Afleveringen
-
Vienam garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Šliogeriui šią savaitę būtų sukakę 80-imt.
Rugsėjo pradžioje iškilmingai atidaryta dalis pastatytų naujųjų Lietuvos ir muzikos teatro akademijos rūmų Olandų gatvėje Vilniuje. Kiek kukliau savo mokinius atnaujintose patalpose Vilniaus naujamiestyje sugrįžti kviečia Justino Vienožinskio dailės mokykla.
„Tai yra ne tik Lietuvos problema“, – komentuodamas pastebėjimus, kad mąžta susidomėjusių liaudies dainomis, sako etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius. 2025-ieji paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Kaip keičiasi folklorinio dainavimo tradicijos Lietuvoje?
Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į Prancūzijoje prasidėjusį Lietuvos kultūros ir meno sezoną.
Lietuvos parodos prestižiniame „Pompidou“ kultūros ir meno centre, Vilniaus ir Sorbonos universitetų bendradarbiavimas, naktinės vilnietiškos kultūros vakarėliai Paryžiuje ir kiti ryškiausi Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo savaitgalio akcentai su Paryžiuje dirbančiais bendradarbiais Austėja Kuskiene, Kotryna Lingiene ir Ignu Zaliecku.
„Prancūzija ilgus metus buvo ir, deja, vis dar yra labai puiki žaidimų aikštelė rusų propagandai“, – pripažįsta vienas dienraščio „Le Monde“ kultūros redaktorių Florent’as Georgesco. Pokalbis su apie 25-erius metus reguliariai Lietuvoje viešinčiu žurnalistu apie tai, kodėl Prancūzijai naudinga daugiau žinoti apie mūsų kultūrą ir istoriją, prancūzų santykį su ukrainiečių ir rusų menininkais ir kultūros žurnalistikos vaidmenį šiandieniniame geopolitiniame kontekste.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Nuotr. aut. Šarūnas Mažeika/BNS -
Prieš porą dienų netekome rašytojo Rolando Rastausko. Kas jį jaudino kaip kūrėją, kas yra jo tipinis skaitytojas ir kodėl jį galima laikyti miesto intelektualu? Interviu su Rolandu Rastausku ištraukos.
Šiuolaikinio meno centre Vilniuje prasidėjo 15-oji Baltijos trienalė. Menininkas Toine Horvers joje pristato 15 valandų truksiantį performansą „Rolling 1“. Šis darbas pirmą kartą atliktas prieš 38 metus Amsterdame.
Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys?
Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui sukanka 150 metų ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.
„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.
Pasaulio kultūros apžvalgoje - vandens festivalis Benine, į Vanuatu sugrąžinti pavogti palaikai bei Peru medkirčiai, besiveržiantys į autochtonų teritorijas.
„Dizaino pasaulyje vyksta virsmas“, – taip į dizaino lauką žvelgia parodų architektas, kuratorius ir daiktų dizaineris Vytautas Gečas. Kaip keičiasi šis laukas ir kiek dar stipri tautinė tapatybė dizaino sferoje?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Zijn er afleveringen die ontbreken?
-
„Drąsiai bandykite ir nesmerkite savęs“, – Lietuvos mokytojams linki tarpdisciplininio meno kūrėja Dalia Kiaupaitė, mokanti mokytojų bendruomenes kūrybiškumo. Ar kiekvienas gali jo išmokti?
Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?
Ar esate lankęsi kariljono koncerte? Gali būti, kad taip, tik apie tai nesusimąstėte. Šis plačiai girdimas, bet ne visiems matomas instrumentas Kaune skamba jau beveik devyniasdešimt metų.
Pasaulio kultūros apžvalgoje - bronzinio Elono Musk'o biusto kelionė Amerikoje, vienas garsiausių maisto mūšių festivalių pasaulyje „La Tomatina“ bei netyčia vaiko muziejuje sudaužyta tūkstantmetė vaza.
„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.
Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda „Kompozicijos“.
„Jei galėčiau pragyventi tik iš kūrybos, būčiau vienas produktyviausių Lietuvos menininkų“, – sako Denisas Kolomyckis. Laisvai samdomas menininkas periodiškai susiranda pastovų darbą, tačiau pripažįsta – etatas žlugdo kūrybiškumą. Šią savaitę kūrėjas Jonavoje pristatė apie lyčių tapatybę ir stereotipus kalbančią parodą „Femina“, kurią, likus vos keletui dienų iki atidarymo, principingai nutarė iškeldinti iš Jonavos kultūros centro. Šį sprendimą kūrėjas priėmė sužinojęs apie galimą neskaidrią ir neetišką įstaigos vadovo veiklą. „Sėskim ir pakalbėkim“ susitikimas su Denisu Kolomyckiu apie kūrybinį principingumą, aktyvistinę ir profsąjunginę veiklą, kūrybos pristatymus regionuose ir vizualaus meno kūrėjams mokamus ar nemokamus honorarus.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Lietuvos kinas pirmą kartą taip ryškiai sužibėjo Lokarno kino festivalyje, iš kurio režisieriai Saulė Bliuvaitė ir Laurynas Bareiša parvežė net 4 leopardus. Pastaruoju metu galime džiaugtis ryškiais mūsų kino kūrėjų pasiekimais A lygio festivaliuose, kokios priežastys lemia tokią Lietuvos kino tarptautinę sėkmę?
Gelbėtojas – architektui, medinio paveldo puoselėtojui Povilui Konkulevičiui galima pritaikyti ir tokį epitetą. Prosenelio namą Kauno žaliakalnyje paveldėjęs vyras nejučiom emė kolekcionuoti tai, kas šiandien vos telpa į tris sandėlius. Architektu dirbantis Povilas svajoja apie visiems susidomėjusiems atvirą Statybų kultūros centrą.
1899 m. Palangoje viešai suvaidinta pirmoji lietuviška komedija „Amerika pirtyje“. Literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė pasakoja, kad „Amerika pirtyje“ ir mėgėjų klojimo teatrai buvo tarsi kultūrinis lietuvių ginklas prieš carinę valdžią, padėjęs sutelkti lietuvius ir išsaugoti kalbą bei kultūrą.
„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“.
„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie nuo gaisro išgelbėtus Somerseto rūmus Londone, aukcione siūlomus vintažinius kompanijos „Apple“ gaminius ir Stev'ui Jobs'ui priklausiusius asmeninius daiktus bei Jungtinėje Karalystėje bibliotekininkų prašomą uždrausti literatūrą.
„Paskutiniu metu pastebiu besikeičiantį filmo kūrėjų požiūrį – jie nori, kad jų darbus pamatytų kuo daugiau žiūrovų ir į tai investuoja vis daugiau", – sako Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius. Susitikimas su juo – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Per Žolinę Kaune nuaidėjo sutartinių maratonas „Suburtynė“. Jo organizatorė Skaidra Jančaitė teigia, kad renginys atviras visiems – net tiems, kurie nežino žodžių ir iki šiol nėra giedoję, o sutartinės padeda susikalbėti ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.
Mokykla tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, pamokos, kuriose galite šokti ir analizuoti šokio kūrimo ir režisūros aspektus – būtent tai pasiūlys Neringos gimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmosios tapsianti atvira meno mokykla.
„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą. Samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų.
Pasaulio kultūros apžvalga.
„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). <...> Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.
„Šitas eilutes girdite be pasiruošimo. Aš suprantu, kiekvienam tai būtų keista, bet dabar negirdėsite parašyto teksto“, – užlipęs ant scenos repuoja grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis. „Improvizacinis repas arba geriau žinomas anglišku pavadinimu „freestyle’as“ – tai žaidimas žodžiais“, – sako atlikėjas.
„Kiekvienas filmas man yra kaip nauja problema, kažkoks naujas klausimas, kurį aš noriu apmąstyti per filmą, per vaizdą ir tuo pasidalinti su žiūrovu“, – kalbėdamas apie naujausią savo pilnametražį filmą „Sesės“, sako kino režisierius Laurynas Bareiša. Pokalbis apie jo kūrimo užkulisius ir premjerą Lokarno kino festivalyje.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.
Menininkė Emilija Povilanskaitė savo naujoje solo parodoje meno kūriniuose įdarbina elektrą.
Kuo folkloro tyrinėtojams įdomus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Adutiškio kraštas?
Pasaulio kultūros naujienos.
„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.
Klingonų ar dotrakių? O gal esperanto, Interlingua ar TokiPona? Tai tik keli dirbtinių kalbų pavyzdžiai. Anot kalbininko Mariaus Smetonos, dirbtinės kalbos ateityje veikiausiai leis lengviau bendrauti su dirbtiniu intelektu.
„Japonija tiesiogine ir perkeltine prasme tapo sala, iš kurios nebuvo galimybių ištrūkti. Buvo labai sunku, iš kelionės grįžau su daugiau žilų plaukų“, – pasakoja karantino pradžioje piligriminiu keliu po 88 šventyklas Japonijoje ėjęs Narius Kairys.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
LRT KLASIKA keliauja po privačius, nišinius Lietuvos muziejus, vienas jų – neatrasto ir nesuprasto menininko Audrio Purlio muziejus Molėtų rajono Svobiškėlio kaime.
Meninis projektas „Kalbantys jausmai“ drauge su Šalčininkų jaunimu kūrė poeziją, kad ugdytų jų emocinį intelektą.
Esame ne teatralai, o vaizdų darbininkai – taip save apibūdina „Psilikono teatro“ kūrėjai Auksė ir Darius Petruliai. Nuo 2016 m. šis teatras tyrinėja nebeveikiančius, apleistus istorinius fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Širdys ir kaminai“ apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“ bus pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: žvilgsnis į naujausius į UNESCO saugomo paveldo sąrašą įtrauktus kultūrinius objektus, besikeičiančio klimato metamus iššūkius meno kūrinių saugotojams ir pervežėjams bei istorija apie amerikietės įsigytą Marko Chagallo paveikslą už 2 dolerius.
Apie ką pagalvote, išgirdę frazę „vasaros garsai“. Apie garsyną, aptiktą Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje, pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.
Anykščiuose Kultūros taryba pristatė naujas kultūros strategijos gaires. Kaip Anykščiai ketina plėtoti savo kultūros gyvenimą?
Apie tapybai tinkamus sezonus, laiką, kurio reikia išmokti, žodį „performansas“, ir tylos garsą su šiuolaikine menininke Židrija Janušaite – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.
Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.
Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.
Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.
Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.
Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.
„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.
Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė. -
Liepą Kaune surengtos net dvi mokslinės konferencijos, skirtos paminėti Kauno geto sunaikinimo 80-asias metines. Tarp šią savaitę Kauno IX forto muziejuje kalbėjusių pranešėjų buvo vokietė istorikė Andrea Löw. Šiuolaikinės istorijos instituto Holokausto studijų centro Miunchene atstovė pristatė savo tyrimą apie vokiškai kalbančius žydus, nacių deportuotus į okupuotas Baltijos šalis.
„Žmonėms patinka būti gundomiems, gąsdinamiems, žavimiems, įkvepiamiems narsos“, – taip parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ potekstę aiškina jos kuratorius Arūnas Gelūnas. Kokį dialogą parodoje mezga 17 a. ir šiuolaikiniai kūriniai?
Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše.
Pasaulio kultūros apžvalgoje: plačiai pasklidusių nuotraukų, užfiksavusių pasikėsinimą į buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trump‘ą, analizė bei po to sekusių kontroversiškų pasisakymų pasekmės.
„Kol vienos valstybės – tarp jų ir Lietuva – nacionalinėms uniformoms dėmesio beveik neskiria bei atletus rengia principu „kad būtų patogu, pigu ir nedarytų per daug gėdos“, kitos nebijo drąsesnių dizaino sprendimų bei uniformas suvokia kaip būdą atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį dar iki pirmųjų medalių dalybų“, – apie olimpines uniformas sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.
Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. Tai KGB tabu mūsų visuomenėje. „Mano mama agentė“ – režisierės Jūratės Samulionytės pasakojimas, įvertintas I-ąja premija LRT RADIJO akademijoje.
Vienas kol kas dar neįgyventas kūrybinis projektas kino kūrėją Jūratę Samulionytę paskatino susimąstyti – galbūt kas nors iš jos artimųjų buvo KGB agentas? Anot kūrėjos, ne visus su sovietų valdžia kolaburavusios asmenis reikėtų laikyti valstybės priešais, prasminga apmąstyti scenarijų: kaip jausčiausi, jei sužinočiau, kad KGB agente buvo mane labai mylėjusi, man skanią uogienę virusi močiutė? Su Jūrate Samulionyte kalbamės apie patirtis, kurios ją atvedė iki šių apmąstymų, kompleksišką KGB agentų šiandienos visuomenėje temą, sunkią norinčių kalbėti gyvųjų liudinininkų paiešką, neatsakytus klausimus ir režisierei naują garso dokumentikos raišką.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Anot Oskaro Koršunovo, Ukrainos teatre yra pasenusių dalykų, kita vertus, ten vyksta judėjimai, kurie gerokai lenkia tai, kas vyksta Lietuvos teatro scenoje. Režisierius šį savaitgalį Marijos Zenkovetskos teatre Lvive pristato spektaklį „Tartiufas“.
Kaip galime kūrybiškai įdarbinti matomą ir nematomą saulės energiją mūsų kasdieniuose ritualuose? Kaip lyčių vaidmenys susiję su atsinaujinančia energija? Tokius klausimus kėlė ir bandė atsakyti renginių ciklo „Saulės laboratorija“ dalyviai.
Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Tokia situacija pažįstama lėtojo miesto koncepciją vystantiems Anykščiams.
Pasaulio kultūros apžvalga: tyrimas Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad meno istorikams ir vizualiųjų menų specialistams Niujorke darbą rasti sunkiausia, Londone vyksta šiuolaikinis klounų festivalis, o olimpinių žaidynių laukiantis Paryžius nepamiršta ir kultūros.
„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.
„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.
Ar mes iš tiesų esame vertybinė visuomenė? O gal visgi pragmatinė? Tokį klausimą kelia Rūta Vyžintaitė-Lajienė, save visų pirma pristatanti kaip kaunietę. Konkursą paminklui apie paminklą Brazauskui paskelbusi kūrybininkė, kalbėdama apie pastaruosius Kauno įvykius, mini pilietinės veidmainystės terminą.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Kaip finalinio Dainų šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?
Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje atidaryta jau trečioji šiemet paroda iš Samuelio Taco litvakų meno kolekcijos. Joje apsilankė ir su Samueliu Tacu susipažino Kotryna Lingienė.
Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.
Pasaulio kultūros naujienos.
Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras.
Lietuvoje yra vos keli karilionai. Vienas jų Vilniuje, netoli Lukišųkės aikštės, įkurdintas daugiau kaip 40 metrų aukštyje.
„Man įdomu kurti tapybą, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip tapyba“, – sako jaunosios kartos tapytoja Rūtė Merk, kurios personalinė paroda „Pažadai“ atvėrė duris Nacionalinėje dailės galerijoje.
Ved. Marius Eidukonis -
Kaune šiandien prasideda šimtmečio dainų šventės savaitė. Kaip didieji kultūriniai renginiai skatina turizmą Lietuvoje ir didina šalies žinomumą?
Dailininkas ir dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip Kauno meno mokyklos steigėjas. Šiandien čia Kauno kolegijos Menų akademijos studentai, viena jų, grafikos dizainerė Armanda Klimavičiūtė sukūrė vizualinį stilių Vienožinskio gimtojoje sodyboje veikiančiam muziejui.
„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose?
Pasaulio kultūros apžvalga.
„Tu atrodai kaip paveikslas“ ir „Tu atrodai kaip klounas“. Kokiomis aplinkybėmis ištartume šiuos sakinius ir ką jie mums reiškia? Komentarą apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas, parengė režisierius Gildas Aleksa.
Kaip renkamos liaudies dainos ir folkloras? Kaip randami senų dainų dar prisimenantys žmonės? Etnomuzikologė ir LMTA muzikinio folkloro archyvo vadovė Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakoja, kas vyksta per folkloro užrašymo ekspedicijas, kaip jos organizuojamos ir kokių netikėtų nutikimų jų metu įvyksta.
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė net atostogų metu neatostogauja – ruošiasi įvairiems šių ir kitų metų tarptautiniams literatūros renginiams. Tarp jų – Vilniaus knygų mugė, literatūros forumas „Šiaurės vasara“ ir UNESCO literatūros miestų kongresas. Rūtos vadovaujame įstaiga „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ šiemet turėtų perimti trijų sostinės memorialinių muziejų valdymą, anot Rūtos, pasipiktinimas šiais pokyčiais ir juos lydėjusia klaidinga viešumoje paskleista informacija, nors ir nuslūgęs, bet vis dar jaučiamas. Su Rūta Elijošaityte-Kaikare prisėdome pakalbėti apie literatūros miestus, Vilniaus tapatybę šalyje ir užsienyje formuojančią literatūrą, memorialinių muziejų vaidmenį šiuolaikybėje, prieštaringai vertinamų asmenybių palikimo įprasminimą ir, žinoma, vasaros skaitinius.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Jubiliejinė visos Lietuvos dainų šventė birželio 29-ąją bus atidaryta Kauno dainų slėnyje, kur vyks Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Beveik 4000 atlikėjų – choristų ir šokėjų – pasimatuos ką tik baigtą atnaujinti estradą, o dar daugiau žiūrovų – naujas Dainų slėnio tribūnas.
Įsteigta nauja Kino kultūros asociacija. Kokius tikslus ji sau kelia?
„Labai svarbu, kad nepasimestų tai, ką dar turime, nes labai daug archyvų pasimetė“, – pabrėždama reivo kultūros Lietuvoje tyrinėjimo svarbą, sako viena parodos apie šią kultūrinę terpę kuratorių Justė Kostikovaitė. Kokių objektų ir pasakojimų šiai istorijos ir meno parodai tikimasi rasti?
Pasaulio kultūros apžvalga.
„Italijoje jau kurį laiką rašytojų ir bendrai kūrėjų bendruomenė tikslingai puolama ir maišoma su žemėmis“, – komentare pasakoja vertėja Toma Gudelytė.
Pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato Budė mini programos vidurį ir kviečia į renginį „Vidurvasario misterija“. Tai ant jūros kranto vyksiantis, Šiaurės Norvegijos mitologija paremtas pasirodymas, kurį su vietos bendruomene kuria su britų kompanija „Walk the Plank“. Ši kompanija organizavo ne vieną skirtingų Europos kultūros sostinių renginį, taip pat prisidėjo prie „Kaunas 2022“.
Šią savaitę Vilniuje įvyko europinė dokumentinio filmo „Mes – tai jūs“ apie Ukrainos mokinius ir jų mokytojus premjera. Filme rodomi skirtinguose Ukrainos miestuose ir išeivijoje gyvenantys paaugliai. Visus juos vienija suvokimas, kad jie yra savo šalies ateitis, tačiau kartu jiems rūpi ir tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje. Apie ką galvoja ir kaip įvykius savo gimtinėje vertina trys iš penkių šio filmo herojų?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
„Geriausias sprendimas Lietuvai – kad kuo daugiau lietuvių cirko menininkų išvyktų studijuoti į užsienį, pagrindines cirko mokyklas Europoje“, – strategijas šiuolaikinio cirko plėtrai Lietuvoje dėlioja ekspertas iš Prancūzijos Jean-Michel Guy.
Kaip 100-mečio Dainų šventei ruošiasi jaunimas, joje dalyvausiantis pirmą kartą?
Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos jo istorijos akcentus.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie gyvūnų teisių aktyvistų Didžiojoje Britanijoje pašieptą naują karaliaus Karolio III portretą, už teisę saugiai važinėti dviračiu kovojančius apsinuoginusius aktyvistus ir šią savaitę mirusios prancūzų legendos Françoise Hardy muziką.
„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.
Kokios finansinės paramos sulaukia menininkai Norvegijoje?
„Tikiu, kad reikia kurti tokį meną, kuris jungtų žmones ir būtų prieinamas visiems”, – sako personalinę parodą atidariusi fotografė, vertėja ir poetė Alexandra Bondarev.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
„Stebint bendrą situaciją Europoje, galima pastebėti sumažėjusį gaminamų filmų kiekį, taip nėra tik Lietuvoje“, – svarstydamas, kokios galimos sumažėjusių tarptautinių kino projektų Lietuvoje priežastys, sako Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas.
Merkinėje užaugęs ir į ją gyventi grįžęs Algimantas Rokas Černiauskas čia organizuoja vietos gyventojus iš pradžių pritrenkusį meno festivalį „Aritmija“. Kūrėjas tiki, kad mūsų civilizaciją į priekį stumianti jėga slypi konflikte.
Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie tai, kaip menininkai vienijasi, kad nugalėtų Donaldą Trumpą rinkimuose, kaip komiksai užvaldė Pompidou centrą, apie rumunų poetę Aną Blandianą ir kodėl Jungtinėje Karalystėje kitą vasarą pasirodys penkiasdešimt milžiniškų žiurkių skulptūrų.
Kokį Vilniaus bendruomenių paveikslą pamatė menininkė Kornelija Žvinklytė, išleidusi riboto tiražo bakalaurinį darbą „Bendruomeniauk“?
Kalbėdamas apie moksleivių vasaros darbus, istorikas Domas Boguševičius sako: „Visuomenėje, kurioje darbštumas yra tapęs nacionalinės mitologijos dalimi, sunkiai suvokiama dykinėjimo, bastymosi, pasaulio pažinimo ir naujų įspūdžių svarba. Nepaisant to, kad kasmet per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą užplūsta priekaištai dėl mūsų literatūros kanono valstietiškojo turinio“.
Nuo Malmėje vykusios „Eurovizijos“ praėjo vos mėnuo, o liepos pabaigoje prasidės kita svarbi šventė – Paryžiaus Olimpinės žaidynės. Kai „Eurovizija“ pernai vyko Liverpulyje, o prieš dvylika metų Londone degė olimpinė ugnis, Martinas Greenas buvo esminė figūra užtikrinant sklandžią transliuojamų renginių tėkmę.
„Tokiose erdvėse kaip Čornobylio zona galima rasti įdomių atsakymų. Teritorija atveria kitokį požiūrį, leidžia atrasti dalykų, kurių kitaip nepastebėtum. Ir tai ne tik atsakymai į didžiuosius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas yra žmogus. Tai paprasti klausimai: kas yra atsakomybė, kas yra gamta“, – sako ukrainietė mokslininkė Svitlana Matviyenko. Ji tyrinėja atominį paveldą ir Rusijos naudojamą branduolinį terorizmą.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Kokius jausmus „Stasys Museum“ atsiradimas kelia kitoms miesto kultūros įstaigoms? Kaip pasikeis konkurencinė meno įstaigų aplinka?
Australijos ir Lietuvos menininkė Jazmina Cininas geriausiai žinoma dėl techniškai sudėtingų redukcinių linoraižinių, vaizduojančių moteris vilkolakes. Šįkart Kaune ji atidarė lagerfonų parodą „Padarė žvirblis alutį“.
„Iššūkiai, su kuriais susiduria Holivudas, yra labai panašūs į tuos, su kuriais susiduriame mes visame pasaulyje, visose srityse. Tai poliarizacija, kai didėja atskirtis tarp turtingiausių žmonių ir tų, kurie pinigų turi mažiausiai“, – sako viduriniosios klasės aktoriumi save vadinantis Sean‘as Gunn‘as. Pokalbis su superherojų filmuose vaidinančiu aktoriumi apie tokių filmų kultūrą ir gerbėjų bendruomenę bei pernai vykusius Holivudo aktorių streikus ir neišspręstas Holivudo problemas.
„Bėda yra tada, kai kultūros įstaigoje dirba žmonės, kompetencijomis niekuo nesiskiriantys nuo paprastų „žmonių iš gatvės“. Nežinantys, kuo skiriasi Stasio Eidrigevičiaus kūriniai nuo kaimynės rankdarbių, nukopijuotų iš interneto, kuo skiriasi savilaida nuo finansavimą leidybai laimėjusios knygos“, – komentare sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis.
„Egzistuoja tam tikros nusistovėjusios normos, kaip tą reikėtų daryti, bet iš tikrųjų taisyklių nėra – tuo man tai ir žavu. Pats pasirenki, kur ir kada sekti pavyzdžiu, o kur – pabandyti kažką naujo“, – apie eksperimentavimą technikomis ir formatais kūryboje bei gatvės meno persidengimą su tapyba sako po Trafik slapyvardžiu kuriantis kūrėjas.
Režisierė, teatro vaikams kūrėja Ieva Jackevičiūtė sako, kad teatrą mažiausiems, vos kelerių metų ar net mėnesių žiūrovams dar tik mokomės suprasti. Ji pabrėžia, kad tenka keisti ne tik žiūrovų, bet ir teatro bendruomenės požiūrį, kad teatro vaikams kūrėjai, statydami spektaklį įdeda tiek pat darbo, kaip ir kuriantys suaugusiems.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Klaipėdoje buvusiame senajame Dujų fabrike duris atvers naujas muziejus, skirtas istoriniams, daugiau nei prieš šimtą metų sukurtiems automobiliams.
Europos kultūros sostinė Tartu šiemet siūlo daugiau nei tūkstantį renginių, kuriuos vienija tema „Išgyvenimo menas“. Kuo įdomus laiko turėjimo festivalis „Aigu om!“?
Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie Jungtinėje Karalystėje atsiradusias naujas freskas, norą atgaivinti liaudies siuvinėjimo meną Indijoje bei kaip Prancūziijos paštas šventė kepėjų ir konditerijos šefų globėjo dieną.
Ukrainietė Sofija Vlasova į Lietuvą atvyko prieš dvejus metus vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Šiandien ji jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigia pirmą šiuolaikinio šokio disciplinos kursą ir tikisi kada nors grįžti į Ukrainą, ten dalintis žiniomis, kurias jai suteikė Lietuva.
„Memorialinis muziejus yra tarsi šventojo relikvija, dėl kurių kadaise krikščionys leisdavosi į kryžiaus žygius. Todėl suprantamas nerimas, kad visa tai gal bus prarasta, nors neatrodo, kad būtent toks yra Vilniaus miesto tarybos sumanymas. Idėja gal net priešinga – ir šiuos muziejus įtraukti į atsinaujinimo procesą. Bet profesionalai nebetiki valdžios gerais norais, juolab kad jau ne kartą stebėjo pusiau slaptas nederamos atminties naikinimo akcijas“, – reaguodama į Vilniaus savivaldybės inicijuotus memorialinių muziejų pokyčius, sako menotyrininkė Agnė Narušytė.
Kaunietė žemės meno kūrėja Greta Kardi-Kardišiūtė kviečia įvertinti jos naują darbą „Šansas“, atsiradusį Nemuno pakrantėje Šančiuose. Tai – žemės meno kūrinys, iniciatyvos „Švęskime upę“ dalis.
„Šiuolaikinės muzikos laukas kartais gal per daug užsižaidžia tame eksperimentiškume“, – savikritiškai į šiuolaikinės muzikos plotmę žvelgia pianistė ir muzikos kuratorė Marta Finkelštein.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Šią savaitę prasidėjo 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi net du lietuvių režisierių darbai. Tai – Eglės Razumaitės „Ootidė“ ir Dovydo Drakšo „Praeis“.
Varėnoje bus pristatytas partizanų atminimui skirtas antkapinis ženklas. Juo tikimasi pažymėti visus partizanų kapus.
Margą Kauno istorijos tarpsnį pristato Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. Su dvylika hipių grupės „Company“ narių mokslininkė bendravo net du dešimtmečius.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie iš Irano pabėgusį ir Kanų kino festivalyje naują filmą pristatantį kino režisierių Mohammadą Rasoulofą, meno istorikės ir geologės atrastą vietovę Italijoje, kur Leonardas da Vinčis greičiausiai nutapė „Mona Liza“, naujas ir itin raudonas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III portretas bei šviežias amerikiečių atlikėjos Billie Eilish muzikinis albumas.
„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.
„Gestų kalbos turi tokių meninės raiškos priemonių, kokių neturi žodinės kalbos“, – apie gestų kalbų turtingumą ir tinkamumą poezijos kūrimui sako lietuvių gestų literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Poezijos pavasaryje“ pristatyta gestų kalbos poezija.
„Man filmai yra priminimas ir testas, kaip judėti į priekį, jei tau pasako „ne“, – svarsto JAV gyvenanti kino kūrėja Lina Lytė Plioplytė. Ji po 10-ies metų Lietuvoje pristato naują filmą – dokumentiką „Mėnesinės“. Pokalbis su Lina Lyte Plioplyte apie ją iš pradžių gąsdinusį susitikimą su Lietuvos auditorija, Jungtines Valstijas kaip globalių normų formuotoją, taip pat žydinčius lietuviškus kaštonus ir alyvas bei kūrėją inspiruojančią Mariją Gimbutienę.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Jaryna Čornohuz – ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė, šiemet apdovanota Nacionaline Taraso Ševčenkos premija. Ji už Ukrainą kaunasi fronte ir atstovauja jai užsienyje. Šį savaitgalį Jaryna Čornohuz – Kauno literatūros savaitės viešnia.
Iki savaitės pabaigos vyksta festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, jame kelis darbus pristato kūrėja Cherish Menzo. Pokalbis su ja apie juodaodžių kūnų pasakojamas istorijas ir kūno hiperseksualizavimą.
Pasaulio kultūros apžvalga.
Kodėl anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?
„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.
Šią savaitę išrinktos metų knygos ir paskelbtos „Pirmosios knygos konkurso“ laureatės. Debiutuojančios poetė Rūta Vyžintaitė-Lajienė ir prozininkė Greta Gudelytė pasakoja apie savo santykį su rašymu ir dalijasi mintimis apie konkursui skiriamą kritiką, jog šis patiria „prestižo eroziją“.
Drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė sako, kad mada gali padėti atspindėti etnines, socialines bei kultūrines patirtis, išryškinti problemas, o tinkamai panaudojus mados priemones, ir pasiūlyti sprendimus. Sostinės galerijoje „Artifex“ veikia jos kūrybos ir mokslinio darbo paroda, kurioje dizainerė tyrinėja mados aktyvizmą skirtingais laikotarpiais.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Senegaliečių kilmės prancūzų kino kūrėja Ramata-Toulaye Sy tapo antrąją juodaode moterimi, kurios filmas atrinktas į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Anot režisierės, filmas „Banelė ir Adama“ – tai senegalietiška „Romeo ir Džuljetos“ istorija, kurioje ji tyrinėja savo dvigubą (senegalietišką ir prancūzišką) tapatybę. Pernai Kanuose suspindėjęs filmas „Banelė ir Adama“ dabar pristatomas Lietuvos kino teatruose.
Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta?
„Lentpjūvės Respublika“ Švenčionėliuose – tai alternatyvios kultūros teritorija. „Ne pagal paskirtį pritaikyta erdvė stimuliuoja naujas idėjas“, – pasakoja „Miško uosto“ bendruomenės narys Šarūnas Savickas.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – į Luvro muziejų Paryžiuje sugrįžęs 6 mėnesius restauruotas Eugène Delacroix paveikslas „Laisvė barikadose“, pagreitį įgaunantis „Me Too“ judėjimas ir diskusija apie seksualinę prievartą Prancūzijoje, kuriuos paskatino Gérardui Depardieu iškelti kaltinimai dėl išžaginimo ir seksualinio užpuolimo. O apžvalgos pabaigoje naujausia prancūziškos elektronikos pionierės Emilie Simon muzika.
„Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: ar lietuvis nori išlikti lietuviu.“ Dalios Staponkutės komentaras
Šį birželį architektūrologui, architektūros kritikui Jonui Minkevičiui sueis 95-eri. Pasitinkant garbingą sukaktį pristatyta nauja Kaune gyvenančio kupiškėno knyga ir atidaryta paroda.
„Privataus sektoriaus parama ir mecenatystė yra gyvybiškai svarbi kultūros sektoriui, be to jis tiesiog negali išgyventi“, – pastebi kompozitorius, kultūrinių renginių organizatorius Matas Drukteinis, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikos svečias.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė - Laat meer zien
