Afleveringen
-
Kaip pabaigti ne savo pradėtą filmą? Kokiomis aplinkybėmis filmai pereina iš vienų rankų į kitas? Kokios stirprybės yra vėliau prisijungusio ar paveldėjusio režisieriaus? Mintimis dalijasi dokumentinio filmo „Karta.eu“ režisierius Eimantas Belickas, filmo projektą perėmęs iš Arūno Matelio, kino operatorius Jonas Tomaševičius pasakoja apie legendinį 1972-ųjų vaidybinį filmą „Herkus Mantas“, kurį iš pradžių režisavo Almantas Grikevičius, bet dabar titruose regime Marijoną Giedrį. Filosofas Nerijus Milerius pasakoja, kaip sekėsi po režisieriaus Audriaus Mickevičiaus mirties pabaigti filmą „Pavyzdingas elgesys“.
Ved. Austėja Kuskienė -
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedra jau gyvena pokyčiais - nuo rugsėjo 1-osios ji tampa LMTA Nacionaline kino mokykla. Apie pokyčius pavadinime, apie naujas patalpas, tarptautiškumo siekimą, viso to priežastis, o ir naują studijų programą, atliepiančią šiuolaikinius kino lauko poreikius - pokalbis su LMTA atstovais Vytautu Dambrausku, Lina Kaminskaite ir Rasa Paukštyte.
Ved. Austėja Kuskienė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Animacijos kūrėjas, pedagogas, vadovėlių autorius Tomas Mitkus prieš kelias savaites Jungtinėje Karalystėje, University for Creative Arts apsigynė mokslo disertaciją, dedikuotą suaugusiųjų animacijai. Pokalbis apie amžiną paauglę animaciją, kuriai subręsti padės tik erotiką, apie nuogo kūno vaizdavimo estetiką, iššūkius rašant disertaciją ir autoetnografinio tyrimo rezultatus.
„Net nežinau, kaip po pusmečio ar metų prisiminsiu „Pilietinį karą“. Kaip kompetentingai sukurtą juostą, įtraukiančią emociškai ir patenkinančią vizualiai?“ - Alekso Garlando filmą „Pilietinis karas“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas. (S)
Ved. Austėja Kuskienė -
„Daugelis žmonių turi išankstinę nuomonę, kad intymumo koordinatoriai tik kuria choreografiją sekso scenoms. Deja, bet tai sudaro mažesniąją darbo dalį. Didžioji darbo dalis yra konfliktų sprendimas, derybos tarp šalių, pagalba žmonėms išsiaiškinant, kokios yra jų ribos, pagalba susidoroti su jų pačių emociniais dirgikliais, suaktyvėjusiais jausmais, atsinaujinusiomis traumomis ir panašiais dalykais“, - pasakoja intymumo koordinatorė Amanda Blumenthal, viena pirmųjų pasaulyje pradėjusi dirbti šioje srityje. Pokalbis apie nuo nulio kurtas taisykles, patarimus aktoriams ir kino industrijos edukavimą šia tema.
„Vietomis „Monkey Man“ trūksta kruopelytės saviironijos, vietomis pakiša koją ribotas biudžetas. Užtat jo moralinis kompasas užtikrintai rodo teisingą kryptį“, - Devo Patelo filmą „Monkey Man“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė -
Festivalyje „Kino pavasaris“ geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu buvo paskelbta Eglės Davidavičės animacija „Ta, kuri žino“. Pokalbis su edukatore, animacijos kūrėja apie moteriškumo ir kūniškumo temas filmuose bei drąsos ir eksperimento nestokojančius darbus.
Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Kanopos ir pačiūžos“ - tokiu pavadinimu trumpametražį lėlinės animacijos darbą šiųmetiniame „Kino pavasaryje“ pristato režisierius Ignas Meilūnas. Pokalbis apie lėtą lėlinės animacijos procesą, net ir suaugusiuosius krykštauti priverčiančias istorijas ir darbą žaidžiant.
„Temų šiame filme netrūksta. Tik gaila, kad fragmentiškai dėliojamame pasakojime jos nebūtinai sukimba ir dažniau nei norėtųsi prasprūsta tarp pirštų“, - Arturo Jevdokimovo dokumentinį filmą „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Esu stebėtoja. Ir pilietiška save pavadinčiau, tad stengiuosi reaguoti į tai, kas vyksta. Man svarbios visuomenės nuotaikos“, - prisipažįsta režisierė Ieva Šakalytė. Prieš kelias savaites grįžusi iš Berlyno kino fetsivalio, kur sudalyvavo „Berlinale Talents“ programoje, Ieva dabar ruošiasi „Kino pavasariui“, kur pristatys savo trumpametražį filmą „SPA“. Pokalbis apie kelią į kiną, darbus, šiek tiek nukreipiančius nuo kūrybos, ir ilgametražio filmo planus.
„Už visų amžinų klausimų ir sostų žaidimų ilgainiui ima nesimatyti žmogiškesnės kūrinio veikėjų dramos. Regis, režisierius apskritai yra geriau įvaldęs būtent epiškąjį pasakojimo registrą“, - filmą „Kopa. Antra dalis“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Yra labai sunku kurti politinius, nepatogius filmus. Buvo nepatogu prieš 30 metų, nepatogu ir dabar. Bet mes turime bandyti“, - sako lenkų režisierė Agnieszka Holland, kurios filmas apie pabėgėlius „Žalia siena“ bus rodomas šiųmetiniame „Kino pavasaryje“. Pokalbis su Europos kino akademijos prezidente apie Lenkijos valdžios reakciją į jiems nepatogų filmą, draugystę su asmens sargybiniais, kino kūrėjų atsakomybę kurti kontroversiškomis temomis ir pabėgėlių krizę.
„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Sekdama Jono Jurašo dramą, bandžiau suprasti jo likimą. O per jį - ir savo tėčio likimą“, - apie asmeninę sąsają su filmu „Mamutų medžioklė“ pasakoja režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė. Užaugusi su tėčio, aktoriaus Česlovo Stonio istorija apie slapta nufilmuotą legendinę J. Jurašo „Mamutų medžioklę“, Aistė leidosi detektyviniu keliu ieškoti dingusios juostos, tuo pačiu aprėpdama ir skausmingą teatro režisieriaus istoriją. Apie legendų prisijaukinimą, penkiasdešimt metų neišaiškintą paslaptį ir jaudulį, paleidžiant debiutą į pasaulį, - pokalbis su A. Stonyte.
„Filmas „Geležiniai gniaužtai“ manęs nesuėmė taip stipriai, kaip būčiau norėjęs. Ašarą išspausti juosta tikrai gali. Iš dalies jos tikslas ir yra būtent toks, todėl galima ginčytis, kad ši ašara – geriausias įmanomas įvertinimas. Tik iki rimtos toksiško vyriškumo analizės dar bent žingsnio kito trūksta“, - Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Režisūroje didžiausias darbas - tai tarpusavio komunikacija. Kaip vienas kitą suprasti? Man tai iki šiol sudėtinga, nesu žodžių žmogus...“ - mintimis dalijasi jaunoji režisierė Milda Augustaitytė, kurios debiutinė dokumentika „Numeris vienas“ buvo paskelbta geriausiu lietuvišku filmu Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje. Pokalbis apie mokėjimą pastebėti, apie kelius į kiną ir mirties artumą.
Ved. Austėja Kuskienė -
Įsimylėjėlių dienos proga laida „Pilno metro“ pristato kino porą - grimo dailininkę Eglę Mikalauskaitę-Gricienę ir „gafferį“ Simą Gricių. Ar nebūna šeimoje per daug kino? Kokie keliai atvedė kiekvieną į kino pasaulį ir paskatino rinktis būtent tokias profesijas? Ir kaip du užimti kino žmonės derina darbą ir šeimą?
„Paradoksalu, kad siūlydamas naujas perspektyvas T. Vengris galiausiai sukuria Vilniaus kaip banalaus, į tūkstančius kitų panašaus miesto portretą. Pabrėžiu, kad tai – komplimentas, nes netrumpoje Vilniaus fetišizavimo kine istorijoje toks ėjimas atrodo kaip šviežio oro gurkšnis“, - Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Atsižvelgęs į savo, į draugų gyvenimą, pakalbėjęs su aktoriais supratau, kad mums tiesiog norisi galvoti, kad su paauglyste praeina ir aštrios ar jautrios meilės patirtys, kad išmokstam gyventi racionaliai. Bet manau, kad tai melas - mes visąlaik išgyvenam santykių problemas, absurdišką meilės chaosą - tai juk su amžium nesibaigia“, - sako režisierius Tomas Vengris, Lietuvoje pristatantis savo antrąjį ilgametražį filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Pokalbis apie meilės istorijas, apie vieną Vilniaus butą ir iššūkius su tarptautine aktorių komanda.
„Išties originaliu filmą daro ne atskirų jo dedamųjų unikalumas. Jos, kaip jau supratote, veikiau skirtos nužymėti žiūrovams jau pažįstamą teritoriją, nei siekia iš jos išmušti. Iš tiesų stebina būdas, kuriuo visos tos detalės supinamos tarpusavyje. Tai jis lemia, kad galutinis rezultatas tampa kažkuo daugiau, nei paprasčiausia jų suma“, - Thomo Cailley filmą „Gyvūnų karalystė“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Kartais neaišku, kuo turi būti, kiek turi būti ir kokia turi būti, kad galėtum daryti“, - prisipažįsta kino operatorė Laura Aliukonytė, sakanti, kad kalbėti apie moterų situaciją kino industrijoje vis dar reikia. Dabartinė Lietuvos kino operatorių asociacijos pirmininkė laidoje „Pilno metro“ pasakoja apie asociacijos veiklą, savo pirmąjį filmą (beje, apie krepšininką Joną Valančiūną) bei žurnalistinės veiklos šauksmą.
„Išskyrus trumpus žilus plaukus, Adamas Driveris vaidina be jokio išvaizdą keičiančio grimo, o jo itališkas akcentas nuo pernykščių „Gucci mados namų“ per daug nepagerėjo. Užtat emociškai jis kuria archetipinį Michaelo Manno personažą: ryžtingą, užsispyrusį, patį save į kampą įspraudusį žmogų“, - Michaelo Manno filmą „Ferrari“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė -
Lietuvos kino teatruose rodomas naujausias Sofios Coppolos filmas „Priscila“, kviečiantis pašvelgti į Elvio Preslio ir jo žmonos santykius per Priscilos prizmę. Kodėl filme neskamba rokenrolo karaliaus muzika? Kiek toksiškumo buvo jų santykiuose ir kaip sekėsi bendrauti su pačia filmo heroje? Mintimis dalijasi pagrindinė filmo aktorė Cailee Spaeny.
„Dirbtinumo estetika paverčia „Prastus reikalus“ neabejotinai gražiausiu dalyku, kurį mačiau pastaruoju metu. Ir filmu, kurį verta išvysti jau vien dėl jo vizualumo“, - naujausią graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos filmą „Prasti reikalai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Buvome labai jauni ir darėm viską, ką sugalvojom – dangus atrodė pasiekiamas“, – iniciatyvos KINFO.LT gyvavimą, aprėpiantį tiek interneto svetainę, tiek kino apdovanojimus, tiek protmūšius, tiek senų filmų peržiūras, prisimena projektų vadovė Lina Sakalauskaitė. – „Mes esam kino mylėtojai, mes mėgstam filmus, mes žinom, kur vyksta kino festivaliai, mes į juos einam, mes dalinamės ta informacija“. Pokalbis apie kino komunikavimą, entuziazmo paskatintas veiklas ir KINFO.LT veiklą.
Kino žurnalistės Ievos Šukytės pokalbis su vokiečių režisieriumi Christianu Petzoldu, pristatančiu naujausią savo filmą „Liepsnojantis dangus“.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Ši sritis – kas ką nori, tas tą daro. Visi yra individualūs – nuo to, kaip jie supranta pasaulį, ką jie kuria, kaip nori ar nenori laikytis taisyklių, iki to, kas kaip jaučiasi… Ir man tai įdomu“, – pastebi audiovizualinės kūrybos srityje dirbanti teisininkė Daiva Jurkonytė. Kodėl aktoriai dažnai neskaito to, ką pasirašo? Kodėl prodiuseriai patys kuria sutartis ir kodėl aktoriams bei kitiems kūrėjams patartina burtis į gildijas, asociacijas ir sąjungas? Pokalbis su D. Jurkonyte apie kino teisę.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Smalsių žmonių, žiūrinčių nekomercinius filmus ir norinčių ne tik tiesiog suvartoti kiną, tikrai yra“, - sako kino kritikė Mantė Valiūnaitė, kartu su draugėmis ir kolegėmis Aiste Račaityte ir Igne Smilingyte įkūrusi kino leidybos kompaniją „Taip toliau“. Pokalbis apie drąsų šuolį į kino leidybos vandenyną, darbą su draugais, iššūkius ir planus.
„Filmas „Maestro“ apskritai yra virtuoziškai nufilmuotas ir labai sumaniai integruoja L. Bernsteino sukurtą arba atliktą muziką į dramaturginį audinį. Dėl to jis kartais virsta beveik miuziklu ir aukoja kruopščiai kuriamą dokumentinio tikslumo atmosferą poetinių alegorijų naudai“, – Bradley Cooper juostą „Maestro“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė -
Nors Lietuvoje piratavimo mastai mažėja, vis vien užimame 5 vietą tarp Europos Sąjungos šalių pagal neteisėtą audiovizualinio turinio naudojimą internete. Laidoje „Pilno metro“ vieši Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas, patarsiantis, kaip galime prisidėti prie piratavimo mažinimo. Kaip elgtis, jei mūsų norimo turinio, t.y. filmo nėra legaliose kino platformose? Kokia tikimybė, kad jus, nelegaliai parsisiunčiančius filmus, gali... sugauti? Ir kokio dydžio bauda lauktų?
„Nicolas Cage’as sunkiai atpažįstamas, apsunkęs, praplikęs, apžėlęs, ir įsijungia savo ekscentriškąjį vaidybos režimą labai pamatuotai, tik ten, kur to tikrai reikia. Polas Metjusas – vienareikšmiškai tarp geriausių jo sukurtų personažų: apgailėtinas, bet žmogiškas, sykiu ir mielas, ir šlykštus“, – Kristofferio Borglio filmą „Sapnų scenarijus“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis. Karjeros pradžioje jaučiausi taip: visi eina pro duris, o aš turiu lipti per langą,“ – pasakoja prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu. Apie lietuvių kino kūrėjus, be kurių nebūtų dėmesio mūsų šaliai, ir kodėl negalime sau leisti, kurdami filmus, padaryti klaidų ar kažko neambicingo - pokalbis su U.Kim.
„Man regis, Roberta yra įdomus, geraširdis žmogus, kuris tiesiog gyvena savo gyvenimą ir bando jį gyventi geriau. Ir to visai pakanka,“ – Elenos Kairytės dokumentinį filmą „Roberta“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.
Ved. Austėja Kuskienė -
„Vizualiųjų menų lauke esu 30 metų - čia neįmanoma ilgą laiką būti tokiu pačiu. Įpratau nuolatos eksperimentuoti su forma, temomis ir turiniu - nebegaliu kartoti to, ką jau esu padaręs“, – sako videomenininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Deimantas Narkevičius, pristatantis pirmąjį Lietuvoje ilgametražį vaidybinį stereoskopinį filmą „Čiulbanti siela“. Apie autentišką dzūkų tarmę, mitologijos svarbą ir trijų dimensijų iššūkius - pokalbis su save „59-erių debiutantu“ vadinančiu Deimantu Narkevičiumi.
„Trumpai tariant, R.Scottas imasi visko, bet nieko nesugeba padaryti iki galo. Negelbsti net, kaip jau tapo įprasta, nuostabus J.Phoenixas. Ko gero, net atvirkščiai, – jo veide įskaitomas emocijų ir psichologinių būsenų spektras per kontrastą tik paryškina filmo paviršutiniškumą“, – filmą „Napoleonas“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
Ved. Austėja Kuskienė - Laat meer zien