Afleveringen
-
Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?
300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.
Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.
Ved. Regina Montvilienė -
Smulkų daržininkystės ūkį Klaipėdos rajone Baukštininkų kaime turi Asta ir Kęstutis Paulauskai. Augina bulves ir įvairias daržoves. Jas prižiūrint dar yra daug rankų darbo. Todėl nedidelio ūkio šeimininkai darbams mechanizuoti tikisi ES paramos. Ar galės ja pasinaudoti? Atsako ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.
Jau tapo įprasta, kad į žemės ūkio kooperatyvus buriasi pieno gamintojai ar grūdų augintojai. O Radviliškio rajone susikūręs kooperatyvas „Mundus seminum“ vienija sėklinių daugiamečių žolių augintojus. Dabar jame yra 5 nariai, sutelkę augintojus iš įvairių Vidurio Lietuvos rajonų. Išdžiovintos ir išvalytos sėklos parduodamos Europos Sąjungos šalyse ir Azijoje. Kooperatyvo direktorius Mindaugas Biliūnas pastebi, kad Lietuvoje parduodama daugiau kokybiškų sėklų, nes vis daugiau gyvulių augintojų imasi atnaujinti pievas ir ganyklas.
„Verslas kaime“. Sostinėje tarp didelių prekybos centrų vietą randa ir nedidelės, išskirtinai tik Lietuvos ūkininkų užaugintais ar pagamintais produktais prekiaujančios krautuvėlės. Krautuvė „Savam kieme“ siekia kurti bendruomeninį ryšį tarp ūkininko, pardavėjo ir pirkėjo. Ūkininkas žino, kas valgys jo užaugintus produktus, o pirkėjas – kas ir kaip juos užaugino. Pirkėjai irgi vieni kitus pažįsta, nes į kaimynystėje veikiančią krautuvę šviežių produktų užsuka kasdien.
Ved. Regina Montvilienė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės rajone paukščių gripu susirgus paukščiams, dabar klaipėdiškiai ūkininkai ėmėsi ypatingų saugumo priemonių. Apie sustiprintą apsaugą kituose šalies paukštynuose, paukščių gripo pasekmes paukštienos eksportui – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Vienos didžiausių Alytaus rajone ir 24 kilometrus nuo miesto nutolusio Simno seniūnas Vladas Čeponis sako, kad greičiau sužinoti kaimuose gyvenančių žmonių bėdas, atliepti jų poreikius labai padeda išrinkti 5 seniūnaičiai. Vietos gyventojai pamažu pratinasi prie seniūnaičių, dar retokai į juos kreipiasi, bet pamažu įsitikina, kad jie, kaip tarpininkai tarp seniūno ir kaimo gyventojų, iš tiesų gali padėti. Ir tam nereikia pačiam keliauti į seniūniją ar rajono centrą. Seniūnas pripažįsta, kad be seniūnaičių jaustųsi kaip be rankų. Pokalbyje dalyvauja Simno seniūnas Vladas Čeponis, Verebiejų seniūnaitis Gintas Bartaškevičius ir Mergalaukio-Kalesninkų seniūnaitė Birutė Venskūnienė.
Fikusai kaip kambariniai augalai auginami Lietuvoje. Tačiau Indijoje bengalinis fikusas auga gamtoje ir yra pripažintas nacionaliniu medžiu. Kokie būdingi jo bruožai, kodėl šie medžiai Indijoje buvo atsidūrę ant išnykimo ribos, – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.
Ved. Regina Montvilienė -
Žiemos šventėje „SARTAI 2025” lenktynės ant ledo nevyko, bet čia persipynė žirgų pasirodymai, muzikos sąskambiai, gausi mugė ir labai įvairios pramogos. Apie renginio tradicijas bei svarbą pasakoja Zarasų kultūros centro vadovas Aurimas Gudas, savomis įžvalgomis dalijasi „Arklių taksi“ vadeliotojai Robertas iš Prienų rajono ir Ramūnas iš Alytaus rajono.
Lietuvoje dar nematytos gyvulių ligos grėsmė – vis didesnė. Lenkijoje užfiksuoti pirmieji Mėlynojo liežuvio bei Snukio ir nagų ligos atvejai. Apie reikalavimus avių, ožkų ir galvijų priežiūrai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.
Meškų Lietuvoje pastebima vis dažniau. Apie jų gyvenimo ypatumus, žiemos iššūkius gyvūnams pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Raseinių rajone Ramonų kaime gyvenantis ūkininkas Romas Balčaitis, pradėjęs veiklą nuo 1,5 ha močiūtės žemės, per tris dešimtmečius sukūrė modernų 600 ha šeimos ūkį. Įtakos turėjo auklėjimas šeimoje, mat anksti netekus tėčio, mama rūpinosi vaikais ir padėjo suprasti, kad norint kažką pasiekti reikia sunkiai padirbėti. Tokio principo laikosi ir ūkininko sūnus Modestas, diplomuotas agronomas, ryžtingai nusiteikęs tęsti šeimos ūkio veiklą.
Vilniaus kolegijoje drabužių siuvimo projektavimo mokslus baigusi ir 6 m. pramonėje padirbėjusi kaunietė Jovita Liužinienė dabar su šeima gyvena Jonavos rajone netoli Upninkų esančiame vienkiemyje. Su vyru Remigijumi tvarkosi nedideliame ūkelyje ir keičia profesiją, pradeda keramikės veiklą. Kas paskatino ir kaip sekasi?
Šių metų žiemą kol kas nebuvo rimto sniego, o ir šaltukas tik šią savaitę spustelėjo, bet sąlygos peršalimams, įvairioms kvėpavimo takų ligoms plisti tikrai tinkamos. Be to ir lėtai trumpėjantis tamsus paros metas išbando visų kantrybę, kurdamas prastą nuotaiką. Žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė mano, kad daugeliui išvengti ligų ir geriau jaustis gali padėti mėta.
Ved. Arvydas Urba -
Raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, kiaušinių, grikių, o vasarą ankstyvų daržovių ir įvairių uogų iš Keršių ūkio gali rasti ūkininkų turgeliuose ir Vilniuje. Varėnos rajone Barčių kaime įsikūrę Zita ir Vytautas Keršiai turi tik 50 ha, bet išgyventi padeda įvairios veiklos ir pardavimai tiesiai vartotojams. Sumanūs ūkininkai ir toliau įvairina veiklas: pradeda statyti šiltnamius jau įsigijo mėsinių galvijų.
Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ir miško ūkiui. Tokia tema praėjusį antradienį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vyko mokslinė konferencijja. Apie įdomiausius, ne tik agrariniam sektoriui, bet ir visuomenei svarbius mokslininkų tyrimus pasakoja centro direktorius Gintaras Brazauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Biurokratija apraizgiusi ne tik Lietuvos žemės ūkio sektorių, bet nuo biurokratų kenčia ir vokiečių ūkininkai. Kas juos labiausia erzina ir kada tikimasi pokyčių? Pasakoja LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.
Ved. Arvydas Urba -
Vakar žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai susitiko su premjeru Gintautu Palucku. Per dvi valandas aptarti dabar svarbiausi žemės ūkiui klausimai, bet sprendimų jokių. Kol kas tik projektai, planai ir neaiškumas ar bus žemės ūkis strategine ūkio šaka, kaip rašoma vyriausybės programoje. Susitikimą vertina ŽŪR ir ŽŪT vadovai Arūnas Svitojus ir Jonas Vilionis ir premjero patarėjas Vigilijus Jukna.
Raseinių rajono ūkininkas Antanas Račas iš bioatliekų pats gamina trąšas. Jau šešerius metus ūkininkas rūpinasi, kad visos augalininkystės ūkio atliekos, susidarančios valant grūdus ir tvarkant šiaudus, iš ūkio neišvažiuotų, o sukompostavus galulaukėse su mėšlu, taptų gera trąša 800 ha augalininkystės ūkyje.
Medienos cechas Varėnos rajone Vydenių kaime veikia jau dešimtmetį. Vienas iš jos savininkų Justas Sinkevičius pasakoja apie darbo vietas vietos gyventojams ir gamybos ypatumus. Kodėl pušies ir eglės ruošiniai atvežami iš Suomijos, o maumedis iš Kanados?
Ved. Arvydas Urba -
Trys melžiamos karvės, penki paršiukai, dvi dešimtys vištų – Jurbarko raj. Juodaičiuose gyvenančios Marcinkų šeimos pagalbinis ūkis. Vakarinės ruošos tvarte metu kalbintas Stanislovas šėrė kiaules ir lesino vištas, o sūnus Tadas melžė karves. Vyrai pavadavo susirgusią ūkelio šeimininkę Janiną, kuri džiaugėsi, kad ir vyras, ir sūnus tęsia giminės tradiciją savo šeimas aprūpinti kokybišku maistu, kurio užtenka penkiems vaikams, marčioms, žentui ir keturiems anūkams.
Jaunasis Šalčininkų raj.ūkininkas Aidin Zulfijev šeimos ūkyje atsakingas už mėsinių galvijų bandą, kurioje dabar 120 angusų. Abejonių ar likti ūkyje nebuvo, nors be paramos galvijus auginti neapsimoka ir dabar jau veiklos nepradėtų. Labai trukdo perdėti, nelogiški biurokratiniai reikalavimai, bet vaikinas dar nepraranda optimizmo, nes darbas jam patinka.
Vasario pradžioje lizdus pradėjo krauti jūriniai ereliai, įsikūrę Raseinių raj. Blinstrubiškių miške, iš dviejų pusių apsuptame Paupio tvenkinių. Kuo ypatingi erelių lizdai ir patys paukščiai pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės apsaugos specialistas Vaidas Greičius.
Ved. Arvydas Urba -
Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai su laimėjimą pelniusiais Ignalinos, Klaipėdos, Mažeikių rajonų ūkininkais. Iš dalyvavusių 260 ūkių, apdovanoti 105 geriausieji.
Verta žinoti. Lietuviškose pievose ir daržuose galima aptikti augalų, iš kurių gaminama ne tik arbata, bet ir kava. Šio gėrimo alternatyvomis dalijasi žolininkas, ūkininkas iš Anykščių rajono Ramūnas Daugelavičius.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.
Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.
Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.
Ved.Kristina Toleikienė -
Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.
Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.
Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.
Ved. Kristina Toleikienė -
Siekiant pažaboti nelegalų ir nesaugų darbą žemės ūkyje nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reglamentas, numatantis ūkininkams darbdaviams taikyti sankciją - mažinti tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipia dėmesį, kad už nelegalų darbą ar darbo saugos pažeidimus Lietuvoje darbdaviai yra griežtai baudžiami ir pagal nacionalinius įstatymus, o įsigaliojus ir Socialinės paramos sąlygų reglamento numatytoms sankcijoms, ūkininkams būtų taikomas netgi dvigubas baudimas. Su tuo sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, jis ketina neteisingą dvigubo baudimo klausimą kelti Ministrų taryboje. ir ieškoti išeičių.
Žagarės mietelyje, Joniškio rajone, netrūksta lankytinų objektų, bet netrukus duris atvers ir ūkininko Daivano Pranciulio įkurtas privatus technikos muziejus. Naujai suremontuotame sandėlyje duryse yra paliktas raktas, kad norintys apsilankyti jau dabar, patys galėtų užsukti ir apžiūrėti kaupiamą ekspoziciją. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni nesunkiai išvardintų eksponuojamų automobilių, televizorių, radijo aparatų pavadinimus, o jaunesniems tai būtų patirtis apie tėvų ar senelių turėtą buitį.
„Verslas kaime“. „Ūkis ūkelis“, - taip gražiai Adas Gabrilavičius pavadino savo ūkį, įkurtą Vaišviliškių kaime, Anykščių rajone. Ūkio šiltnamiuose ir dirvoje auginamos braškės. Sekasi gerai, bet norint turėti veiklos visus metus, teko sugalvoti, kaip iš sezoninio uogų ūkio tapti visus metus dirbančiu ūkiu. Imtis perdirbimo ūkininkui pavyko pasinaudojus Anykščių rajono savivaldybės teikiama parama ūkininkams. Ūkio kieme jau veikia nedidelis cechas, kuriame liofilizuojamos uogos ir vaisiai.
Ved. Kristina Toleikienė -
Kėdainiuose statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios grandinės modulį. Projekto vystytojai Renaldas Pelanis ir Rimantas Kučinskas sako, kad pastatyti centrą - tik pusė darbo, logistikos centro sėkmė priklausys nuo naujos pasitikėjimo praktikos sukūrimo tarp ūkininko ir pirkėjo, ir logistikos centro kaip paslaugų teikėjo.
Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo diplomą ir užtektinai teorinių žinių, Šiaulių rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Lengvenis tuo neapsiriboja. Anot jo, mokytis, tobulėti tenka visa gyvenimą. Juk mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų veislių, technologijų, trąšų, chemikalų ir pan., tad svarbu neatsilikti ir ieškoti geriausių sprendimų. Apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir galimų nuostolių ūkininkui padeda pasėlių draudimas.
Lietuva, kaip ir visa Europa, siekia bendrai atkurti ungurių išteklius, bet rezultatų vis dar nėra. Mokslininkai šią žuvį vadina viena paslaptingiausių žuvų, apie kurią net 21 amžiuje dar labai mažai žinoma. Apie tai pasakoja Gamtos tyrimo centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys.
Ved. Kristina Toleikienė -
Angoros ožkas Panevėžio rajone, Mickiemės kaime Beata Norvilė augina kartu su mama Gražina Vildzevičiene. Moterys atvykstančių laukia su edukacinėmis programomis, pačios mėgaujasi laisvai vaikštančių gyvūnų draugija, o iš išskirtinės vilnos savo rankomis kuria rankdarbius. Anot jų, vis daugiau žmonių domisi Angoros ožkų vilna - mohera ir galimybe daiktus kurti savomis rankomis.
Šilutės rajone aptiktas ir likviduojamas paukščių gripo atvejis – signalas kitiems ūkininkams. Iš šiltų kraštų jau grįžtantys paukščiai bėdų gali parskraidinti ir nedideliems ūkiams, ir komerciniams paukštynams. Apie reikalavimus vištų priežiūrai, prevenciją ir ekonomines grėsmes – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.
Kurtuvėnų regioniniame parke veikia gamtos mokykla. Ji apsupta miškų ir veikia pagal senąsias žemaičių tradicijas pastatytoje sodyboje. Čia vyksta etnokultūros renginiai, organizuojamos edukacinės programos, stovyklos, gyvena kelios vištelės. Apie visa tai pasakoja Kurtuvėnų regioninio parko Jautmalkės gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Atsižvelgta į paramos smulkiesiems ūkiams svarbą. Bus finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paramos paraiškos. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą papildomai skirti 2,35 mln. eurų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis negaili kritikos valdžiai dėl to, kad ilgą laiką smulkūs šeimos ūkiai negalėdavo investuoti į techniką.
Pagrindinė aukštąjį žemės ūkio mokslą įgijusių specialistų kalvė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Ją baigusių specialistų laukia valstybinės įstaigos ir verslas. Tad toliau stengiamasi tobulėti, įgyvendinami nauji projektai, plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas. Tenkinant didėjantį čia parengtų specialistų poreikį, šiemet į pirmąjį kursą bus priimta 100 daugiau pirmakursių. Išsamiau VDU ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.
Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie tai, kaip finansus Londone studijavusi Justina Bojeli visgi suprato, kad jos širdis kaime būnant su žirgais. Padedama šeimos, Vilniaus rajone Justina įkūrė „Fortūnos svajonių ūkį“. Dabar žirgyne gyvena 8 žirgai, o jų emocinei būklei skiriamas išskirtinis dėmesys. Justina sako, kad ji gali ir ne joti, žirgų laikymas – gyvenimo būdas.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Kone didžiausią ūkį Švenčionių rajone turintis Antonijus Jundo jau tikrai ne naujokas ūkininkavimo srityje. Nuo 1994 metų pradėjęs ūkininkauti vyras laikė ir karves ir kiaules, bet galiausiai nuspręsta koncentruotis į augalininkystės ūkio plėtrą. Moderniausios technologijos leidžia ne tik sudominti jaunimą, bet ir tausoja žemę. Jundo šeima jau 10 metų nearia laukų.
Miesto bitininkavimas vis dar apipintas įvairiais mitais, o juos griauti padeda atlikti moksliniai tyrimai. Miesto bitininkavimo ambasadorius, ,,Urbanbee“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad miesto medus augalų prasme yra labai įvairus, darant tyrimus, jame neaptikta jokių sunkiųjų metalų.
Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ alyvuogių aliejaus someljė, verslininkė Liana Davletšina papasakos apie geriausio pasaulyje alyvuogių aliejaus rinkimus, kurie vyksta Romoje. Kas svarbiausia, norint pelnyti geriausiojo titulą, papasakos Liana, ne kartą lankiusis geriausiame pasaulio alyvuogių aliejaus ūkyje, esančiame Italijoje, Apulijos regione.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.
Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.
Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.
Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.
Ved. Rūta Simanavičienė -
UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.
Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.
Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius. -
Berlyne tebevykstančioje parodoje tarp 1400 dalyvių, atstovaujančių įvairių pasaulio šalių paveldui bei tradicijoms, žydinčių augalų bei medžių dydžiu ir spalvingumu ypač išsiskiria olandų ekspozicija. Jų nesupainiosi su Maroko ar Tuniso ekspozicijomis, kuriose kvapai ir subtilūs meistrų darbai žavi. Stebina ir šiauriečiai norvegai, tautiniais rūbais pasipuošę ir net originalų būstą pasistatę. Šįkart laidoje – pažintis su keletu dalyvių.
Be duonos neapsieina nė vienos šeimos kasdienis ir šventinis stalas. Dažnas ypač vertina namuose keptą kvietinę ar ruginę duoną. Tad dabar ne tik kaime, bet ir mieste moterys mėgina kepti ir mėgaujasi pačių iškepta duona. Tuo metu Kretingos r. Darbėnuose gyvenanti Vida Viskontienė ne tik kepa duoną, bet turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Mat jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną, viena kitai perduodančios savo patirtį.
Ne vienas pavydėtų Šilalės r. Požerės kaimo ūkininko Stasio Eitučio gyvenimo įvairovės. Čia mišriame ūkyje 100 hektarų auginami javai, lubinai, dar turi 200 avių, 150 elnių. Uždarose patalpose vandenyje šokinėja šamai, karpiai, kitos žuvys – tvenkiniuose. Pasak Eitučio, pats gamtininkas, daugiau linkęs savo gyvenimą sieti su aplinka, gamta, ir taip su malonumu darbuojantis viskas eina į priekį. - Laat meer zien
