Afleveringen
-
KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės, dauguma tik deklaruoja norą valgyti vabzdžius, tačiau neaišku, ar tai iš tiesų darytų, nes jie mūsų sąmonėje asocijuojasi su kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad vabzdžiai gali sukelti alergijas asmenims, kurie jautrūs vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkutėms, todėl apie tai privaloma nurodyti produktų etiketėse.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, žmonės balsuoja aktyviau, jei domisi politika, įžvelgia aiškius skirtumus tarp konkuruojančių kandidatų. VDU profesorius Lauras Bielinis teigia, kad dauguma rinkėjų vadovaujasi emocijomis, todėl politikai siekia jas sukelti, tačiau nereikėtų tuo populistiškai piktnaudžiauti. Pasak rašytojo Marko Zingerio, populistai yra pavojingi, nes dažniausiai yra promaskvietiški. VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos pavyzdys rodo, kokia demokratija trapi, todėl reikia priešintis kiekvienam bandymui ją užsmaugti.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad būtina siekti socialinio teisingumo, norint sumažinti nusikalstamumą, korupciją, skurdą, visuomenės susipriešinimą. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, norint surinkti daugiau mokesčių, reikia plėsti mokesčių surinkimo bazę. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus perspėja, kad įvedus nors ir mažą nekilnojamojo turto mokestį, jis bus tik didinamas. Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, piliečiams reikėtų ne ieškoti landų, kaip mokesčių vengti, o, sutarus, juos sąžiningai mokėti, nepasitenkinimą reiškiant politinėmis priemonėmis.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Anot VU Sveikatos mokslų instituto mitybos mokslininko prof. Rimanto Stuko, tyrimai rodo, jog žmonės ėmė cukraus vartoti tiek, kiek yra rekomenduojama, ir tai lėmė švietimas bei dalies gamintojų sprendimas į gaminius jo dėti mažiau. Psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad saldumynų griebiamės norėdami atsikratyti streso, todėl reikėtų mokytis, kaip nusiraminti kitaip. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas siūlo nebijoti cukraus keisti saldikliais – žmonės numeta svorio, todėl įgyja motyvacijos maitintis sveikiau. Pasak Santaros klinikų gydytojos dietologės medicinos mokslų daktarės Editos Gavelienės, nėra pastebėta, kad natūralūs saldikliai stevija ir eritrolis būtų kenksmingi, tačiau kitų saldiklių reikėtų vengti, nes jie nepalankiai veikia žarnyno bakterijas.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Anot AB „Vilniaus šilumos tinklai” Žmonių ir kultūros komandos vadovės Dalios Vitkuvienės, įmonė jau porą metų dirba keturių darbo dienų režimu, ir darbuotojai spėja padaryti tiek, kiek per penkias dienas. Pasak vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr. Alisos Miniotaitės, trumpesnio darbo režimai netinka įmonėms bei šalims, kurios priverstos konkuruoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nėra paprasta pasiekti, kad darbdaviai mokėtų tą pačią sumą už mažiau darbo valandų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad tas pačias algas gaunantys, tačiau labiau pailsintys darbuotojai dirba efektyviau ir neša daugiau pelno.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo Nefo, Vakarų reakciją į karą Ukrainoje lemia antrojo pasaulinio karo traumos. Anot VU TSPMI dėstytojo Deivido Šlekio, daug priklausys nuo Kinijos, kuri gali apsispręsti tiekti ginkluotę Rusijai, nepaisydama JAV perspėjimų to nedaryti. VU ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad Rusijos ekonomika smuktelėjo, stabilizavosi, tačiau jos laukia ilgametė stagnacija.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė skirtų daugiau lėšų pensijoms, o ne padėtų komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, papildomo pensijų kaupimo sistema, kuri įtraukia automatiškai, gina tik verslininkų interesus, nes žmonės negali derėtis dėl sutarčių sąlygų. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nereikėtų priešinti „Sodros” ir privataus kaupimo, svarbiausias tikslas - skatinti visuomenę taupyti, nuo to didėja gerbūvis.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai tęsiasi stebėtinai ilgai, į paklausimus baltarusių valdžia atsakinėja arba formaliai, arba išsisukinėja. Anot energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, antro reaktoriaus paleidimas ne tik padidins grėsmę, bet stiprins nesaugaus, politiškai nestabilaus regiono įspūdį, kuris kliudys ateiti investicijoms. Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus teigimu, jėgainės uždarymas turėtų tapti sąlyga Baltarusijai, jei ši, pasikeitus režimui, išreikštų norą tapti Europos Sąjungos nare.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjo Domanto Tracevičiaus, pakuotės patenka į sąvartynus arba yra sudeginamos, nors joms pagaminti reikia daug resursų. Pasak Vìlnius TECH aplinkos inžinerijos fakulteto prodekenės dr. Aušros Zìgmontienės, nuo 1950 metų prigaminta apie 9 milijardai tonų plastiko, iš kurio keturiasdešimt procentų skirta pakuotėms. Vilniaus universiteto profesorės mikrobiologės Eglės Lastauskienės teigimu, aplinkoje daugėja mikroplastiko dalelių, ir tai kelia nerimą, nes jos gali veikti mūsų sveikatą. Pasak Aplinkos psichologijos mokslininkės Dovilės Šorytės, reikia stengtis vartoti kuo mažiau vienkartinių plastiko gaminių, naudoti pakartotinai ir rūšiuoti.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistės Daivos Miliauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei du šimtai su puse tūkstančių šunų, jų skaičius didėja. Pasak Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės, veterinarijos gydytojos Agnės Žėbienės, ekskrementus rinkti būtina, nes šunys per juos gali apsikrėsti žmonėms pavojingais parazitais. Anot UAB „Grinda” komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, nereikia ieškoti specialių šiukšliadėžių - maišelius galima mesti į buitinius konteinerius. Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė siūlo rinktis greitai suyrančius maišelius, taip mažinant taršą.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabrielos Hartwig, Lietuvos sergamumo rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje.
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo pulmonologo doc. Kęstučio Miškinio, per kovido pandemiją, kai žmonės nešiojo kaukes, apsikrėtė mažiau, tačiau dabar ligoniai turi galimybę apsilankyti pas šeimos gydytojus ir nustatomų atvejų daugėja. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigia, kad dalis ligonių, pasijutę geriau, nustoja gerti vaistus, tuomet tuberkuliozės bakterijos mutuoja į atsparias antibiotikams ir gydymas tampa žymiai sudėtingesnis. Psichologė Ieva Vasionytė pataria specialistams, kaip, prieš išleidžiant ligonius namo, išsiaiškinti, ar jie stropiai gydysis.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad kasmet filmų piratai Lietuvoje padaro žalos už milijonus eurų, pagal piratavimo mastą 2018 m. buvome antri ES, dabar – penktoje vietoje. Pasak LRTK narės Agnestos Filatovės, į piratinę platformą įdėtas filmas atneša mažiausiai trisdešimt tūkstančių eurų nuostolį legaliems platintojams, todėl Lietuvos žiūrovai turi mažiau galimybių greičiau pamatyti filmų premjeras, nes teisių turėtojai baiminasi galimos žalos. Anot Seimo Kultūros komiteto nario Kristijono Bartoševičiaus, Rusija ir Baltarusija skatina piratavimą, neva taip kovodamos su vakarų vertybėmis, todėl Lietuvos visuomenei, atstovaujančiai vakarų demokratijas, svarbu ginti autorių teises.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, tik penkiolika procentų gyventojų pajus pagerėjimą, o žemiau skurdo ribos yra dvidešimt penki procentai Lietuvos gyventojų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas turi vilties, kad energetikos ir maisto kainos jau pasiekė piką, todėl infliacijos dydis turėtų mažėti. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, žmonės daro klaidą, save lygindami su turtingesniais, nes tuomet kyla pavydas. Anot kunigo Kęstučio Dvarecko, materialinis gerbūvis negarantuoja vidinės taikos, dėl to didžioji dalis svajoja apie ramybę, tačiau jos nereikėtų siekti geriant raminamuosius, ramybė yra teisingo santykio su savimi ir aplinka pasekmė.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak signataro Mečio Laurinkaus, Lietuvoje dar tebėra Putino gerbėjų, tačiau jaunimo propaganda neveikia, nes jie nemoka rusiškai. Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis teigia, kad žmonės iki keturiasdešimties sovietmetį matė per vaikystės prizmę, todėl nostalgiją gali jausti tik vaikystei, o tie, kurie dalyvavo Sąjūdžio renginiuose, Baltijos kelyje - Rusijos propagandai atsparūs. Kalbėdamas apie energetinę priklausomybę, Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus pabrėžia, kad suskystintų dujų terminalas leido šaliai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tačiau, pasak energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, Lietuva, nors ir atsisakė elektros iš Rusijos, tačiau tebelieka bendroje elektros energetikos sistemoje BRELL, kurią valdo Maskva, ir neskuba atsijungti, nors tokį istorinį šansą galime prarasti, jei Prancūzija ir Vokietija spaus Lietuvą garantuoti Rusijos energetinį saugumą.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tik šalys su stipria ekonomika pajėgios skirti lėšų efektyviai kariuomenei, o tuo nesirūpinant, gresia agresyvaus kaimyno okupacija. Anot Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus, investicijas užtikrina efektyvi valstybės gynyba, ir Izraelis turėtų Lietuvai tapti pavyzdžiu. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, BVP dalis, skiriama gynybai, galėtų viršyti ir tris procentus, jeigu visuomenė sutartų pasiekti svarbių krašto apsaugai tikslų.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas teigia, kad tokių būtų mažai, tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, tačiau jį baugina dalies gyventojų pasyvumas, nenoras dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Komunikacijos agentūros „INK agency” vyresnysis partneris Kęstutis Gečas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų nuotaikas geriausiai atskleidžia Ukrainai išreiškiamos ir surenkamos paramos kiekis — nuostatos ginti demokratines vertybes yra tvirtos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiojo istoriko dr. Dariaus Juodžio, nors kolaborantai siejami su išdavyste, tokiais vadintini tie, kurie dalyvauja represijose. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, kolaborantams numatyta švelnesnė bausmė nei išdavikams, nes jie tik vykdo okupanto valią. Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas siūlo kolaborantais vadinti tuos, kuriems okupantai suteikia teisę priimti politinius, o ne su ūkio tvarkymu susijusius sprendimus.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak VDU licėjaus „Sokratus” direktoriaus Mindaugo Nefo, vaikams reikėtų suteikti kuo daugiau praktinės informacijos, remiantis ukrainiečių patirtimi: kaip išgyventi, kaip gauti vandens, maisto, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Anot buvusio pedagogo Mišos Jakobo, vaikų psichiką paveikė izoliacija per Covid-19 epidemiją, todėl dėstyti apie karą reikėtų nekeliant papildomo streso. VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė teigia, kad svarbu ne tik išmokyti vaikus kurti laužą miške, bet ir kritiškai mąstyti, nes šiuolaikiniai karai yra ir informaciniai. Pasak „Lietuva 2050” valstybės pažangos strategijos rengimo metodologės Neringos Vaiginienės, pasipriešinimas gimsta širdyse, todėl pilietinis ugdymas turėtų vykti sistemiškai, pradedant nuo darželio, baigiant aukštosiomis mokyklomis.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto nario Aurelijaus Verygos, sistema iki šiol orientuota į planinį gydymą, nesiruošiama konvenciniam karui, neturime šautinių sužeidimų specialistų, todėl reikia skirti lėšų karo medicinai, pertvarkyti įstaigas, kad jos galėtų veikti požemiuose autonomiškai. VU Medicinos fakulteto profesorė Liubovė Murauskienė teigia, kad karas sukeltų šoką sistemai, todėl iš tarybinių laikų paveldėta centralizuota sistema turėtų tapti lankstesne — vietos įstaigos problemas galėtų spręsti savarankiškai, o valdininkai privalėtų joms padėti. Anot Odontologų rūmų Vilniaus teritorinio skyriaus vadovės Auristidos Gerliakienės, karo metu sistema būtų perkrauta, todėl būtina pradėti rūpintis asmenine sveikata, atsisakyti žalingų įpročių.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, karas visus veikia skirtingai: vieni sustingsta, kiti puola dar daugiau dirbti, nes mus suformavo skirtingos patirtys, todėl kiekvienas turi ieškoti metodo, tinkančio jam. Komunikacijos specialistas Justinas Petkus teigia, kad būtina tinkamai atsirinkti informacijos šaltinius, mažiau paisyti menkaverčių nuomonių socialiniuose tinkluose. Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, žmonės nemoka filtruoti informacijos, todėl jos kiekį reikia riboti. Pasak išgyvenimo mokyklos įkūrėjo Augusto Žukausko, pavojus yra realus ir apčiuopiamas dalykas, tačiau baimes keliančius scenarijus susikuriame patys, todėl nerimą išsklaido pasiruošimas ekstremalioms situacijoms bei veiksmų planavimas.
Ved. Audrius Lelkaitis -
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, rusai grobė merus, nes šie efektyviai organizavo pasipriešinimą, o prezidentas savo pavyzdžiu parodė drąsą ir ryžtą. Anot VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, Ukrainoje susiklostė efektyvus valdžių šakų balansas, nes nebijoma imtis iniciatyvos bei atsakomybės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis perspėja, kad neribota prezidento valdžia karo metu sukuria prielaidas tironijai. Anot sociologo Vlado Gaidžio, Lietuvoje nėra autoritarinių tendencijų, be to, mūsų šalis gerbia Europos Sąjungą. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad žmones vienija demokratijos ir laisvės vertybės, todėl jie, prireikus, kaip rodo istorija, susivienys ir duos atkirtį.
Ved. Audrius Lelkaitis - Laat meer zien