Afleveringen
-
Pradėjusi pati ugdyti sūnų Londone Margarita Skvarčienė tai tęsia ir Lietuvoje. Ji atvirai pasakoja apie sunkumus, su kuriais susiduria už vaiko išsilavinimą atsakomybę prisiėmusios šeimos. Pasak Margaritos, rizika, kad tėvai ugdys vaikus netinkamai, nėra tokia didelė kaip įsivaizduojama. Daug dažniau drąsūs tėvai kaip tik padovanoja savo atžaloms visai kitokias gyvenimo galimybes.
Jūsų parama ypatingai svarbi. Mūsų veiklą paremti galite įsigydami žurnalą „Ugdymo meistrai" paspaudę čia: https://bit.ly/35qWYAkSupport the Show.
-
Tarpukario Lietuvoje į mokytojus buvo žvelgiama su didžiule pagarba. Niekas net nekėlė klausimo, kiek jie uždirba. Svarbiausia buvo, kad jie yra žinios nešėjai. Kodėl mokytojo profesijos prestižas blanksta keičiantis laikmečiui? Atsakymo ieškome kartu su Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekane Vaiva Juškiene.
Support the Show.
-
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
„Jei žmogus labai dažnai ima sakyti, kad myli, žinok, kad jis tos meilės jau nebejaučia, ir viskas greitai baigsis. Viešas kalbėjimas, kad mokytojo profesija bus prestižinė irgi signalizuoja, kad reikalai blogi“, kalba daugiau kaip dvidešimt metų švietimo žiniasklaidą kūrusi žurnalistė Elena Tervidytė.
Su švietimo savaitraščio „Dialogas“ redaktore kalbame apie tai, kaip Nepriklausomybės metais keitėsi švietimas. Pokalbis nelinksmas. Optimizmo gaidelė nuskamba tik pabaigoje, kai ji ima pasakoti apie mokytojus, kuriuos sutikti Lietuvos mokiniams yra begalinė sėkmė.Support the Show.
-
Kartu su rankos trauma įvyko ir gyvenimo lūžis. Kas pasikeitė, kad žurnalistė Ieva Žigaitė ėmė mokytis ir mokyti Afrikos šokių, gilintis į judesio terapiją ir gyventi darnoje su gamta?
„Ugdymo meistrų“ tinklalaidėje girdėsite:
Kaip rankos lūžis paskatino susimąstyti apie gyvenimo prasmę?
Kokias naujas mokymosi patirtis atvėrė Afrika?
Kaip pažinti save per judesį?
Kaip šuo moko gyvenimo džiaugsmo?
Kaip daržo ravėjimas tampa dvasine praktika?Support the Show.
-
Skaitmeninės rytojaus klasės turėjo būti dovana vaikams. Tačiau JAV Ohajo valstijoje dar gerokai prieš pandemiją vykęs eksperimentas žlugo vos įpusėjus mokslo metams. Nors kompiuteris gali perteikti visas reikalingas žinias, vis tiek reikia gyvo ryšio su mokytoju. „Motyvacija, lyderystė, empatija“, - žurnalistas, keliautojas ir Užimtumo tarnybos komunikacijos vadovas Liudas Dapkus vardija dalykus, kurių negali perteikti dirbtinis intelektas. Tačiau kaip pavyks mums, lietuviams, atrasti pedagogų, kurie gebės mokyti geriau už kompiuterius? Juk jau dabar Lietuvoje toks mokytojų deficitas, kokio Nepriklausomybės metais dar nebuvo.
Tinklalaidėje išgirsite:
Kokiai ateičiai ruošiame savo vaikus?
Kaip keičiasi darbas vis spartėjančiame pasaulyje?
Kokios galimybė atsiveria nišinėms profesijoms?
Kodėl verčiau tikėti, kad Lietuvoje viskas eina geryn?
Kodėl Lietuva yra gera vieta gyventi?
Support the Show.
-
Kas vagia mūsų laiką? Visiems būna dienų, kai veiklos daug, bet jaučiamės nieko nenuveikę.
Su laiko valdymo ekspertu Mindaugu Grajausku griauname mitus apie produktyvumą. Jo pastebėjimai apie „multitaskingo“ ir nuolatinio pasiekiamumo žalą pravers ir moksleiviams, ir mokytojams.
Tinklalaidėje išgirsite:Ar tikrai nuveiksime daugiau, jei griebsimės kelių užduočių vienu metu?
Kas bendro tarp dėmesio ir raumenų?
Kodėl reikia priverstinių dėmesio pertraukų?
Kaip Pomodoro metodas padeda mokytis?
Ar būsime geresni darbuotojai, jei kiti mus visada galės pasiekti telefonu ar žinutėmis?
Kodėl neįmanoma sutaupyti laiko miego sąskaita?
Support the Show.
-
Savo pamokas muzikos mokytoja Violeta Serbintienė pradeda nuo Tautiškos giesmės. Pirmąjį mėnesį vaikai nedrąsiai dairosi vienas į kitą, nes bijo atrodyti kvailai. Paskui tai tampa savaime suprantamu dalyku. Mokytojos tikslas – ne tik išmokinti žodžius ir melodiją, bet ir įkvėpti norą giedoti Lietuvai. Ir tai jai pavyksta – daugelis mokinių jai yra dėkingi už gyvas pilietiškumo pamokas. Tarp jų – ir Violetos dukra Marija Serbintaitė, kuri tapo istorijos ir pilietinio ugdymo mokytoja.
Liepos šeštąją – šventiškai įkvepianti „Ugdymo meistrų“ tinklalaidė su net dviem pedagogėmis, mama ir dukra – Violeta Serbintiene ir Marija Serbintaite.
Tinklalaidėje išgirsite:
Kodėl svarbiausia pilietiškumo mokyti savo pavyzdžiu? Kodėl pilietiškumo turėtų mokyti visi mokytojai?Kas nutinka, jei renginiuose apie Lietuvą vaikai patiria stiprias emocijas? Kas svarbiau – gerinti akademinius rezultatus ar ugdyti gerą žmogų? Kodėl neįmanoma patriotiškumo įskiepyti per prievartą? Kaip įkvėpti tuos, kurie nenori įsitraukti? Kodėl svarbu, kad prieš šventes mokyklą puoštų patys vaikai?Support the Show.
-
Andrius Žebrauskas buvo perfekcionistas. Aktorius tiek ruošdavosi, tiek šlifuodavo vaidmenį, kad galiausiai jam viskas atsibosdavo. Viskas pasikeitė tada, kai jis atrado improvizaciją –. Kai jis nustojo kankintis dėl vaidmens, dingo ir jau seniai jį kamavusi migrena. Dabar improvizacijos teatro „Kitas kampas“ bendraįkūrėjas įsitikinęs, kad kuriant ir atliekant tuo pačiu metu gimsta patys gražiausi dalykai.
„Tu pasitiki, kad atsiras patys gražiausi žodžiai. O jei jie neatsiras, tai ranka mostelėsi ar dar kažką padarysi, kad jie atsirastų“, - sako aktorius Andrius Žebrauskas.
Kada pasiruošimas trukdo? Kaip atidėlioti be graužaties? Kuo „Aš sugalvoju ir pasakau“ skiriasi nuo „Aš pasakau ir sužinau“? Kodėl improvizacijos taisyklė – sutikti su bet kokiais pasiūlymais? Kaip improvizacija padeda sutaupyti laiko?
Tinklalaidėje išgirsite:Support the Show.
-
„Pamėginkite aštuonias valandas sėdėti nuotoliniame susitikime vos su keliolikos minučių pertraukėlėmis“, - Mindaugas Pozingis tvirtina, kad suaugusieji neištvertų tokio nuotolinio mokymosi kaip ištveria vaikai. Su technologijomis nuolat dirbantis specialistas atvirai kalba ne tik apie jų naudą, bet ir apie žalą.Pokalbis su www.viskassvietimui.lt projekto kūrėju - apie tai, kokie technologiniai sprendimai mums padėtų sukurti geresnę mokyklą.
Tinklalaidėje išgirsite:
Kada technologijos ne padeda, o kenkia ugdymui?
Kuo vizualios simuliacijos fizikoje pranašesnės už „gyvus“ eksperimentus?
Kaip švietime kūrybiškai naudoti „MineCraft“?
Kodėl prestižinė Estijos mokykla mokyklą „dekoravo“ QR kodais?
Kaip padėti mokytojams įveikti technologijų baimę?
Support the Show.
-
„Ugdymo meistrų“ tinklalaidėje kartu su M. Jakobu ieškome priežasčių, kaip atsiranda žiaurumas ir noras pažeminti kitą. Nuo istorinio skausmo pereiname prie kasdienių gyvenimo situacijų. Pasak buvusio žydų mokyklos direktoriaus, daug kas gali pasikeisti, jei daugiau dėmesio atkreipsime į patyčias mokyklos koridoriuje.
Support the Show.
-
Laura mintimis sugrįžta į savo praeitį, kai svajojo studijuoti Dailės akademijoje. Jos nepriėmė. Dabar ji – laiminga organizacijų psichologė. „Ar tikrai žmogui yra skirtas tik vienas kelias?“, - šį klausimą ji užduoda visiems jaunuoliams, kurie suka galvą, kokias studijas pasirinkti ir kaip į jas patekti. Į prieš egzaminus patiriamą stresą ji siūlo pažvelgti iš platesnės perspektyvos. Ištiks nesėkmė? O kas, jei tada pasakytume sau „Nieko tokio“?
Kas nutinka, jei į egzaminą žiūrime kaip į liūtą? Kaip pasaulio pabaigą paversti nauja pradžia? Ar yra vienintelis mums skirtas pašaukimas? Ką labiau gąsdina ateities nežinia – vaikus ar jų tėvus? Kodėl žiūrėdami filmą nepaiilsiname smegenų? Kas yra smegenų sporto klubas ir kaip į jį „įsirašyti“?
Tinklalaidėje išgirsite:Support the Show.
-
Ar klasėje užtenka tik pasiskirstyti komandomis ir išsidalinti užduotis? Lyderystės konsultantė ir mentorė Orinta Žvirzdinė tvirtina, jog tikrasis komandinis darbas neatskiriamas nuo mokymosi, kaip dirbti kartu. Pasak jos, dar prieš atlikdami su vaikais užduotis, turėtume kartu aptarti, kaip pasiskirstyti vaidmenimis bei darbais. O kai užduotys jau atliktos, svarbu reflektuoti ne tik apie tai, kaip sekėsi atlikti užduotis, bet ir atvirai pasikalbėti apie tai, kaip sekėsi bendradarbiauti. Pasak Orintos, tobulinti komandinį darbą padeda būtent nuolatiniai aptarimai.
Tinklalaidėje sužinosite:
Kas kliudo efektyviai dirbti komandoje?
Kodėl „Man įdomu“ kartais yra svarbiau negu „Aš gebu tai padaryti?“
Kodėl pristatyti idėjas nebūtinai turi pats drąsiausias mokinys?
Kaip kalbėti apie tai, kas nepavyko?
Kodėl svarbu kalbėti apie savo jausmus?
Kaip susitarti dėl bendravimo komandoje taisyklių?Support the Show.
-
Charizmatiškas, trykštantis energija ir entuziazmu – dažniausiai retoterapijos mokytoją Donaldą Duškiną matome pačios geriausios formos. Tačiau šįkart su D. Duškinu susitikome praėjus vos porai dienų po skiepų. Jis atvirai pripažino, kad jaučiasi pervargęs. Taip prasidėjusį pokalbį baigiame optimistine gaida. Retorikos mokytojas duoda vieną gerą patarimą: visada gyvenime klausti ne „Kodėl?“, o „Kaip?“
Tinklalaidėje išgirsite:
Iš kur pasisemti energijos, kai jos nėra?
Kas nutiktų, jei „Kodėl?“ pakeistume į „Kaip?“
Kuo pozityvus mąstymas skiriasi nuo atsisakymo matyti realybę?
Kaip atrasti laiko vidinei tylai?
Kaip pastebėti pasaulio grožį?
Support the Show.
-
Kaip elgtis, jei požiūriai visiškai išsiskiria? Tai gali nutikti ne tik tuo atveju, kai vienas iš jūsų eina į šeimų maršą, o kitas palaiko LGBT teises. „Sutikti nereiškia pateisinti“ – šis suvokimas švietimo projektus kuriančiai nesmurtinės komunikacijos lektorei Enrikai Benevičienei kadaise atvėrė akis. Komunikacija gali mus atitolinti arba gali mus suartinti. Ieškoti bendro „paveikslėlio“ yra mūsų pasirinkimas.
Tinklalaidėje sužinosite:
Kaip atpažinti, koks poreikis slepiasi po kito elgesiu? Ar tikrai kartais geriau patylėti? Kaip įjungti „Žirafos ausis“? Kodėl geriau ne klausti, o spėti kaip žmogus jaučiasi? Kaip rasti bendrą „paveikslėlį“, kuriame esame mes abu?Support the Show.
-
Turite nuostabią idėją, kuri gali pakeisti vaikų ateitį. Tačiau pinigų nėra tam nėra. Ką daryti? Prieš jus – du keliai. Pirmasis – keikti valdžią ir nuleisti rankas. Antrasis – pakviesti idėją įgyvendinti drauge.
„Bendrystė atsiranda per dalijimąsi“, - įsitikinusi tyrimo apie filantropiją autorė Aneta Šlekytė – Kaminienė. Paramos lėšų telkimo ekspertė Aneta Šlekytė-Kaminienė iš savo patirties žino, jog Lietuvoje yra žmonių, kurie savo finansais nori prisidėti prie pokyčių švietime. Ir tai nėra tik naivus dosnumas. Tai yra noras investuoti į vaikų ateitį.
Mums Jūsų parama svarbi: https://www.ugdymomeistrai.lt/prisidetiSupport the Show.
-
Įsigyjame išmanųjį telefoną, tačiau naudojamės senoviniu mediniu skaičiuotuvu. Istorijos mokytojas Algis Bitautas įsitikinęs, kad ši metafora puikiai apibūdina švietimo sistemos pokyčius. Nors pakeitimų netrūksta, viskas lieka po senovei. Vilniaus Taikos progimnazijos etikos ir istorijos mokytojas nesistebi, kai vaikai jam atvirai sako: „Nenorime grįžti į mokyklą, kuri buvo iki šiol“.
Ką daryti, kad mokykla pagaliau taptų kitokia? A. Bitautas pabrėžia, kad ugdymo ašis yra mokytojas. Būtent į tai turėtų atsižvelgti tie, kurie turi galią kurti pokyčius švietime.
Paremti mūsų veikla galite čia: www.ugdymomeistrai.lt/prisidetiSupport the Show.
-
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius daug kam atrodo pesimistas. „Esu iš prigimties linkęs į optimizmą. Tačiau negaliu matyti absurdo, kuris vyksta, ir neįvardinti dalykų, kurie neadekvatūs“, - vienos stipriausių Lietuvos mokyklų vadovas įsitikinęs, kad norint judėti pirmyn būtina įvardinti esmines bėdas.
Šiame tinklalaidės įraše išgirsite:
Kuo pedagoginio reiklumo stoka susijusi su būtinybe šiemet laikyti valstybinius brandos egzaminus?
Kaip ugdymo turinys sukelia mokiniams įspūdį, kad mokytis yra atgrasu?
Kodėl mokinius ištižėlius ugdo mokytojai ištižėliai?
Kuo švietimo valdymas primena vėtrungę?
Kodėl mokytojų algų pakėlimas problemų neišspręs?Support the Show.
-
Kodėl ateities pasaulyje kūryba bus gyvybiškai svarbi? „Kai turime rimtą problemą, mes visada ieškome geriausio gydytojo, geriausio konsultanto, geriausio mokytojo, nes tas žmogus gebės pasiūlyti individualų sprendimą, neišeinantį iš prieš tai buvusios logikos, - naujų prasmių prodiusere save vadinanti Rasa Baltė - Balčiūnienė pabrėžia, kad kūrybingumas visais laikais buvo svarbi savybė, - Tačiau ateities pasaulyje visus stereotipinius dalykus galės atlikti dirbtinis intelektas. Žmonėms beliks arba nieko neveikti, arba būti kūrybingiems“.
Support the Show.
-
Kaip galiu tapti influenceriu savo klasėje? Ką galiu padaryti, kad mokiniai pradėtų klausyti, įsijungtų kameras, imtų su manimi diskutuoti? Ką turėčiau daryti kitaip? Pokyčių konsultantė, buvusi anglų kalbos mokytoja Lina Mieliauskienė įsitikinusi, kad pedagogai neturėtų nusileisti įtaką darančioms interneto žvaigždėms. Juk svarbiausi pokyčiai vyksta mokykloje – žinoma, jei ten savo darbą mylintys ir gebantys jį dirbti ugdytojai.
Support the Show.
-
Tai, kad nesveika pulti į kraštutinumus, mes žinome. Tačiau ar esate girdėję, kad lygiai taip pat žalinga ieškoti kompromiso? VU dėstytoja Eglė Daunienė pastebi, kad kompromisu komandoje dažnai visi lieka nepatenkinti. Tačiau ką daryti, jei nuomonės visiškai išskiria? Lyderystės ekspertė E. Daunienė siūlo pamatyti, kad yra būdas nepulti į kraštutinumus, tačiau tai nėra kompromisas. Ji pati džiaugiasi atradusi „Priešingybių valdymo“ (angl. „Polarity management“) metodą. Pasirodo, galima sklandžiai judėti tarp priešybių, tik svarbiausia – jose neužstrigti.
Support the Show.
- Laat meer zien
