Afleveringen
-
Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje jaučiamas pakilimas, grįžta tie pirkėjai, kurie buvo atsitraukę dėl pakilusių palūkanų ir tie, kurie buvo atsitraukę dėl geopolitinės situacijos, pasakoja Indrė Dargytė, lietuvių startuolio „BeMyBond“ vadovė.
„Kuo labiau neužtikrintos akcijų rinkos, tuo labiau investuotojai grįžta į fiksuoto pajamingumo instrumentus arba nekilnojamojo turto rinką“, – pastebi I. Dargytė. Kauno kairiajame Nemuno krante „Nemunaičių“ kvartale vystomas projektas „Pasaka“ siūlo investavimo galimybę įsigyjant obligacijas. SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ investicijų vadovas Kasparas Juška sako, kad investuotojus vilioja išskirtiniai ir ilgalaikiai NT projektai, kurie išgyvena kelis ekonominius ciklus ir kuriuos bendras fonas mažai veikia. Šiuo metu toks – „SBA Urban“ projektas „Pasaka“ „Nemunaičių“ kvartale Kaune, priešais Kauno senamiestį ir Nemuno salą.
„Iš buvusios industrinės zonos miesto vieta virsta į naują žydintį multifunkcinį miesto centrą, kur žmonės dirba, gyvena ir leidžia laiką“, – aiškina K. Juška. Projekto „Pasaka“ statybų baigtumas siekia apie 25%, jis finansuojamas vystytojų nuosavomis lėšomis, „BigBank“ jau suteikta paskola ir 1,5 mln. eurų obligacijų emisija, kuri per „BeMyBond“ platformą platinama iki balandžio 24 dienos.
„Verslo tribūnos“ pašnekovai šią investiciją vadina konservatyvia galimybe mažmeniniams investuotojams, itin tinkama pradedantiesiems. Kartu tai ir būdas edukuoti, nes tokių galimybių atsiras vis daugiau, populiarėjant skolos instrumentams. Plačiau apie galimybes investuoti į naują išskirtinį projektą Kaune klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su „SBA Urban“ investicijų vadovu Kasparu Juška ir platformos „BeMyBond“ vadove Indre Dargyte. -
Nors kriptoturtas Lietuvoje vis dar laikomas santykinai nauju reiškiniu, Dainius Daugirda, advokatų kontoros NOOR partneris, sako, kad mokesčių administratoriai šį segmentą stebi ir taiko jam taisykles. Įsigijai, išmainei, pardavei – turi apskaičiuoti rezultatą ir, jei reikia, deklaruoti pajamas.
-
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie psichologinį smurtą darbe – tema aktuali, tačiau vis dar kelianti daug klausimų. Ką iš tiesų reiškia psichologinis smurtas? Kaip jį atpažinti? Kada reikėtų sunerimti ir kokių veiksmų imtis? Apie tai, kaip teisiškai vertinamos įvairios situacijos darbo aplinkoje, kokios frazės ar elgesio modeliai gali slėpti psichologinį spaudimą, ir ką daryti, jei tokia praktika naudojama, kalbasi „Sorainen“ partneriai, advokatai Jurgita Karvelė ir Kazimieras Karpickis.
-
Apie filantropijos ir mecenatystės pavyzdžius pasaulyje, galimybes jiems augti Lietuvoje ir dalinimosi džiaugsmą, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su Kotryna Stankute-Jaščemskiene ir Mindaugu Morkūnu.
-
Mecenatas Vaidas Barakauskas jau investavo pusantro milijono eurų į Rokiškio rajone stovinčią Onuškio bažnyčią, o atrastos senosios freskos reikiamą sumą, veikiausiai, padvigubins.
Onuškio bažnyčia – viena seniausių medinių bažnyčių visoje Lietuvoje. Šimtmečius skaičiuojantis istorinis pastatas vargu ar būtų dar ilgai gyvenęs, jei nebūtų patraukęs mecenato dėmesio.
Mažesnėms savivaldybėms tokie projektai be mecenatų indėlio neįkandami, sako Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas. Bažnyčios atstatymą inicijavęs ir jį finansuojantis Vaidas Barakauskas – netoliese esančio Ilzenbergo dvaro savininkas. Jis juokauja, kad bažnyčiai tiesiog pasisekė, kad ji šalia dvaro, nes nei su šiuo kraštu, nei su bažnyčia, jo anksčiau jokie saitai nesiejo.
„Tvarkant dvarą istoriškai būdavo, kad reikia prisidėti ir prie vietos bendruomenės, taip pat ir religijos,“ – pasakoja mecenatas. Kelias buvo ilgas, vien tik projektavimas truko kelerius metus, vėliau darbai, galiausiai atrastos freskos, apie kurias iki šiol niekas nežinojo. Mecenato indėlis šiame projekte itin svarbus ne tik finansine prasme – tai visai kitos galimybės ir lankstumas.
„Tyrimai, ekspertizės, visi tie dalykai reikalauja ne tik laiko, žinių, bet ir papildomų išlaidų, vien tyrimai kainuoja panašiai kaip patys darbai ir jas privatus investuotojas sprendžia gerokai greičiau ir paprasčiau“, – džiaugiasi Rokiškio meras. Plačiau apie mecenatų indėlį mažesnėse savivaldybėse klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su mecenatu Vaidu Barakausku ir Rokiškio rajono meru Ramūnu Godeliausku. -
Nuolatiniai svyravimai ir nepastovi situacija pasaulyje investuotojus skatina ieškoti saugumo, diversifikuoti savo portfelį ir žvalgytis į įvairesnes investavimo formas, kurios suteikia galimybę fiksuoti uždarbį. Norint ramiau miegoti, reikia orientuotis į ilgesnį laikotarpį ir fiksuotą pajamingumą, sako SAVY ryšių su investuotojais komandos vadovė Audra Kondrotė.
-
„SmartPosti“ – labai didelės grupės dalis, o motininė įmonė Suomijoje „Posti“ – viena seniausių logistikos įmonių pasaulyje, skaičiuojanti keturis šimtus metų, turinti 17 tūkstančių darbuotojų bei 1,5 milijardų apyvartą, pasakoja „SmartPosti“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus.
Lietuvoje įmonė pradėjo nuo palečių pristatymo paslaugos ir labiau buvo žinoma „Itella“ vardu. 2020-aisiais buvo nuspręsta keisti profilį ir sukti į e-komerciją, tuo pačiu atsirado ir poreikis kitokiam įvaizdžiui.
„Prieš du metus priėmėm sprendimą, kad reikia tokio brendo, su kuriuo būtume aiškiai matomi kaip savo įmonių grupės dalis“, – kaip gimė „SmartPosti“ aiškina vadovas. -
Pastarasis laikotarpis Europoje ir pasaulyje pilnas netikrumo ir geopolitinių iššūkių, kurie formuoja ir žmonių emocijas bei klimatą darbovietėse. Visgi Lietuvos darbo rinkoje šį pavasarį situacija atrodo gana stabili, o statistiniai duomenys rodo teigiamas tendencijas – nedarbas mažėja, laisvų darbo vietų pasiūlymų daugėja visuose portaluose, sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. Nors ekspertai prognozuoja gerėjančią situaciją, tačiau tvarumo ir stabilumo darbo rinkoje vis mažiau, ir tai susiję ne tik su ekonominiais veiksniais, bet ir darbuotojų elgsena – žmonės gerokai lengviau keičia darbą.
-
Valstybė turi daugiau nei 9 milijonus kvadratinių metrų nekilnojamojo turto ir strateginis siekis – efektyvinti nekilnojamojo turto (NT) portfelį, sako valstybės įmonės Turto bankas Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė. Kasmet valstybės valdomo nekilnojamojo turto mažėja 4-5 % per metus ir tai vyksta valstybės institucijoms bei Turto bankui parduodant NT viešo aukciono būdu per e-varžytines. Pernai valstybės institucijos atsisakė ir Turto bankui perleido beveik 50 000 kvadratinių metrų nereikalingų patalpų, kurios bus parduodamos aukcionuose.
-
Konkurencingoje verslo aplinkoje valdybos nario pozicija dažnai laikoma prestižine, neretai asocijuojama su galimybe įtakoti verslą strateginiame lygmenyje. Tačiau Agnė Jonaitytė, advokatų kontoros NOOR partnerė, pabrėžia, kad šis daugelio geidžiamas statusas reikalauja daug patirties, žinių, pasirengimo, bei susijęs su nemaža atsakomybės rizika.
-
Geopolitinės įtampos, trikdžiai tiekimo grandinėse, potencialūs prekybos karai, kuria neapibrėžtumo atmosferą, kurioje ūkininkai ir agroverslo atstovai negali jaustis užtikrinti dėl ateities. Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento vadovė, sako, kad net ir tokiu metu labiausiai pasiteisinanti taktika yra proaktyvumas: tinkamai sureagavęs į dabar vykstančius pokyčius, šalies agroverslas galėtų raškyti finansinę naudą ir kilstelėti Lietuvos konkurencingumo lygį.
-
Sirin Development, the largest logistics real estate developer in the Baltics for nearly two decades, boasts a portfolio nearing 500,000 square meters of industrial and logistics space. The company is now shifting its strategy toward build-to-suit (BTS) projects, which are customized to meet clients' specific requirements. "This decision is purely data-driven," explained Lukasz Tomczyk, head of commerce division at Sirin Development, highlighting the escalating demand for such facilities.
-
Mecenatystė visame pasaulyje yra viena svarbiausių kultūros ir meno finansavimo formų, filantropijos ir mecenatystės tradicijos pamažu formuojasi ir Lietuvoje. Kaip kultūros įstaigos gali tapti patraukliu partneriu verslui, kokie geriausi mecenatystės pavyzdžiai Lietuvoje ir kokią naudą iš tokios partnerystės gauna abi pusės, savo patirtimi dalijasi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas „Kultūros laukas ir jo finansavimas pasižymi įvairove ir čia mecenatystei, rėmimui, labdarai tikrai yra platus laukas pasireikšti.“ - neabejoja dr. A. Gelūnas.
-
Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau keičia rinkodaros pasaulį – padeda automatizuoti užduotis, kurti personalizuotą reklamą, generuoti turinį, analizuoti. Tai, kam anksčiau reikėdavo daug laiko ir išteklių, dabar atlikti tampa gerokai paprasčiau. „DI supaprastino procedūras, kai kurias technines užduotis, kurioms anksčiau reikėjo arba labai daug finansinių resursų, arba labai didelių žmogiškųjų išteklių, dabar galima padaryti greičiau, geriau, paprasčiau“, – aiškina skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys.
-
Pirmoji biometano užpylimo stotelė Lietuvoje atsirado 2007 metais, tačiau sunkiojo komercinio transporto varomo šiuo kuru, kol kas skaičiuojama dešimtimis, analogiška situacija ir su elektra varomais sunkiaisiais automobiliais.
-
Neapibrėžtumo debesys, atslinkę su naujais prekybos karais, ir besikeičianti situacija tarptautinėse rinkose– aplinkybėmis Lietuvos žemės ūkis turi rasti savo kelią 2025-aisiais. Ar šalies ūkininkai pasiruošę atremti šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis?
Agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas dalijasi įžvalgomis apie geopolitinių pokyčių poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atskleidžia nematomas galimybes, kurios slypi už iššūkių fasado. -
Su prabanga, aukščiausio lygio meno kūriniais, ir ikoniškuoju plaktuko taukštelėjimu siejamų „Sotheby‘s“ aukciono namų kokybės tradiciją jau 15 metų Baltijos šalyse tęsia bendrovė „Baltic Sotheby's International Realty“, tarpininkaujanti parduodant, perkant ir nuomojant prestižinės klasės nekilnojamąjį turtą (NT). Marius Bružas, bendrasavininkis ir vadovas dalijasi įžvalgomis, apie prabangaus būsto rinką ir jos subtilybes Lietuvoje.
-
Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos uostas ir jame veikiančios krovos bendrovės patyrė nemažai iššūkių. Vitalij Muštuk, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius, pasakoja, kaip uostui sekasi prisitaikyti prie pokyčių ir kokių naujų galimybių rinkoje įžvelgia viena didžiausių uostų krovos bendrovių Lietuvoje.
-
Liberalizacija – yra tas kelias, kuris veikia, skatina konkurenciją ir inovacijas. Viliamės, kad ją pavyks baigti laiku ir niekas neieškos priežasčių, kodėl to nedaryti. Paskutiniajame liberalizacijos etape dar liko maždaug pusė milijono vartotojų, kurie turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.
„Geras elektros tiekėjas yra lyg orkestro dirigentas. Jis ne tik užtikrina elektros tiekimą, bet ir jos gamybą, supirkimą iš smulkių vietos gamintojų, pasiūlos ir paklausos balansavimą, atsinaujinančių šaltinių plėtrą. O svarbiausia – prisiima su elektros energijos rinka susijusias rizikas, kad dėl to nereikėtų sukti galvos vartotojui“, – tiekėjo rolę aiškina „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga. – „Be tiekėjų neveiktų ir visos kitos grandinės rinkoje“.
Energijos tiekėjai tampa tarpininkais tarp gamintojų ir vartotojų, siūlydami sprendimus, kurie padeda optimizuoti išlaidas ir efektyviau naudoti energiją.
Kaip pažinti tiekėją prieš jį renkantis, koks tiekėjo vaidmuo rinkoje ir kaip teisingai pasirinkti patikimą partnerį – apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Elektrum Lietuva“ vadovu Martynu Giga. - Laat meer zien
