Afgespeeld
-
Ar tikrai 3 mėn. vaikas gali mokėti plaukti? Apie šį ir kitus, su vaikų raida susijusius mitus, pokalbis su mama ir neuromokslininke dr. Urte Neniškyte.
-
Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.
Antrasis pokalbis jau čia! Jis bus kitoks, nei pirmasis. Tai – vienos mamos istorija. Asmeniška ir jautri, bet su šypsena. Tai pasidalinimas plačiai atverta širdimi apie tai, ką reiškia dvi cezario pjūvio operacijos ir absoliučiai skirtingi jausmai po kiekvienos iš jų – nuo nusivylimo savimi ir klausimo „kokia aš mama, jei nesugebu pagimdyti savo vaiko?“ iki nuoširdaus, žvaigždes siekiančio džiaugsmo ir dėkingumo kūnui už tai, kad sukūrė stebuklą.
Šįkart pasidalinti savo mintimis apie motinystę pakviečiau Rūtą Mačiulytę-Valickienę, auginančią beveik keturių mėnesių sūnų Taurą ir trejų metų Tautę.
Rūta Jungtinėje Karalystėje, York‘o universitete, baigė socialinės politikos ir politologijos studijas ir sulaukė pasiūlymo dirbti viename Jungtinės Karalystės socialinių tyrimų centre, konsultuojančiame britų Vyriausybę, bet, nepaisant to, kad pasiūlymas skambėjo tikrai viliojančiai, nusprendė, jog prasmingiau būtų prisidėti prie savo šalies ateities kūrimo. Ji grįžo į Lietuvą, prisijungė prie programos „Kurk Lietuvai“, dirbo Ministro pirmininko komandoje, konsultavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o vėliau tapo „Kurk Lietuvai“ programos vadove. Taip pat buvo viena iš organizacijos „Baltos pirštinės“ iniciatorių.
Ir tai tik keletas dalykų, kuriuos būtų verta paminėti apie Rūtą. Aš niekaip negaliu atsiminti, ar esu kada nors Rūtą mačiusi gyvai, bet tikrai ją žinojau nuo mokyklos laikų, kai aktyviai dalyvavau mokinių savivaldoje ir Lietuvos mokinių parlamento veikloje. Rūta man buvo pavyzdys, skaitydavau apie jos veiklas internete ir žavėjausi.
O kažkada neseniai jos profilį pamačiau Instagrame ir tada laikas nuo laiko sureaguodavom viena į kitos pasidalinimus iš motinystės pasaulio. O paskui įvyko dar labiau netikėtas dalykas – ji parašė klausdama ar kartais mokyklos laikais nebuvau kokia nors veikli aktyvistė, nes mane iš kažkur atsimena ir net žino mano kalbėjimo manierą. :)
Taigi, tokia mūsų pažinties istorija. Pokalbis su šia jauna mama man – toks tikras, gyvas motinystės atspindys: su šypsena, atodūsiais, ašaromis ir klausimais, į kuriuos atsakymo kartais nėra.
Rūta 8 valandą vakaro atskubėjo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos intitutą su pižama ir kalbėjomės lyg senos pažįstamos, nors gyvai matėmės pirmą kartą.
Man labai patinka, kad Rūta nemėgsta pacukruoto, pagražinto kalbėjimo apie motinystės patirtis, bet moka iššūkiais ir sunkumais pasidalinti su šypsena, patvirtinančia jos pasakytus žodžius, jog motinystėje yra visos paletės spalvos ir nereikia galvoti, kad toje paletėje bus tik rožinė ir žydra.
Kviečiu klausytis.
Ačiū VU radijui START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.
Kalbėkime, mamos
Marija
-
Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.
Šįkart kalbamės su trijų vaikų mama Viktorija Poviliene. Kai paklausiau, kaip ją galėčiau pristatyti, ji atsakė, kad neturi jokių titulų, visada nori tik kavos ir miego, ir dar būtų gerai turėti laiko kišenę.
Bet kai kurios mamos Viktoriją tikrai žino iš tinklaraščio „Daugiau, nei virtuvė“ gyvavimo laikų. Apie jį ir apie rašymo terapiją, padedančią susidėlioti savo mintis, kalbėsime ir šio pokalbio metu.
Šiandien Viktorija – laisvai samdoma rašytoja. Sužinojusi, kad Viktorija lanko mamas, labai norėjau pakviesti ją pasidalinti, kaip kilo ši idėja, kaip ji ar ją randa mamos ir kokios pagalbos mamos dažniausiai ieško? Klausiau, kokie jausmai aplanko, kai patiri persileidimą? O triskart?.. Anot jos, kiekvieną kartą tai skausmas, kurio niekam neperduosi, su niekuo nepasidalinsi, ir kuris visada su tavimi.
„Atrodo, neturi nieko apčiuopiamo, ko galėtum gedėti, bet realiai tu gedi savo svajonės“, – sako ji.
Taip pat kalbėjome apie santykiams pagalius į ratus kaišiojančią buitį, rutiną ir kas pasikeičia, kai atsiranda vaikai. Apie rūpestį savimi, kaip to nepamiršti, apie mamų super galias ir kodėl geriau rinktis miegą su kūdikiu dieną ar anksti vakare, nei spoksojimą iki išnaktų į ekraną žinant, jog rytoj tau vėl truks miego, būsi pavargusi, pikta ir irzli. „Jeigu tau kažkas netinka, būk drąsi daryti taip, kaip tau reikia“, – linki mamoms Viktorija.
Norėčiau palinkėti šio pokalbio klausyti atvira širdimi – ne ieškant tiesos ar klaidų požiūryje, pasirinkimuose, o tiesiog kaip vienos mamos nuoširdų pasidalinimą. Vienos šeimos, mamos, moters istoriją. Galbūt šis pokalbis jus įkvėps aplankyti pažįstamą mamą?
Kalbėkime, mamos.
Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.
Kalbėkime, mamos.
Marija
-
Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.
Sveiki, čia – „Kalba mamos“. Su jumis sveikinuosi aš, Marija Keršanskienė, ir kviečiu klausytis pokalbių su mamomis. Tai pirmasis įrašas, kuriame dalinuosi savo asmenine patirtimi ir kodėl manau, kad verta kalbėti ne tik apie pačias šviesiausias motinystės spalvas.
Kalbėsime tikrai ne apie geriausias sauskelnių ar vežimėlių akcijas, o apie tai, ką reiškia būti mama: apie nuovargį, baimę, nepasitikėjimą savimi, bet ir nežinia iš kur atsirandančias jėgas, kai jau, rodos, net nepameni, ką reiškia normalus, nepertraukiamas miegas naktį, o joks aplinkinių patarimas netinka ir visiškai neguodžia.
Apie daugybei mamų pažįstamus jausmus, kurie kartais būna labai netikėti ir gąsdinantys: pyktį, kaltę, savigraužą, liūdesį ir nepasitikėjimą savimi. Apie lyginimąsi su kitomis mamomis ir kaip ištrūkti iš šitų spąstų. Apie meilę sau ir pasikeitusiam savo kūnui, meilę tai moteriai, kuri gimsta iš naujo kartu su vaiku. Apie stereotipus, mitus ir aplinkos spaudimą, apie santykius – su savimi ir kitais, apie savo svajonių ir vaikų auginimo derinimą.
Tačiau tai jokiu būdu nebus dejuojančių ir gyvenimu nusivylusių mamų pokalbiai. Kalbėsime ir apie motinystės džiaugsmą bei sunkiai į žodžius sutalpinamą prasmę, kurią gyvenimui dovanoja vaikai.
Kviesiu mamas dalintis savo patirtimi ir patarimais, ką daryti, kad motinystė suteiktų kuo daugiau teigiamų emocijų, minčių ir vestų ne į savigraužos, liūdesio ar kaltės duobes, iš kurių išlipti gali būti labai sudėtinga, o į savęs atradimą, augimą ir meilę: sau, savo šeimai ir gyvenimui.
Vaikų auginimas – pati geriausia gyvenimo mokykla, ir, kaip pasakys pirmoji mano pašnekovė, Sigita Valevičienė – tai patys geriausi psichoterapijos ir savęs pažinimo kursai, tokie, kokių niekur pasaulyje už jokius pinigus nenusipirksi, nes joks psichoterapeutas taip giliai „neiškrapštys“ pačių giliausių kertelių, kaip tą padaro vaikai. Ir čia apie tai kalbės mamos.
Kviečiu klausyti, dalintis ir prisidėti prie šios tinklalaidės gyvavimo.
Marija
![[S01E02] Rūta Mačiulytė-Valickienė: Motinystėje yra visos paletės spalvos](https://is1-ssl.mzstatic.com/image/thumb/Podcasts122/v4/50/9d/85/509d852d-df2a-800f-b524-6e6b73cc67e6/mza_16871213657933712133.png/80x80bb.jpg)