironman“ įveikęs, Arūnas Kumpis ir kare, radęs laisvą minutę, sako, bėgioja. Iki karo buvo verslininkas, dabar vienintelis pragyvenimo šaltinis – buto nuoma.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
„Manyje gyvena vaikas, ne, tai ne berniukas iš prezidentūros“, – juokiasi Arūnas Valinskas, paklaustas, ar jis nepavargsta pats nuo savęs, nes tai žmogus – nesibaigiančios istorijos, kurios kartais atveda iki teismų arba bent jau ikiteisminių tyrimų. Taip buvo su pronografijos byla, kai jis savo laidoje parodė vaizdus iš turguje nusipirktos kasetės, su samanės virimu televizijos eteryje arba skambučiu į policiją apie užminuotą viešbutį, kur vyko I. Starošaitės ir Ž. Žvagulio vestuvės. Pasirodo, piršliui Valinskui reikėjo surasti pagrobtą nuotaką, jis nusprendė, kad padėti gali policija. O kur dar istorija apie laidų vedėją, kuri pralaimėjusi kortų žaidimą turėjo eiti nuoga į kazino! Laidoje A. Valinskas tik patvirtina kadaise savo žmonos ištartus žodžius - „jis žaidžia gyvenimą“.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen į Ukrainą pirmą kartą nuvažiavo, kai gynėjams reikėjo nuvairuoti pikapą. Dabar, kalbėdama apie Ukrainos Prezidentinės brigados 20-ojo atskirojo specialios paskirties Bogdano Chmelnickio bataliono karius, ji sako – „mano batalionas, mano kariai“. Šią vasarą ji dukart, iš viso 7 savaites, praleido batalione, kai fronto apkasai buvo maždaug už kilometro. Tik ką ji parskirdo iš Vašingtono, kur turėjo vykti ir jos bataliono kariai, ir Lietuvos kariuomenės atstovai, buvo suplanuoti susitikimai ir Kongrese, ir Pentagone, bet karas planus apvertė žemyn galva. Vyko viena Milda ir Lietuvos ambasadoje susirinkusiems svečiams pasakojo apie karą, kurį matė savo akimis. Apie karių gyvenimą, nuotaikas, mirties baimę pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sutinka, kad jos gyvenimą galima sudėlioti į tris skrynias: menininkė, menotyrininkė ir diplomatė. Studijuoti tapybą paskatino mintis, kad menininkai sovietmečiu buvo laisvesni nei dauguma kitų profesijų, tačiau, suvokusi, kad iš tapybos nepragyvens, ieškojo kitų mokslų, kurie tuometinio ambasadoriaus prie Šv. Sosto K. Lozoraičio žmonos Danielos patarimu nuvedė į Romos Grigaliaus universitetą, kur pabaigė bažnytinio paveldo studijas, sugrįžusi į Vilnių studijavo VDU doktorantūroje. Dabar ji diplomatė, kuri skiriama tik vienai kadencijai. Ar gali ambasadoriumi tapti žmogus, kuris nėra tikintis, ateistas?
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Kelių kartų inteligentų vaikas, studijavęs teisę, vertęs knygas, bet pradėjęs karjerą nuo žurnalistikos ir ilgokai joje užsibuvęs, Skirmantas Malinauskas turi teisininko diplomą, ne žurnalisto. Pradėjęs nuo „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“, iš ten išėjo taip supykdęs savo giminaitį Vitą Tomkų, kad nebendrauja iki šiol. Bet ten dirbo su daugeliu šiandien žinomų žurnalistų, turi savo požiūrį į prezidento vyr. patarėją, buvusį „Respublikos“ vyr. redaktorių Frederiką Jansoną. Dirbti su premjeru S. Skverneliu ėjo, nes jį pažinojo - iki tapdamas premjeru buvo jo informacijos šaltinis, o štai su A. Veryga santykiai nesusiklostė. Dabar jis klestintis tinklaraštininkas su kone 300 tūkstančių sekėjų.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos sistemos ydas gali pasakoti be galo, nors visos istorijos, deja, be laimingos pabaigos. Nors sveikatos sistemos finansavimas vis didėja, bet ji – monstras, kuriuo nepatenkinti nei medikai, nei pacientai, o reformos vis vyksta. Pokalbis su VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti. Pirmąkart, pasakoja buvusi Seimo Pirmininkė, ministrė ir laikinoji premjerė, pasakysiu, ko niekam nesakiau: tą dieną, kai palikau Seimą, grįžusi namo, radau vyro dovaną – fortepijoną. Kodėl atsisakė tapti premjere, nors tą siūlė Prezidentas Valdas Adamkus, ir kada buvo sunkiausia per visą politinę karjerą – pokalbis su Irena Degutiene.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja Landsbergienė ir patikina, kad dabar tokių planų neturi. Į jos įkurtus darželius ir mokyklas patekti nėra paprasta, nors mokslas mokykloje kainuoja 700-800 eurų per mėnesį. Kas dedasi su mūsų švietimo sistema? „Kai nežinai, kur eini, koks skirtumas, kokiu keliu eiti“, –sako socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja Austėja Landsbergienė. Ir nevengia atsakymo apie sklandančias kalbas, jog jos šeimą ištiko krizė.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas į kalnus kopia nuo 1990 metų ir turi svajonę įkopti į bent vieną 8-ių kilometrų viršūnę. Šitas pomėgis reikalauja pasirengimo, todėl jis bėgioja, kartą Afganistane yra įveikęs net maratoną, bet dažniau pusmaratonius, važinėja dviračiu. Baigęs KTU, praėjus metams, jau baigė karininkų kursus, nors buvo įsidarbinęs gamykloje pagal profesiją, bet labai trumpam, 1991-ųjų pučas Maskvoje išsklaidė visas abejones – nuo tada susiejo savo darbą su kariuomene. Kurį laiką vadovavo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie KAM, todėl apie žvalgybą, jos reikšmę ir įtaką valstybei, kas nutinka, kai politikai neišgirsta žvalgybos perspėjimų, G. Bagdonas gali pasakoti daug. O štai istorija, kaip prezidento R. Pakso siūlymu buvo sutikęs tapti VSD vadovu, bet taip juo ir netapo, regis, nėra pati maloniausia, sako, tada buvo jaunas ir tikėjo institucijomis, dabar patyrimas diktuotų kitokius sprendimus. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Česlovas Juršėnas pasakoja savo nenuobodaus gyvenimo istorijas: kodėl jau išsitarnavęs iki televizijos informacijos tarnybos vyriausiojo redaktoriaus nusprendžia vykti mokytis į tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą, o dar mokslų nespėjęs baigti jau buvo pakviestas į LKP CK. Arba kaip užkietėjęs „aparatčikas“, kaip pats save vadina, tikėjęs socializmu, bet galvojęs, kad jį reikia tobulinti, nuėjo su tais, kurie atkūrė Lietuvos nepriklausomybę – tapo signataru ir daugiau nei 20-imčiai metų susisiejo savo gyvenimą su Seimu. Pasirodo, tokiam perversmui pasitarnavo tai, kad su žmona Jadvyga naktimis klausėsi Sovietų Sąjungoje uždraustų Vakarų radijo stočių.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Savo seksualinę orientaciją lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, sako, suvokusi jau būdama subrendusi mergina, tėvamas apie tai pranešė irgi netradiciškai. Šiandien jos dukrai Elenai vos keli mėnesiai, deja, pagal mūsų įstatymus ji gali būti įrašyta tik į mamos dokumentus, nes kita mama - LGBT narė, o tai reiškia, kad jos negali įteisinti savo santykių, nes Seimas jau daug metų ginčijasi dėl įstatymo, bet susitarti nepavyksta. Todėl ir mažosios Elenos likimas neramina mamą, nes niekas nežino, kaip pasikeis ar pasikeis visuomenė, kol mergaitė suvoks, kad ji iš netradicinės šeimos, ir dėl to gali patirti patyčių ir užgauliojimų. Ir tai toli gražu ne vieninteliai mūsų visuomenės skauduliai: žmogaus teisių pažeidimų dar daug - smurtas, diskriminacija dėl amžiaus ar lyties. Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Marijonas turi žurnalisto diplomą, bet juo dirbo labai mažai, dar mokėsi politologijos, bet diplomo negavo – baigiamojo darbo neparašė. Jis tebėra labai populiarus, nors, sako, būna tokių koncertų, kai nepasiseka, yra net stabdęs koncertą, nes neliko balso. Apie sūnų pasakoja mielai, o štai koks atsakymas apie sužadėtuvių, paskelbtų prieš trejus metus, tęsinį?.. Apie dvi rašomas knygas, kokį automobilį nori parsigabenti iš Amerikos, būtinai juodą ir būtinai surūdijusį, ir kitus gyvenimo prieskonius su Marijonu Mikutavičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
vienatvė atėjo iš vaikystės, bet dėl to Marija Aušrinė Pavilionienė nieko nekaltina, būti su savimi jai gera. Mama su patėviu ilgą laiką gyveno nesusituokę, net ir išgirdęs pasiūlymą tapti teatro vadovu, jei įteisins santuoką, patėvis nenusileido, direktoriumi jis netapo, bet susituokė jie kada norėjo, o ne kada paliepti. Tačiau ne tėvai įkvėpė būsimą profesorę ir Seimo narę tapti žmogaus teisių gynėja. Jau prieš 12-ka metų ji kėlė šitas temas, ir dėl to buvo labai puolama. Dėl surengtos LGBT žmonių spaudos konferencijos sulaukusi priekaištų ir spaudimo iš tuomečių Liberalų demokratų partijos lyderių R. Pakso ir V. Mazuronio, ji vis dėlto dalyvavo spaudos konferencijoje, bet pasitraukė iš partijos. Tačiau nuomonės, kad R. Pakso apkalta ir pašalinimas buvo surežisuotas ir neteisėtas, kaip tada, taip ir po 20-ies metų nepakeitė. Pokalbis su habilituota daktare Marija Aušrine Pavilioniene.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Apie karaimus ji gali pasakoti labai ilgai, ne tik apie Lietuvoje apsigyvenusių istoriją, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusių, nes valstybės karaimai niekada neturėjo. Lietuvoje tėra 30 karaimų kalbą mokančių karaimų, H. Kobeckaitės namuose visi kalbėjo gimtąja kalba, tėvų namuose taip pat. Ji netgi į pirmąją klasę atėjo nemokėdama lietuviškai, o kol išmoko, pasakoja ir juokingas istorijas apie karalius, kurie buvo pavirtę karoliais. Kaip tapo estetikos dėstytoja ir pirmąja Tautybių departamento direktore? Netikėtai. Kaip tą pačią dieną atleista iš direktorės pareigų išgirdo pasiūlymą tapti amabasadore? Čia jau visai detektyvinė istorija. Apie gyvenimą, kuris vertas knygos, ir netikėtas istorijas – su dr. Halina Kobeckaite.
Ved. Nemira Pumprickaitė -
Mokykloje svarstęs tapti automobilių mechaniku, vėliau stoti į tuometį KPI, bet tapęs gydytoju, Rimantas Kėvalas pasakoja, kad įstoti į tuometį Kauno Medicinos institutą buvo labai sunku, todėl jis dvejus metus mokėsi papildomai po pamokų, ir pavyko iš pirmo karto. Eiliniu gydytoju jis padirbo vos 5-erius metus, o tada tapo vadovu ir taip vadovauja iki šiol nuo 1991 metų. 2026-aiais baigsis dabartinė jo Vaikų klinikos vadovo kadencija ir, nors toliau galėtų siekti dar vienos, sako, kad to nedarys, nes nori tiesiog būti gydytoju, gydančiu vaikus. Kaip reagauoja į vaikų skausmą ir mirtis – pokalbis su bene garsiausiu vaikų gydytoju Rimantu Kėvalu.
Ved. Nemira Pumprickaitė - Laat meer zien
